Kroatija, V dalis

O kiek panasiai isleidote ant keliu pirmyn atgal ?

Mes tik vakar grįžom iš Kroatijos, namo važiavom per Slovėniją, Austriją, Čekiją (norėjom aplankyti Prahą ir Karlovy varus), Vokietiją, Lenkiją (iš Kroatijos išvažiavom šeštadienį, 150 km. mokamu keliu (apie 50 Lt, dar tiksliai visko neskaičiavau) važiavom 6 valandas (siaubingi kamščiai, o dar pasienio postas, kuriame auto pasieniečiai tikrino), taigi iš Čekijos į Vokietiją įvažiavom pirmadienį, o antradienį jau važiavom per Lenkiją. Jokių potvynių nebuvo, tik dabar apie juos sužinojau, tiesa, lietus pliaupė nuo Austrijos iki Lenkijos. Lenkijoje saulė švietė.
Pirmyn važiavome per Čekiją (kutn Hora), Austriją (aplankėm Insbruke Swarovski muziejų), tada į Italija prie Gardos ežero (aplankėm Gardalendą - atrakcionų parkas), po to į Veneciją, iš Venecijos į Slovėnijos Postojna jama urvus, iš ten į Kroatijos Istros pusiasalį, o iš pusiasalio į šiaurinę Kroatijos dalį. Deja pakeliui sugedo auto , todėl visko, kiek norėjom neaplankėm. Keliavom viena šeima: du suaugę ir du vaikai

Deja, nebeprisimenu manau iki 350-400 lt

Makarska labai patiko! puikus,grazus,aktyvus miestelis, zmoniu mase, bet mums netrukde:) nuostabus naktinis gyvenimas. yra ka veikti! aplankeme Dubrovnika, Brac ir Hvar salas. kelione paliko nusotabiu ispudziu

Mėgstantiems žmonių pilnokas gatves patiks Crkvenica ir Krk savaitgaliais, kas atostogauja šiauriau. Aš nelabai mėgstu mases, tai vengiu, ypač Krk savaitgalį, renkuosi ramesnes dienas.

Laba diena. Ką tik grįžau iš Kroatijos.
Šiandien norėčiau papasakoti apie
Biokovo nacionalinį parką.

Netoli Makarskos esančiame miestuke Podhora kreipėmės į kelionių agentūrą "Barbarela" adresu Branimirova obala 15 tel +385(0)21625514
Labai maloni agentūros savininkė Ivana mums pasiūlė pakilti mikroautobusu į Biokovo parką. Žinojome kad ne visiems užtenka nervų ten užsikabaroti savo automobiliu. Kad sprendimas teisingas ir rekomenduotinas supratome visą kelią žiūrėdami pro langą. Patikėkit, prasilenkt ten reikia ne tik šaltų nervų, žinojimo kur koksai grumstas tvirtas o kuris nelabai, bet ir gerai jausti savo automobilio gaimybes.
Taigi Ivana davė po lankstinuką su parko žemėlapiu, bukletu pilnu nuotraukų, bei atvirute su Podhoros vaizdu ir išlydėjo į kelią. Išvykos kainos neprisimenu tiksliai, net siekė kažkur apie 35 eurus žmogui. Įvažiavimas savo automobiliu yra mokamas ir kainuoja apie 60 kunų (30 litų). Taigi pradėjome kilti gana plačiu keliu vis sustodami pasigėrėti vaizdais:



Papildyta:
netrukus vairuotojas paleido kompaktą su liaudiška muzika. Va tuomet ir prasidėjo mūsų linksmybės. Kažkas išsitraukė rakijos, kažkas- vietinio jauno vyno. Po kelių posūkių mes jau visi dainavom "kroatiškai", o vairuotojas pagarsino muziką kiek tik leido jo garsiakalbiai. Vynas atpalaidavo. Kiekvienas baisesnis posūkis buvo sutinkamas ovacijomis.





Papildyta:
kelio posūkyje kur daugiau erdvės prasilenkimui vėl sustojame. Vėl gėrimės vaizdais
retkarčiais mūsų vairuotojas sustoja ant bedugnės krašto, išlipa ir padeda kokiam nors drąsiam užsieniečiui su juo prasilenkti.
Pagaliau pasiekiame kažkokį bokštą-anteną ir ten mus išlaipina. Einame takeliu prie bažnytėlės. Kaip tik Žolinė, todėl nemaža dalis keleivių renka puokštes ir tikisi pakliūti į pamaldas. Deja bažnyčia uždaryta. Taigi belieka grožėtis vaizdais iš paukščio skrydžio.



