gyvenam su vyro vaikais

taip, sutinku, bet... jis gi ne is dangaus atsirado, autores vyras yra berniuko tevas, jei tikra motina, nusisuko nuo savo vaiko, tai dabar lai dar labiau jam gyvenima pagadina, lai nuo mazumes jis supranta, kad jo egzistavimas tai tik didele kliutis aplinkniams. Kaip jam turetu buti linksma taip gyventi. Jis yra paauglys, realiai tai laikotarpis, kuomet jis net pats su savim nesusitvarko, jam reikia suagusiu, kurie jam padetu, o cia atvirkstine reakcija, visi nusisuka. Ar autore apskritai isivaizduoja kas yra vaikas, manau, ne. O vyras, bent jau is autores pasakojimu, yra tikra mazgote (atsiprasau uz toki issireiskima), pridaro vaiku, o jie lai paskui patys gyvena aip ismano, ale daviau stoga, o daugiau dzin. Is viso ne tokiems zmonems vaiku susilaukti ar auginti. Kai autores vaikas gims, tai taip iseina, kad jis jai taip pat maisys, nes jis reikalaus demesio nuo pat gimimo, diena ar naktis, nesvarbu, ir kai tik susidurs su sunkumais (kuriu pilna), ji i ji snairuos, kels erzeli ir t.t. Paprasciausiai zmogus neturi visiskai jokios kantrybes, jei yra problema geriau ja ignoruoti, nei spresti. Autore turi susitaikyti, kad tas vaikas niekur nedings, o jei to padaryti negali, turi pasitraukti. Paprasciausiai mano nuomone yra tokia, kad vaikai yra sventa, suaugusieji turi padeti jiems gyventi, kalbetis su jais, nereikia uzsiciklinti ties tuo, kad jie tik viska griaunantys, nesitaikstantys su namu taisyklemis, meluojantys. Pirmiausia reikia paziureti i save, ar ne patys padaret nepataisomu klaidu, deka kuriu ir kyla tokie nesamoningi dalykai. Kaip sakoma, vaikas tai tavo kunas ir kraujas, o zmona, antra zmona ir t.t. ateinantys ir iseinantys dalykai. Vienu zodziu, as paprasciausiai to nesuprantu.

Mano irgi tokia nuomonė. Bet atuorės kitokia, bo svetimas, trukdo, užima plotą ,ir manau, kad vargu ar toji nuomonė pasikeis, jei jau 4 metus nesikeitė...

Aš tai gan grubiai parašysiu - tie namai nepaisant visų remontų yra ne autorės, o vyro ir jo vaiko taip pat, o autorė juose - svečias. O dabar gaunasi taip, kad autorė norėtų išgrūsti vaiką iš savo paties namų, bo jai trukdo...

butent. o taip kaip ji elgiasi baisiau ir buti negali. Kadangi tema irasyta i skyreli kai isimaiso trecias, tai mano nuomone, ji sioje situacijoje yra trecia ir jei negali su tokiu statusu susitaikyti ir nezada nieko keisti, ji turi pasitraukti, nes taip ji sugadins ne tik berniukui gyvenima, bet ir sau, vyrui ir dar negimusiam vaikui, nes tokioj atmosferoje neisivaizduoju kas gali gyventi. Jei jau atsikraustei i svetimus namus, tai neivedinek kardinaliu savo sukurtu taisykliu. Vienu zodziu man labai gaila to vaiko.

nu nenori motina to vaiko. nenori. priverskit jus ana ji pasiimti.
tevas turi lygiai tokia pacia teise auginti savo sunu kaip ir mama. nejaugi jei naujajai draugei tai nepatinka, reikia mesti vaika i gatve?

Pirmiausia, tai baikit, bobos, šaršalą kelti Autorė stengiasi būti maksimaliai nuoširdi su savimi ir rašo atvirai apie tai, su kuo nesusitvarko. Tai gal ir pagalvokit apie tai,tokios teisios ir doros būdamos, kaip žmogui padėti, o ne pasipuikuoti prieš ją savo motiniškais jausmais ir kitais dvasios lobynais.



