iki 14 sav., bet būdavo vienetinių atvejų ir visą nėštumą.
Iki 14sav net su vaistais, dabar jau ne 
iki 13-14 sav 
ir dabar nėštumo pabaigoj būna kad pykina bet nevemiu.
ir dabar nėštumo pabaigoj būna kad pykina bet nevemiu.
iki 18-os savaites
Blogumai baigėsi maždaug 15 sav., bet dar iki šiol rytais pagąsdinu WC, nes papykina, o paskui viskas čiki 
(dabar 21 sav)
(dabar 21 sav)
Man 15 sav. nuo 5 sav. vemiu labai laukiau 12 sav. ir nieko.
jokie homeopatiniai zirniukai nepadeda, geriu cerukali. stengiuosi jo vartoti kuo maziau, vietoj 3 tabl. per diena 2 ar viena. Kelioms valandoms padeda. Dar neprarandu vilties, kad savijauta pageres iki gimdymo
labai laukiau 12 sav. ir nieko. jokie homeopatiniai zirniukai nepadeda, geriu cerukali. stengiuosi jo vartoti kuo maziau, vietoj 3 tabl. per diena 2 ar viena. Kelioms valandoms padeda. Dar neprarandu vilties, kad savijauta pageres iki gimdymo
Pykino iki 13 savaitės. Bet taip rimtai, kad negalėjau iš lovos lipt, ką jau kalbėt apie ėjimą į darbą. O vieną dieną atsikėliau- jokių pykinimų. Staigiai ir netikėtai šviesi diena 
Tad stiprybės nėštukės
Tad stiprybės nėštukės
nuo 6 sav. iki 21 sav.
Man si karta net iki 27 savaites
Kai suzinojau kad laukiuosi labai bijojau sulaukti pirmojo pykinimo karto. Pamenu, prabundu viena diena ir jauciu gerkleje kazkas stovi...taip nemalonu buvo, jausmas nekoks. Bet kas keisciausia nei karto nesupykino taip kad tektu begti i tualeta Tik tas nemalonus, mazdaug 3 menesius trukes stovejimas gerkleje...Bet po keliu savaiciu jau buvau pripratusi prie sio jausmo, ir netgi kai nubusdavusi nejausdavau gerkleje stovincio pykinimo jausmo, net sunerimdavau ir laukdavau kol vel nekaip pasijausiu 
Tik tas nemalonus, mazdaug 3 menesius trukes stovejimas gerkleje...Bet po keliu savaiciu jau buvau pripratusi prie sio jausmo, ir netgi kai nubusdavusi nejausdavau gerkleje stovincio pykinimo jausmo, net sunerimdavau ir laukdavau kol vel nekaip pasijausiu
Kai laukiausi pirmosios, vemiau visus 9 menesius ir per gimdyma, maniau blogiau būti nebegali... Deja, buna ir blogiau... laukiuosi antro ir jau teko guleti ligonineje, nes 6savaiciu visiskai negalejau nieko valgyti nei gerti, tiesiog gulejau lovoj ir verkiau...sulasino lasalines, vaistu 3dienas, valgyti galejau, bet vemimas niekur nedingo, kasdien vemiu iki 10 kartu, gerti negaliu, valgau tik sausa maista kas 2val, jei nespeju, vel vemiu, nepatiko maistas -vemiu, kvapas netinkamas-vemiu. Pabundu nakti, noriu vemti. Gyvenimas mano dabar lova- tualetas. Is namu niekur negaliu islysti, net vaziuojant ir kur nors visai salia, kartais tenka stoti ir vemti... ir dar tik pradzia, dar tik prasidejusi 9 savaite... Svoris krenta... Nuotaikos nera, vien tik apatija ir liudesys...
Atsimenu su pimaja taip laukiau tos 12 savaites, turejau vilti, kad viskas baigsis, kai nepraejo, laukiau 16 savaites ir t.t.. o dabar nera ko laukti, jauciu, ir vel turesiu si "malonuma" iki pat gimdymo
Niekas nepadeda, nei heomopatiniai zirniukai, nei apyrankes, nei b grupes vitaminai, niekas! Sunku ir psichologiskai ir fiziskai. Niekam to nelinkiu patirti...
Atsimenu su pimaja taip laukiau tos 12 savaites, turejau vilti, kad viskas baigsis, kai nepraejo, laukiau 16 savaites ir t.t.. o dabar nera ko laukti, jauciu, ir vel turesiu si "malonuma" iki pat gimdymo
Niekas nepadeda, nei heomopatiniai zirniukai, nei apyrankes, nei b grupes vitaminai, niekas! Sunku ir psichologiskai ir fiziskai. Niekam to nelinkiu patirti...