Papildyta:
Jau norime grįžti prie autobusiuko, tačiau mums paaiškinama kad nuo čia leistis pilnam autobusui yra nesaugu ir teks nusileisti takeliu kuris pažymėtas virve. Nusileidome sėkmingai visi ir tik tada pažvelgiau atgal:

Beje sekančią dieną kojos atrodė kaip sumuštos, nors lipant akmenimis žemyn nuovargio nejaučiau. Tiesiog neįvertinau savo fizinio pasiruošimo.


Papildyta:
bevažiuodami atgal vėl sustojame. Vairuotojas pasiima rakijos butelaitį ir kviečia pasigėrėti vaizdu nuo stačiausių uolų.
Prieiname ir gėrimės vaizdais vis labiau svaigdami nuo grožio ir rakijos:



Pagaliau visai sutemsta ir stebime salose besižiebiančias šviesas:



Grįždami link autobusiuko dar pamatome kalnų ožį kuris nustriksi tuo šlaitu prie kurio artintis net nedrįstame. Vairuotojas papasakoja kad ten kur stovime karo metu stovėjo patrankos ir aklai šaudė į apačioje esančius miestelius. Tylomis grįžtame ir susėdame. Tačiau rakija daro savo ir mes vėl bliauname kiek neša gerklės pagal kroatiškas melodijas. Dar kelios akimirkos ir kai kurie pradeda šokti. Tiems kurių kojos nebelaiko užtenka šokti vien rankomis. Taigi kraupindami kitus besileidžiančius žemyn mes linksminamės taip kad rodos paleido mus iš pragaro. Vairuotojas kartais sulėtina greitį kad praleistų kokį vietinį žvėriuką: kiškį, ežį ar dar kažką ko mes nebepažįstame.
Pasiekus agentūrą mūsų vairuotojas išlipęs už galvos susiėmęs pasakoja kolegoms apie savo darbo dieną su mumis. Iš gestų suprantu kaip jis baisisi. Paskiau pirmam pasitaikiusiam padovanoja diską su ta muzika kurio jis matyt nebenori ir atsisveikinam. Pagavusieji kablį dar lekia pas Ivaną nusipirkti rakijos. Vietinis samagonas pardavinėjamas visur. Tik vietas žinoti reikia. Taigi nupirkę litriuką rakijos pas Ivaną keliaujame namo. Parėjus rakijos jau nebereikia. Tai susėdę terasoje stebime uostą, šlamančius apelsinmedžius, atspindžius jūroje ir kaip mūsų įgytame butelyje plaukioja kažkoks krapas ar pankolio šaka.
Papildyta:
visos panaudotos nuotraukos yra mano albume čia

Sveikos ir aš jau po Kroatijos, grįžom sekmadienį anksti ryte. Paskutinė kelionės diena per Lenkiją kaip mat į realybės vėžes sugrąžino Potvynių nepasitaikė, gyvenom KRK saloj rugpjūčio 11-18 dienomis. Kadangi bandėm derinti pasyvų ir aktyvų poilsį, žemyne aplankėm tik Plitvicos nacionalinį parką (nuotraukos desktopinės ).
Visą kitą laiką prasimalėm saloje, dieną pliažuose, vakare po miestelius. Dar vieną dieną keltu buvome persikėlę į Cres salą.
Kas mane labiausiai nustebino, atrodė, jog esame Italijoje, jeigu ne pigesnis maistas restoranuose ir kitokia aplinka. Poilsiautojai aplink vien italai, su vietiniais bendravom irgi itališkai. Žodžiu, super pailsėjom.
Ir viso mūsų ekipažo padėka Subjektyviai už rekomenduotą piceriją "Mateo"

