Na ka pirmas neštumas, su vyru džiaugėmes, gimdymo data lapkričio 13. Nėštumo pradžia kaip ir daugumai prasidėjo pykinimais, bet pakenčiama. savaitės bėgo atėjo 20sav pamatėme savo mažylę, viskas gerai pagal laiką atitinka. Kadangi bijau baltų chalatų tik nuėjus pas gydytoja spaudimas sušoka, paguldo į ligoninę (ne į gimdymo namus) ištirti dėl spaudimo. Su vyru pajuokaudavom kad neužilgo teks ir kitoj pusėj tvoros pabuvoti (už tvoros gimdymo namai), tik negalvojau kad taip greitai. Paleidžia iš ligoninės, išvada balto chalato sindromas.
Liepos menuo, susapnuoju kad gimdau ir durytes bus vardas Liepa, atsibundu mastau, na kokia Liepa juk turi gimti lapkritį... Veju blogas mintis į šoną, juk tik paleido iš ligoninės, visu organu echoskopijas darė, nieko nerado...
Liepos 21 nakti pajauciu lengva maudimą pažiūriu išskyrų jokių nėra toliau miegu su ta mintim ryte lekiu pas savo ginekologę. Rytas su vyru atsigeriam kavos, supykina, kava lekia į klozetą. Pradeda tepliot vos ružavai, na kiek draugėm buvo kraujavo ir nieko baisau o čia tik vos, galvoju nieko rimto gal koks uždegimas. Nuvažiuoju i polikliniką 7val, ginekologų nėra siulo tavažiuoti po 15val. Šeimos gydytoja atostogauja, einu pas pavaduojančią, gaunu siuntimą į ligoninę. Nuvažiuoju sako jums ne čia išrašė važiuokite į gimdymo namus. Na ka vėl važiuoju aplink į gimdymo namus. Kol priima pralaukiu kokią valandą... Nusiveda daryti echoskopo, nejaučiu nei jokių spazmų nieko. Echoskopą daro jaunas vyrukas, sako širdutė plaka, net palengvėja, bet... išsikviečia kitą gydytoją apžiurinėja bet iš veidų suprantu, kad nieko gero. Sako nėštumas 21 sav, nors buvo jau 23 ir 4d, kažka matome kaklelyje eisim ant kėdės. Nusiveda, man širdis daužosi atrodo iššoks, apžiūri ant kėdės ir patvirtina, kad kaklelis pradėjęs atsidarinėti ir vandenų puslė lenda lauk
Klausiu daktariuko ar abai jau blogai, tik pasako dak viskas dievo rankose, jei sugriš atgal pūslė užsiūsim kaklelį. Vis dar turiu nors mažą viltį, kad mums negali būti blogai, mes išsikapstysime, išbūsime nors iki 24 sav. Gaunu gulimą rėžimą, daug vaitų lašelinė laša viena po kitos. Nieko nejaučiu blogo tik gulėti labai jau nepatogu, mastau kai čia reikės kokius 2 mėn taip pragulėti. Atvažiuoja vyras ir mano tėvai. Bet 17val pradedu jausti sąrėmius ir iš kart tokie kas 3min gaunu dar lešelinę nuskausminančių, nepadeda. Ateina mano ginekologė pažiūri kaklelį, veikla vyksta, puolu į ašaras matau kad jau nieko gero nebebus, prašau duoti narkozę kad tik nebeskaudėtų. Ji sako: visos pagimdo ir tu pagimdysi. Kažkaip nežinojau kaip tokiu atveju viskas būna... Visą tą laiką vyras buvo šalia, pilnom akym ašarų. Jaučiu kažkas nubėgo, kviečiu sesutę, veža i gimdyklą, nebejaučiu jokio skausmo turbūt iš baimės. Lipu ant gimdymo stalo, tik kojas sukeliu aukštyn ir jaučiu kad gau nesulaikysiu jau viskas, jau gimsta mano mažylė. Gydytoja prašo tik nieko nedaryti, nestumti, bet jau nieko negaliu padaryti, spejo tik 1 pirštinę užsidėti ir gimė mažylė. Išgirstu tylų balselį, matau mažą žmogutį, 485g, 20,30 liepos 21d. Vistik sapnas buvo pranašiškas. Kaip tik įeina vyras žalia apranga, mat be spec. aprangos neleidžia į gimdyklą. Matau kai mažylė stengiasi kvėpuoti, gydytojai nieko nedaro, tik prideda deguonį, visi kažkur dingasta... Čia turėtu būti laimingaiusia diena mano gyvenime bet... Ateina seselė pažiurėti, dar kvėpuoja, po kokio pusvalandžio ateina naujagymių gydytoja išsineša... sako vilties mažai plaučiukai nebrandinti... Tai buvo paskutinis kartas kai mačiau savo mažą andeliuką... Gaunu atskirą palatą, viduje tokia tuštuma, vs dar nesuvokiu, kad jau viskas, jau niekas nestuksens pilvuke, jau viskas... Ryte klausiu gydytoju kodėl taip ivyko priežasčių niekas nežino turbut didelis uždegimas. Išleidžiant namo pamiršta išimti kateterį iš rankos, ir bilietenį išrašo tik paprašiu, o ką tu ne dekrete? gaunu įrašą 21-22sav, nors buvo tikrai daugiau. Bet juk koks skirtumas niekas jau negražins mano mažylės...Gaunu leidimą pastoti po 6mėn. Vėl pastojimo data ta pati, vėl gimdyti lapkričio 13, bet šį karta jau sėkmingai. Jau turiu dukrytę ir tikiu, kad čia ta pati sugrįžo pas mus. bet čia jau kita istorija...
http://www.supermama...