Ar jūs norite pasakyti, kad jus baugina vyro jausmai jo vaikui? Gal galit daugiau apie tai parašyti?



Kokie būdo bruožai jums labiausiai kliūva?




Ar jūs pati jaučiatės skriaudžiama finansiniu atžvilgiu?



Jūs esate savo namų šeimininkė, jūs nustatote namų tvarkas. Visiems šeimos nariams yra geriau gyventi, kai tos tvarkos yra žinomos. Kokios priežastys jums trukdo su vyro vaiku aptarti tas tvarkas ir paprašyti jų laikytis ?

jinai žinojo,kad vyras turi sūnų,dukrą.. nenorėjo ''svetimų vaikų'' nereikėjo išvis su juo gyvent

O va cia manau ir yra viena didziausiu klaidu.
Jei jau vaikas gyvena su nauja tecio seima, jei jau motina jo auginti nenori, tai butent tetis turejo kazkaip suorganizuoti viska nuo pradziu, kad jie butu seima, o ne kiekvienas atskirai, ar svecias ar pan. Vaikui reikia namu su taisyklem, ir jei jau ju nesugeba sukurti motina, juos gali sukurti kita moteris. Bet tai moteriai reikia vyro pagalbos.
Visgi jie gyvena kaip viena seima, ir reikia bandyti daryti viska, kad jie ir BUTU seima. As nesutinku, kad ji neturi teises kurti namu ar vaiko auklejimo taisykliu tik todel, kad vaikas yra vyro. Visgi vaikas dabar auga ju seimoje.
Man atrodo, kad cia pradzioje buvo padaryta didele vyro klaida, kuris nesugebejo visko sustatyti i savo vietas.

Ar tą pasakymą reikia suprasti taip, kad autorės vyras į savo namus parsivedė ne lygiavertę partnerę, su kuria kurs bendrus namus, o ...net nežinau...darbininkę namų ūkiui, kuri tik prisilaiko jo nurodymų ir tvarkų? Namų tvarkas ir taisykles paprastai labiau kuria moterys, ne vyrai, taip jau kultūriškai yra susiklostę

Peliauckų Jadzė - nu jau, ji vaika ignoruoja,jam nieko nesako ir dar sugeba pykti,kad jis elges ne taip kaip ji nori? kur logika...ji jauna,nepasirengus tapti mama.Per mazai demesio is vyro? o kiek ji jo nori, manau vyras stengias pakankamai visiems jo skirti ir visus pakankamai islaikyti.Ir dar ji juokauja,kad jai turi alimentus moketi,nes ji tiek kencia?Vyras rupinasi ja ir savo vaiku, jei nesirupintu juo tada jau reiktu skambint varpais ir mastyti ,koks jis tevas ar bus geras naujagimiui.

jei per 4m nesugebejo visi seimos nariai isivesti namuose tvarkos, nereik stebetis,kad ji nori buti viena tik su vyru,kuris jos klausytu
o kokia cia namu tvarka, norejimas,kad vaikas sedetu ir nesirodytu jai akyse.
Papildyta:


na ziurim:





ai dar vaikiskai pameluoja,bet sitai autorei netrugdo

Logikos jos žodžiuose ir poelgiuose neieškokite Ne logikoje esmė. Ji nesusitvarko su savo jausmais. Pyksta ji. Nu pyksta. Jei išbarsite, kad pykti yra negražu, negarbinga ir t.t., ji nuo to pykti mažiau nepradės, gal tik daugiau. Kita vertus, kiekvienas žmogus turi teisę į savo jausmus, kad ir kokie jie bebūtų. Tačiau kai tie jausmai pradeda trukdyti normaliam gyvenimui, reikia ieškoti priežasčių, dėl ko jie kyla, nes jausmai yra labai rimtas signalas mums, kad atkreiptume dėmesį į tą ar kitą praleistą ar nukištą gilyn (dažnai vis per tą pačią logiką) dalyką.