Laba diena. Šiandien tvarkydama nuotraukas sugalvojau papasakoti apie Plitvicos ežerų parką.
Kadangi važiavom su Topturu, tai kaip ir visose organizuotose kelionėse kažko gero duoda tik pauostyti. Taip sakant tik suerzina. Taip buvo ir su Plitvicos parku. Aplėkėm per tris valandas ir vėl kažkur tolyn. Tačiau tai ką pamačiau sukėlė norą atvykti ir ramiai ištirti jau savo jėgomis. Buvo malonu matyti bukletuose nufotografuotas vietas. Tačiau yra tokių nuostabių kampelių kur širdis džiaugiasi o fotoaparatu to negali aprėpti, nebent su plačiakampiu objektyvu.
Taigi jūsų dėmesiui pateikiu kelias nuotraukas iš Plitvicos(Plitvička)






Papildyta:




nuotraukose vaizdai atrodo sumenkinti, praradę gyvastį. Jei tikėti vien nuotraukomis, tai sakyčiau kad ten nieko ypatingo ir nėra. Tačiau pasitelkus prisiminimus vaizdas tampa gerokai mielesnis. Tai tikrai rojus žemėje
Papildyta:




visą kelią mus lydėjo žuvytės. Na ne tos pačios. Kiekvienoje įlankėlėje, seklumėlėje ar ten kur bent kiek mažiau srauni tėkmė gyvena žuvų pulkai. Kaip kurios visai nemažos. Vos prieini arčiau vandens ir iš nežinia kur susirenka žuvelės. Atrodo kad jos spokso tiesiai į akis ir laukia... batono. Sumaitinome visas turėtas batono atsargas. Gidas perspėjo kad batonas joms tinka. Todėl nesukau galvos ar jos po tokių vaišių gerai jausis- greičiausiai ant batono visos ir užaugintos.
Papildyta:
Šlaituose, palei takelius visur žydėjo laukiniai ciklamenai


Žinoma net nebandėme jų skinti, tačiau pagunda buvo didžiulė
Likusios nuotraukos mano albume čia

Sveiki,

Norejau paklausti keliavusiuju del apartamentu. Jus juos is anksto rezervuojates ar jau nuvaziave vietoj ieskotes? Mes isvaziuojam rugsejo 11d ir planuojam apsistot Makarskoj ar kur netoliese kokiom 5 naktim. Viso 8 zmones. Gal kas kokiu kontaktu turit?

rezervuotis geresniu reikia gana anksti, nuo sausio mėnesio. Tačiau laimę bandyt manau galima ir iš vakaro, juk per tiek laiko gali daug kas pasikeisti.


Netoli Makarskos esančiame miestuke Podhora kreipėmės į kelionių agentūrą "Barbarela" adresu Branimirova obala 15 tel +385(0)21625514
ji užsiima ir apartamentų apgyvendinimo klausimu. Mes bendravome su Ivona( Ivana) labai miela paslaugi moteris

sveiki. Šiandien noriu papasakoti apie išvyką į salas Brač ir Hvar. Kelionę organizuoja iš Podhoros Barbarela kelionių agentūra. Apie pusę devynių mes jau sėdime laive. Dairomės, įsitaisome.



Pradžioje viskas įdomu laive. Todėl keleiviai pabyra visur. Bangavimo beveik nėra todėl vieni laivo priekyje vaizduoja Titaniko porelę, kiti laipioja visur kur tik įmanoma užsliuogti.
Tačiau netrukus išplaukiame iš įlankos ir jau jūrą skrodžiame per šiokias tokias bangas.
Pirmas mūsų išlipimas yra Hvar saloje. Gidas patarė čia tik pasižiūrėti kažkokią seną mozaiką ir nieko nepirkti.
Miestukas kaip bet kuris pietų miestukas: siauros gatvelės, tapybiški namukai. Pora senų bažnyčių kuriose niekas nieko nežino apie jokią seną freską. Taigi belieka dairytis po miestuką tą pusvalandį kurį gavome.



