QUOTE(aftersun @ 2015 05 19, 12:03)
Kai laukiausi pirmosios, vemiau visus 9 menesius ir per gimdyma, maniau blogiau būti nebegali... Deja, buna ir blogiau... laukiuosi antro ir jau teko guleti ligonineje, nes 6savaiciu visiskai negalejau nieko valgyti nei gerti, tiesiog gulejau lovoj ir verkiau...sulasino lasalines, vaistu 3dienas, valgyti galejau, bet vemimas niekur nedingo, kasdien vemiu iki 10 kartu, gerti negaliu, valgau tik sausa maista kas 2val, jei nespeju, vel vemiu, nepatiko maistas -vemiu, kvapas netinkamas-vemiu. Pabundu nakti, noriu vemti. Gyvenimas mano dabar lova- tualetas. Is namu niekur negaliu islysti, net vaziuojant ir kur nors visai salia, kartais tenka stoti ir vemti... ir dar tik pradzia, dar tik prasidejusi 9 savaite... Svoris krenta... Nuotaikos nera, vien tik apatija ir liudesys...
Atsimenu su pimaja taip laukiau tos 12 savaites, turejau vilti, kad viskas baigsis, kai nepraejo, laukiau 16 savaites ir t.t.. o dabar nera ko laukti, jauciu, ir vel turesiu si "malonuma" iki pat gimdymo Niekas nepadeda, nei heomopatiniai zirniukai, nei apyrankes, nei b grupes vitaminai, niekas! Sunku ir psichologiskai ir fiziskai. Niekam to nelinkiu patirti...
Atsimenu su pimaja taip laukiau tos 12 savaites, turejau vilti, kad viskas baigsis, kai nepraejo, laukiau 16 savaites ir t.t.. o dabar nera ko laukti, jauciu, ir vel turesiu si "malonuma" iki pat gimdymo Niekas nepadeda, nei heomopatiniai zirniukai, nei apyrankes, nei b grupes vitaminai, niekas! Sunku ir psichologiskai ir fiziskai. Niekam to nelinkiu patirti...
Jetus vargsiuke, laikykis