gyvenam su vyro vaikais

visiskai nekeista, jei dometumetes psichologija tai nesistebetumete- nevisos "skraido" suzinojusios apie nestuma.

ir tikrai as anksciau irgi buvau kategoriska , daryciau taip ar anaip, kol gyvenimas nepamoke - niekados negali zinot kaip elgsies jau konkrecioje situacijoje, protas sako taip/emocijos kitaip....
nezinau kaip elgciaus, neteko taip kaip autorei, isgyvent, tik zinau, kad butu be galo sunku

brrr, apskritai pamotės turbūt nė viena savo vaikui nelinkėtume...



Na, aš irgi savo abiem nėštumais ypatingai nesidžiaugiau, nors abu vaikus myliu. Ne visoms pavyksta iš karto persiorientuoti iš tiesiog moters į mamą

as nestumu nesidziaugiau, tuo labiau kelis menesius po jo , bet vistiek paskutinius menesius jau mylejau vaika,isskyrus kai gime, tada kazkokia buka jauciausi,kad nieko nejauciu,tik nuovargi.

gerai ,gal reiktu samprotauti,kad autore nemegsta kalbeti apie netrugdancius dalykus,kaip nestumas ir santykiai su vyru...nes problema mato tik posunyje ir tik apie tai nori sneketi.

autore kartais pajunta silpnumo akimirka, pagaili vaiko,kad jis pasaulio nemate tiek kiek ji,nusitempia i sventaja, grazu ir sveikintina, bet is kur ta neapykanta?gal kad vienturte ir nenori dalintis kitais.

na ką autorė tiesiog nori būti vieno vaiko mama,būtų laiminga jei vargšas vaikas išsinešdintų pas jo nemylinčią mamą,nes jai ant jo nusispjaut čia gi ne jos vaikas,nors kaip suprantu ir to vaikučio kurio laukiasi nelaukia labai

kuo mažiau tokių

Skaitant tema, susidare ispudis, kad pati autore, kaip ir bando pateisinti savo toki poziuri i posuni. Bet is kitos puses, ar imanoma pateisinti, ar gali atsirasti pateinimaos priezastis. Manau, nuo cia prasideda problema, kad toki elgesi, tokias mintis, esancias jame negatyvias emocijas zmogus teisina, randa tam pateisinimo priezastis.


Nezinau, gal jums pades tokia motyvacija. Buti tokia pamote, kokios jus noretumete pamotes savo vaikui.


Yra toks posakis "Noriu - padarau, nenoriu - randu pasiteisinima". Viskas jusu rankose. Jus valioje suteikti mylimo vyro vaikui seimos pilnatve, jusu valioje, ji padaryti nelaimingu zmogumi.

na nepatiks palyginimas,bet:
hitleris puikiai pateisino,kodel zude zydus ir vokieciai,kurie realiai neenorejo to vistiek pateisino arba nutylejo.
darykit ka norit, bet nekentimas vaiko,vien todl ,kad jis egzistuoja yra siurpu

o kas trukdo motinai pasiimti ir auginti SAVO vaika?

manau cia ir yra svarbiausia dalis - nera ji mama tam vaikui ir tas vaikas nera jos. Tas vaikas turi gyvus teva ir motina ir tai ju PAREIGA rupintis to vaiko fiziniu ir dvasiniu buviu. Ne ant to asmens sunis kariat - didziosios pyrago dalys cia priklauso vaiko tevui ir motinai, o autorei jau trupiniai.

fiziniu ir dvasiniu buviu privalo rupintis netik tevai, kodel lietuviai isikale,kad knereik padeti ir rupintis kaimynais,vaikais...
kiekvieno pareiga jei mato,kad vaikas parkrito,ji pakelti, nuvalyti asaras, o ne saltai stebeti ir stebetis,kokie nuzmogeja zmones,kad net suniukus meto nuo tilto,kai patys svelnumo ir grieztesnio zodzio is niekur nesulaukia

Bekase,siuo atveju mama vaiko atsisake,bet uz tai tevas neatsisake ir augina, tik va jo mylimoji yra pries tokia teviska meile.

negi esi is tu zmoniu,kurie eitu pro vaikus ir net nesubartu jei matytu ,kad elgias pavojingai ar netinkamai, sakytum nemano rupestis,kad ten tas vaikas nukrito ar dar ka padare? deja,tai butu tavo rupestis,nes tu matei ir tylejai,nieko nedarei.