Netrukus įlendame į kažkokį vyno rūsį ir ten mums pasiūlo paragauti vyno. Patiko- nupirkom. Tik vėliau pagalvojom, kad gal ragavom vieną o pardavė mums kitą. Tačiau ištirti nespėjom, todėl vyno butelaitis tebestovi namuose laukdamas tinkamo laiko. Toliau eidami pamatome kažkokias keistas ankštis. Pardavėjas senukas aiškina kas tai visai nebloga anglų kalba, bet jo paaiškinimas nieko nesako. Todėl nusiperkame už eurą tų rudų anksčių kad išsiaiškintume koksai tai maisto produktas.Vėliau laive visi tik traukė pečiais ir šaipėsi iš mūsų dėl šio pirkinio. Kokios tai ankštys atskleidė kaimynė iš gretimos terasos. Ji pasakė kad tai duomedis. O po pusdienio atlėkė pas mus su vyno buteliu ir tortu. Specialiai mums iškepė duonmedžio tortą. Jo skonis kaip sakė puikiau atsiskleidžia su 2007 metų raudonu vynu. Po kelių dienų jau plakiausi po visas krautuvėles ieškodama duomendžio miltelių tortui. Radau. Jie vadinasi Rogač ir tikrai labai paįvairina tortų asortimentą. Tai tiek apie tortus.
Kai grįžome į laivą, ten jau mūsų laukė pietūs. Išdėliojo lėkštutes, po puslitrį jauno vyno, salotų ir po skumbrę. Pradėjome puotauti ir net nepastebėjome kaip išplaukėme iš uosto. Laivas atsidūrė atviroje jūroje tarp kelių salų. Čia mus gerai pasupo bangos. Todėl skubėjome kas galėjome suvalgyti pietus, nes laukė kita sala-Brač.

Brač salą pasiekėme gana greitai. Mums pasiūlė pasiekti Auksinį paplūdimį ir pasigėrėti vieninteliu smėlio pliažu. Jausdami kuria kryptimi lėkti, nekreipėme dėmesio į paslaugių taksistų pasiūlymus ten nuvežti "labai pigiai". Netrukus pasiekėme pinijų alėją, kuri tikrai taip užgniaužė kvapą, kad net pamiršau nufotografuoti.
Spėjau nufotografuoti kažkokį sukulentą alėjos pradžioje. Lyg tai laughtenbergija ar kažkaip panašiai vadinasi

Vienoje jos pusėje jūra nuo skardžio matosi, kitoje kotedžai su jaukiais kiemeliais pilnais tropinių augalų ir gultuose drybsantys seneliukai- tikras turtingų senukų rojus. Fotografuoti juos irgi "nebuvo kada", nes bėgome to stebūklingo smėlio apžiūrėti. Radom tą garsų Bol miesto iškyšulį. Tik jeigu ten smėlis, tai esu matyt skruzdėlė. Smėlio nebuvo dėl potvynio. Užtatai turtingų ponų ir bangų prisižiūrėjau iki valiai.

atsitokėję nuo prabangos sušokome maudytis. Dar kelios akimirkos palaimos ir lekiame atgalios. Kai tikslas pasiektas, tai galima ramiai pafotografuoti, bet ne viską aprėpia fotoaparatas, todėl tenka rinktis tai kas gali sutilpti į vieną kadrą:





Net nepajutome kaip pralėkėme ilgą alėja ir atsidūrėme miestuke gerokai per anksti. Beliko ištirti suvenyrus ir pamatyti ne kartą kitų nuotraukose matytas vietas






radau krautuvėlę prekiaujančią akmens gaminiais ir įsigijau indelį su dangteliu. Fantastiškas suvenyras. Viskas brangu. Nusiperkam kioskelyje ledų ant pagaliuko po 15 litų už porciją, suvalgom po hotdogą už irgi fantastišką kainą. Pasijuntu vargeta. Viena diena Bol mieste kaip tik man.
Sulipame į laivą, dar kartą apsidairome ir namo



Grįžtant pakyla bangos. Ir dauguma keleivių pasijunta labai nelaimingi. Mano suvalkietiška prigimtis nutaria taip: nors ir supa ir gal greit supykis, bet tai negi paliksi tą puikų jauną vyną čia va taip ant stalo. Pradžioe įsipilu pusę stiklinės, paskiau dar ir dar. Visi laimynai perkreiptais veidais laukia kitos bangos. O man šventė. Jaučiuosi kaip vaikas supynėse. Manęs nepykina, man linksma. Kiekviena purslais aptaškanti banga atneša dar didesnį džiaugsmą. Nejučia pasibaigia ir vynas ir kelionė. Tenka lipti į krantą. Tiltelis labai kažkaip linguoja, todėl jūreiviai iškelia mane ant kranto. Prietema. Linguoju į savo apadramentus. Gaila neprisimenu vyno pavadinimo. Toks elementarus. Rodos va čia pat ant liežuvio galo pavadinimas. Bet...