Kai autorė išmoks įsisąmoninti ir susitvarkyti savo jausmus, ji išmoks susitvarkyti ir su savo jausmais aplinkiniams žmonėms, jai tada bus kur kas lengviau pajusti ir to berniuko emocinę būseną ir su juo rasti bendrą kalbą.

Pradėti visada reikia nuo savęs. Bet ne piktuoju.

Turi teisę, bet autorė norėtų, kad to vaiko išvis nebūtų, tuose JO namuose...

cia ziuriu apskritai musu visuomene neaisku kokiu keliu eina. Autore aiskiai issake savo nuomone, kad ja tas vaikas erzina, jis jai maiso, ji nori, kad jis is tu namu issinezdintu ir dabar mes turim ja pateisinti kazkuom, humaniskai ziureti. Vargse matai, atejo i namus, kuriuose jau buvo tam tikra tvarka, nusistovejes gyvenimo ritmas ir dabar matai visi aplink ja turi sokineti, kad tik neerzinti. Nereikejo uzsokti ant tokio vyro, kuris jau turi vaiku, jei pati su savim nesusitvarko. Net nematau reikalo cia jos guosti, ji ka issake yra baisu, ji neatejo ir nepasake, kad bukit geros, duokit patarimu kaip man su tuo vaiku susikalbeti, kad rastume bendra kalba, as labai noriu, as labai stengiuosi, bet man nepavyksta, palaukit to nebuvo pasakyta nei viename jos poste, ji atejo ir drebtelejo fakta, kad tas vaikas ja nervina, ji neiesko jokiu iseiciu judvieju nebendravime, tai kodel tas vaikas prie svetimos moters turi kitaip elgtis, ji su juo elgiasi lyg su svetimu, su daiktu, apie ka jus moterys snekat. O apie kokias cia kulturas snekat, jei yra pateisinama moteris, kuri aiskiai issake panieka vaikui. Tai antzmogiska. As nesu motina terese ir nevaidinu sventos, bet gyvenime yra tam tikros ribos, kuriu nevalia perzengti. O apie kokia lygiaverte partnere ten kalba eina, ten is viso jokia partneryste net nekvepia, vyras sau su savo neutralia pozicija, namu seimininke sau su savo panieka, vaikas sau, jokios partnerystes negali buti ten, kur nera bendravimo, bendradarbiavimo visais iskylanciais klausimais. As tos seimos nepzistu, bet jei jau raso viesai i foruma galima pasvarstyt apie visas alternatyvas. Jei yra problema, ji yra sprendziama, o ne nuo jos begama, o jei vyras nesikisa, vadinasi jam visiskai viskas vienodai, jis negerbia jei jos nei savo vaiko. O autore gali kurti taisykles tik tada, kai ji pati elgsis graziai ir laikysis tam tikru taisykliu, apie kokias taisykles gali eiti kalba jei ten vienas kito vengia, ten nera nieko tokio, del ko butu galima kurti taisykles. Autores taisykles butu tokios: as kliuosi 8, tai buk malonus dink is akiu nuo 8, nes as einu miegoti 22, vat tada grisk, butu gerai, kad nelistum man i akis tada ir tada, palaukit, lai ji pradeda su tuo vaiku normaliai bendrauti, kalbetis ir tik tada ivedinet kazka savo, ka ji tam vaikui dave tokio, kad jis jai turetu paklusti. Atsiprasau, bet gal as buvau kitaip auklejama ir savo seimoje stengiuositai idiegti tai, kad butina pagarba, supratimas ir bendravimas tarp kartu gyvenanciu zmoniu, o ne tu mane nervini, atsok, dink is akiu ir t.t. Nematau reikalo is viso cia sios moters pateisinti, nes nematau uz ka, ji nededa jokiu pastangu, kad kazkas keistus. Ji mato tik save.