siuo atveju yra vaikas, yra pamote,kuri nori iskraustyti vaika, net matai neguodzia merginos mintis,kad po 4m isleks studijuoti vaikinas.

nu jau nu jau... logika sioje istorijoje yra paprasta. Isimylejo autore vyra, kuris turi vaiku, tad autores problema nesugebejimas priimti i savo nauja seima berniuko. Ar jis kaltas, kad autorei su nervine sistema ne kas, kad autore is principo (kitaip nepavadinsi) atmeta ji kaip nereikalinga ir besimaisanti. Apskritai didziausia problema gludi tame, kad pries isimyledamos vyrus, trincius vaikus, dauguma moteru nesusimasto apie tu vyru vaikus, jos mato tik ji, deja, cia kaip per akcija "perki viena gauni du ir daugiau nemokamai". Ir jus man pasakykit, kuom kalti sitie vaikai, kai patenka i nemylimos, siurkscios pamotes rankas. Jie paprasciausiai keliauja ten, kur tevas/motina nuves ir niekas ju nepaklausia ar jie to nori. O paskui tas vaikas turi isjausti nestabilios emocines busenos pamotes virazus. Tai autore turi suvokti, kad tas vaikas YRA, jis yra JOS vyro sunus, kad tas berniukas daugiau NIEKO neturi ir, kad bet koks jos nusvaigimas(atsiprasau uz toki issireiskima) dar labiau grimzdina ta vaika i save, kas is jo isaugs, kompleksuotas vyras, neturintis normalios seimos modelio, jus norit, kad jis uzauges elgtusi su kitais taip pat kaip jus, snairuos, zaibuos jei kas nors nepatiks. Autore yra suaugusi moteris, suauge zmones nuo vaiku ir skiriasi, kad jie kalbasi, bando issiaikinti. O jei jau tiek nepaaiskinamo pykcio vaikui, kuris realiai nieko jai nepadare, autorei reiktu apsilankyti pas psichologa, arba is viso, zinant, kad tokia yra, reikejo susirasti vyra be bagazo, kad galetu gyvent tyliai, ramiai, kad nereiktu snairuoti, gadinti savo ir taip silpna nevine sistema. Paprasciausiai autore yra per didele egoiste, kad kazka keistu savyje, savo elgsenoje su tuo vaiku, ji parasydama sia istorija, pastate mus pries fakta ir jos postuose buvo ne klausimas kaip man su juo susibendrauti, bet kaip greiciau ji isuisti is namu ir kokia ji nereali, kad jai reiktu medalius dovanoti uz tokia "kantrybe". Jei tikrai myletumet savo vyra, besalygiskai priimtumet ir jo sunu, deja, vadinasi nei ta vyra mylit, to pasekoje nei viso jo bagazo jums reikia.

Na taip, autorė juk rašė, kad buvo tartasi tik dėl dukros, matyt, tikėjosi, kad ana greit išlėks iš namų ir nebetrukdys (taip ir atsitiko), o čia bac, berniukas, dešimtmetis. O gal, pvz., autorė norėtų to vaiko kambarį padaryt savo naujagimio kambariu, o neišeina dabar, nes išgrūsti atgal pas tikrą mamą be šansų. O gal norėtų, kad vyras savo sūnui nepirktų pvz., kompo, o nupirktų krūtą vežimuką naujam leliukui. O ir šiaip, maišosi, trukdo, nepavaikščiosi namuose pusnuogė, neuždrausi tam paaugliui pasikviesti draugų ir žiūrėti teliko, bo butas vis dar vyro, ir savų taisyklių įvedinėti nėr kaip. O dar, matyt, ir maitint tą vaiką reikia, paaugliai berniukai apetitu paprastai nesiskundžia...Vienžo, sunku

Vel bandymas pateisinti, elgesi. Ar galima del tokiu priezasciu luosinti vaiko gyvenima. Vaiko tevas irgi privalo rupintis savo atzala, ypac, kai vaiku nesirupina jo, to vaiko mama.

Na kaeista, kai zmones i zmogu, ziuri kaip i gyvuleli liekna. Tai juk zmogus, mylimo vyro dalis, o jei myli zmogu, priimi visa jo visuma.

Del susitarimo, mes daug del ko tariames, ar visi susitarimai vykdomi...

Moonte, taigi aš liūdnai ironizuoju
Be abejo, tėvas turi rūpintis savo vaikui ir normalu, kad vaikui reikai ir dėmesio, ir daiktų, ir draugų, ir savo kambario, bet matyt, autorei sunkoka su tuo taikytis...