gyvenam su vyro vaikais

Taip, ji sako, kad ji norėtų, kad vaiko nebūtų tuose namuose. Norėtų. Tai kalba jos jausmai. Bet tas vaikas vis dar tebėra tuose namuose, ar ne? Veiksmų, kad jis nebūtų, ji nesiėmė. Skirkit žodžius nuo darbų Kitas dalykas: ji suvokia, kad ir vaikas bus, ir tuos santykius teks toliau plėtoti. Ir nežino, kaip su tuo tvarkytis, ji panikuoja, dėl to ir ieško čia patarimo.

Iš esmės dauguma čia diskutuojančių žiūri į autorę lygiai su tokia pat meile ir atjauta, su kokia ji žiūri į savo posūnį, va kame įdomumas. Maždaug, mes ją paauklėsim, papamokslausim, morališkai paspardysim ir tada - o stebukle - ji pamils posūnį. Taip nebūna, gerbiamosios. Jei norit autorę išmokyti į berniuką žiūrėti jautriai, pirmiausiai pačios tą principą turite taikyti jos atžvilgiu.

Visos cia kazkaip mato ir cituoja tik autores parasymus apie tai, kaip nenori matyt to vaiko.
Bet isiskaicius galima rasti del ko ji cia atejo, del ko aprase savo istorija...
Labai teisingai Jadze parase - reikalaujant is kitu- tolerancijos, pagarbos...- reikia ir i save pasiziureti

na, moterys Jus ir bjaurios...
perskaiciau visa tema, nes ji man aktuali - pas mus irgi gyvens mergaite is pirmos vyro santuokos - dabar pratinames ir mes, ir ji. Tikejausi paskaityt patarimu - kaip elgtis kad butu gerai, bet.....
pagal daugeli pasisakiusiu reikia suprasti, kad vaikas turi buti namu dievas, vyras grieztas tiek vaikui, tiek antrajai pusei, o pamote - visiems tarnaite...

o kokius jos veiksmus jus laikytumete nepateisinamais? Psichologine itampa, kuria ji sudaro vaiko atzvilgiu, skaitote normalia ir pateisinama? Is viso butu virsune, kad ji ir veiksmu pradetu imtis. Jai cia niekas nepamokslauja ir proto ikrest nesitiki, nes jo ne to cia atejo daryti. Nei ji pamils ta vaika, nei ji to siekia, duok dieve, kad ji myletu savo vaika, kurio taip nelaukia. Paprasciausias koki cia patarima galima jai duoti tai tik eiti pas psichologa ir tvarkytis su savim. Tas vaikas yra nekaltas, kad ji nesitvardo.

ne,bet gal supras,kad tikrai blogai elgiasi...nes dabar masto "gal cia as bloga ar kas,bet nekenciu jo siaip"
cia vos ne "as jo nekenciu,bet del sito as nekalta, as juk geras zmogus"

na jus klystat. Tarnaite nereikia buti niekur, kaip ir vaikui dievu. Juk ne cia esme. Jei norit sukurti darnia seima tai ir pastangu turite ideti. As pilnai suprantu, kad nelengva seima kurti, kuomet jau yra vaikas is kitos vyro santuokos, kad reiks rasti keliu i vaiko sirdi, kad reiks ir pasipykt, ir pasislifuoti kampus, bus ir trinties ir dar daug ko bus, bet... visa esme yra tame, kad turit NORETI pati tuos grazius santykius sukurti, o ne ignoruoti ir atstumti. Kalba eina apie zmogiskuma, ta pacia tolerancija. Vaikai nekalti, kad jie gime. Juk neveltui psichologu yra sakoma, kad pirma reikia rasti kelius i vaika.

Aš taip pagalvojau, kad jei jau mano vyras nepriimtų sūnaus iš pirmos santuokos ir dėl visokiu šūdniekių griežtų dantį, ko gero iš namų būtų labai greitai išmestas vyras, apie antrą vaiką net pagalvot nebūtų minties.

Papildyta:

Pamilt posūnio - nepamils, bet pagarba turi būti reiškiama tiek jo asmens atžvilgiu, tiek jai. Taip pat galima tapti elementariais bendrakambariokais, nusistatant tiek veiklos ribas, tiek namų taisykles.
Nemeilę, panieką, neapykantą žmonės labai gerai pajaučia. Ir net nebūtina užgaulioti žodžiais ar parodyti tai veiksmais. Užtenka žvilgsnio, rankos atitraukimo, ignoravimo, nutylėjimo ir t.t.
Sunku tokioje aplinkoje augti, tuo labiau, kad vaikai tikrai ieshko šilumos, supratimo, bendrumo jausmo.
Atvirai pasakius, mane erzina sūnaus draugai namuose, bet ne todėl, kad jie svetimi, o todėl, kad kelia didelį erzelių namie, o po darbo norisi ramybės. Erzina jaunėlis mažiausias, nes tikrai galva užia, zirzia į vakarą nuo darbinių skambučių. Bet nu negaliu sau leisti prabangos atstumti vaikus nuo savęs (tiek savus, tiek svetimus), nes jie nekalti tuom, kad jie mane erzina (kartais)

toli grazu ne - mazesnis vaikas dar ir issigasti siaubingai gali, jeigu kazkoks svetimas zmogus prie puls. Paziureti ar salia yra tevai, jeigu vaikas didesnis pasiulyti pagalba, paieskoti atsakingu asmenu ( na gal policininkas salia yra, o vaikas pasimetes verkia), tai cia taip - cia kiekvieno zmogaus pareiga. Bet joks zmogus nera atsakingas uz svetimo vaiko fizine ir dvasine savijauta - uz tai, kad motina nenori jo auginti ar kad tevas nesiteikia seimoje problemu spresti ir viska palieka savieigai.



