Perskaiciau tema nuo pat pradziu. Visu pirma,sovusi pirma mintis i galva, tai, kad autore neiesko jokio patarimo, o gal daugiau uztarimo. Iesko tokio pacio likimo moteru, kurios turi auginti svetimus vaikus, kuriu netoleruoja, nemegsta, nemyli. Galvojo, suras ir gales bedavotis kaip blogai, kaip negerai ir t.t. Gavosi priesinga reakcija, kaip dazniausiai ir buna, kai palieciamos tokios temos kaip vaikai.
Kiek supratau, autore laukiasi vaiko, kurio taip pat nenori, augina vaika, kurio irgi nenori. Tai gal jus is tu personu, kur vaiku nei gimdyt, nei augint negali? Tad ir apeliacija i jausmus, kad tu isivaizduok, jei taip tavo vaikui butu, autoriai yra giliai dzin. As kiek supratau, ji yra jauna, egoiste, savininkiska ir visame tame yra didziausia beda.
Miela autore, cia patarimu kaip susibendrauti su tuo vaiku galima pazerti nemazai, bet... visa beda, kad jums tu patarimu nereikia, esate jau apsisprendusi ir net neketinate del judvieju santykiu daryti kazkokius veiksmus. Jei jau sugebate jausti kazkoki nepaaiskinama pykti, erzeli to vaiko atzvilgiu, tai yra jau jusu problema ir jis nepades jums tos problemos isspresti, nes ka jis bedarytu jis jus erzins. Jus paprasciausiai nenorit, negalit, nesistengiat jo priimti ir ieskot net menkiausios priezasties jo elgesyje, ta savo pykti jam pateisinti.
Nesvarbu kaip buvo nuspresta, jusu santykiu pradzioj su vyru, del vaiku gyvenamosios vietos, bet faktas lieka faktu, vaikai(siuo atveju jau vaikas) yra jo, tikrosios motinos jis jau galima sakyti nebeturi, tad nuo pat pradziu turejot suvokti, kad bet kada tas vaikas su tasemis gales(tures teise) ateiti ne pas jus, o pas teva. Faktiskai jis gyvena pas teva, o kad tevas, pagal jusu pasakojima yra neteviskas (nesistengiantis sulipdyti tos seimos, padeti pagludinti jusu santykius su juo) yra akivaizdziai jusu seimos problema, nes butent jus pasirinkot toki zmogu, neryztinga, ramu, nuo pat pradziu turejot matyt, kad jis yra butent toks, o ne kitoks. Tad problema yra jumyse, nes nuo pat pradziu pasirinkot neteisingai (zinojot, kad turi vaiku, zinojot, kad jo budas yra toks, o ne kitoks), tuo tarpu puikiai zinojot kokia esat jus, tad padarytos isvados ir veiksmai neatitiko realios situacijos. O vaikai, dar kitaip megstama sakyti bagazas, yra neisvengiamybe, jie niekur nedings, jei sugebejo vyras ju pridirbt, tai dabar lai prisiima atsakomybe uz juos, jie jo gyvenime atsirado anksciau nei jus, tad siuo atveju jus turit derintis prie ju, o ne jie prie jusu, kad ir kaip sunku tai turetu buti padaryti, nes tai buvo jusu pasirinkimas priimti i savo gyvenima juos, juk galejot atsisakyt, nesutikt ir ieskotis vyro be begazo. O kad minima vyro dukte, sakot jums nemaise, nemaiso, tad labai akivaizdu, nes ji su jumis nebegyvena, ji jums nebetrukdo, nera kazkoks balastas jusu gyvenime kaip sunus.
As jums nuosirdziai linkiu, jei jau iklimpot i tai, visu pirma pasisnekit su sunum kaip su draugu, issikalbekit, kas jam jums nepatinka, gal is jo suzinosit apie save irgi nemaloniausiu dalyku (jus sakot jis melagis, o jus pabandykit isivaizduot kaip jis jauciasi, nebereikalingas motinai, tevas uzima neutralia pozicija, pamote snairuoja, nori iskeldinti, gal tai pas ji nebilus protestas pries jus visus, noras atkreipti i save demesi, pasakyti, kad as esu cia, ziurekit i mane, as turiu jausmus, svajones, siekius, galu gale as esu taip pat zmogus), gal tie pokalbai ilgainiui isaugs i gal ne i meile, bet bent jau i draugyste. Kitas variantas, susodinkt savo seimos vyrus prie bendro stalo ir visi trys pasikalbekit. As matau, kad didziausia problema cia yra neissikalbejimas, nenoras suprasti ir atsiribojimas nuo jau esamu problemu. As labai jums linkiu noreti, suprasti, pasistengti ar bent jau pabandyti. Sekmes.