didziausia problema gludi tame, kad zmones mano, kad uz ju vaikus yra atsakingi kiti ir jie jiems kazka privalo, yra kazkuo isipareigoje.
Sioje situacijoje visu pirma truksta tevo pozicijos, darbu ir t.t. - jisai turi laviruoti tarp zmonos ir sunaus, padeti jiems nusislifuoti kampus, ivesti juos i bendra kelia, kol apsipras vienas su kitu spresti tarp ju kylancius konfliktus, aptarti kazkokias bendras taisykles.......
Ne autores visas sitas rupestis turi buti, o tevo.... bet to kazkodel nera. Bet yra smerkiams visiskai svetimas zmogus, kad jisai per mazai stengiasi, kad per mazai daro del vaiko, kuris turi ABU gyvus tevus, kurie PRIVALO juo pasirupinti.

Oj moteriske moteriske kokia jus cia tema uzvedete Negi nezinote, kad tokiomis temomis SM net negalima uzsiminti - bemat busit sumaisyta su meslu



Budo bruozu gal ir nebereiketu rauti (tiksliau nesigadinti sau nervu bandant juos rauti ), bet blyn kokios dar "svecio teises" savo namuose??? Nekalbu ir nepateisinu kabinejimosi del nieko, kartais gal net netvarka reiktu praleisti pro pirstus. Bet jei vaikas piktybiskai nesitvarko, nepadeda, indu po saves nesusiplauna tai taip jam is karto ir sakote. Gal is pradziu papyks, bus sokas, bet ilgainiui ipras. Tiesa, vieno dalyko niekad nedarau - nenurodineju vyro vaikui kada ir kaip jam tvarkytis savo kambari. Tai yra jo teritorija. Bet bendra erdve tai tvarkyti ir priziureti privalo. Ir niekas tada nesijaucia sveciu.



Va dabar juraga, net malonu jus skaityti, nuo to ir reikejo pradeti, o ne nuo drabstymosi purvais. Taikliau net pati nebuciau parasius.Dabar belieka autorei atsispausdinti siuos zodzius ir kasdien juos sau kaip maldele kartoti. Darbas darbas ir dar karta darbas su savim.

Jei ji to nepasakė jums suprantama ir priimtina kalba, tai dar nereiškia, kad ji to nepasakė apskritai.

Papildyta:


Suraskit tą postą, kur ji rašytų, kad nesitvardo vaiko atžvilgiu. Atvirkščiai, ji rašo, kad nesibara, nesimuša, netgi nepasako, kaip apskritai tas vaikas turėtų elgtis, kad jos neerzintų. Aš manau, kad ji tyli ir tą įtampą auginasi pati savo viduje. O tokiu atveju, vieną dieną ji tikrai sprogs. Todėl žymiau geriau, kad tai, ką ji jaučia, išsakytų forume visai nepažįstamiems žmonėms, nei pradėtų tą įtampą nuleisdinėti namie. Ji pati save yra įsivariusi į kampą ir nebemato išėjimo iš to kampo. Kodėl ? Todėl, kad jos gyvenimo patirtis konkrečiai šioje sferoje yra labai maža. Todėl ji ir klausia, ieško moterų, kurios yra panašioje situacijoje, kad parodytų jai, koks gali būti išėjimas iš to kampo.

O išėjimas gali būti. Lygiai taip, kaip gali būti ir normalus sugyvenimas jos ir jos posūnio po vienu stogu.
Papildyta:


Ji, be abejonės, tą supranta. Kitaip nebūtų čia rašiusi.

Papildyta:


Bet kuris psichologas jums pasakys, kad pirmiausiai reikia rasti kelią į save patį

Papildyta:


Manyčiau, kad būtent čia ir yra didžiausia problema. Ji pasimetusi ir nežino, kaip šioje situacijoje elgtis. Faktiškai šioje situacijoje yra du vaikai: ji ir jos vyro sūnus. Kai ji pradės situaciją vertinti ne iš vaiko matymo kampo, o iš suaugusios moters pozicijų, situacija ims palengva gerėti. Bet jei ją čia visos morališkai spardys, ji ir toliau liks tuo pasimetusiu vaiku. Todėl jai ir būtina pradžiai susitvarkyti su savo pačios jausmais. Kai ji emociškai jausis daugiau mažiau stabili, tada įstengs viską logiškai susidėlioti.

Jadzyte, geriau isreikst mintis uz tamstyte yra tikriausiai nebeimanoma. Pasirasau po kiekvienu zodziu!
Tik dabar ir tamstele busi

tai ka mes jai sakom vos ne nuo pirmu postu, kad laikas pasirupinti savim. Cia ir taip aisku, kad jai nera gerai. Kitas dalykas, taip ji sakosi, kad nesaukia ant to vaiko, nieko jam nesako, bet pabrezia, kad is jos matosi, kad ji ignoruoja ji. Ignoruoti yra kur kas baisiau nei saukti, kai sauki, tai bent jau parodai, kad atkreipi demesi nors trumam i ta zmogu.
Zmogus, kuris nori, iesko galimybiu tai padaryt, kuris nenori, iesko priezasciu to nedaryt.
As paprasciausiai bandau isivaizduoti savo vaika tokioje situacijoje, tai vien pagalvojus apie tai sirdis plysta.