gi mano brolienes sesuo sumaste, kad nori bendrai krikstyti savo vaika irgi. o as jau viska pasidariusi savo krikstasuniui. jie kaimo zmogeliai, baliuskos tik ir tenori, tai jau taip jos tevu bijojau, o dabar dar ir puse gimines prisides... kazkaip man rankos nusviro...
o dabar gautūsi trigubos 
, kaip jums patogiau , nes ne visi vaikai važiuoja ne su tėvais 
Kokie prietaringi žmonės būdavo 
Nu toks nesiskaitymas. Rodos tarėmės daryti viską per pusę, be to tą idėją ji ir pasiūlė, o dabar tyli, nieko nesako, kai paskambini pasako, kad neturi laiko arba kalba ne į temą, ko paklausi to negausi. Nors tiek, kad žvakėm pasirūpino. Aš neviltį, kaip dabar sudėlioti šventę, kad ji praeitų bent jau pakenčiamai. Siunčiau scenarijų, siunčiau sąrašą ką dėsim į dėžutę, viską paruošiau ir atspausdinau, o iš jos pusės tik tyla. Suprantu, gal žmogus nežino tokių dalykų, nemoka, bet nors pasidomėtų gal ko reikia. Iš elementaraus mandagumo. Pasigailėjau tūkstantį kartų, kad stikau su jos mintimi viską ruošti per pusę. Vyras, nes tai jo sesuo, labai įpykęs. Dabar bijau, kad nelepteltų per krikštynas ko. Žinia, likčiau kalčiausia aš- aš tik marti, o dar nemėgstama
Visą mano darbą ir rūpestį ji pasidalins perpus. Pačios žinot kiek triūso įdedate, kiek laiko. Profesionalėm tai gaunasi greitai, bet man kuriai su kompu nedraugauja, tai uch kiek darbelio. Ir nieko. Nelaukiu jokios padėkos, dariau tai dėl savo krikštuko, bet nors mažyčio dėmesio ir rūpestėlio taip norėtųsi, nes ir jos krikštukei viską suruošiau. Ai... 
O aš taip entuziastingai viską planavau, tiek daug laiko dar turėjau, bet dabar tokio ūpo nebeliko. Bet... Aš privalau, aš turiu būti stipresnė nei jos abejingumas. Ir aš tai padarysiu, padarysiu šventę savo mažąjam berniukui, bent tai kas iš jos beliko.
Nu toks nesiskaitymas. Rodos tarėmės daryti viską per pusę, be to tą idėją ji ir pasiūlė, o dabar tyli, nieko nesako, kai paskambini pasako, kad neturi laiko arba kalba ne į temą, ko paklausi to negausi. Nors tiek, kad žvakėm pasirūpino. Aš neviltį, kaip dabar sudėlioti šventę, kad ji praeitų bent jau pakenčiamai. Siunčiau scenarijų, siunčiau sąrašą ką dėsim į dėžutę, viską paruošiau ir atspausdinau, o iš jos pusės tik tyla. Suprantu, gal žmogus nežino tokių dalykų, nemoka, bet nors pasidomėtų gal ko reikia. Iš elementaraus mandagumo. Pasigailėjau tūkstantį kartų, kad stikau su jos mintimi viską ruošti per pusę. Vyras, nes tai jo sesuo, labai įpykęs. Dabar bijau, kad nelepteltų per krikštynas ko. Žinia, likčiau kalčiausia aš- aš tik marti, o dar nemėgstama o gal ji tau siurpriza ruosia 
ruosiasitau nezinant, kaip musu kuminai
Pažįstu ją daug metų Nei per kur. Aš žinau kur didžioji problema: ji tikinti, iš laikraštuko liepė kuo skubiau horoskopus, nes tai ne krikščioniška, ir jai šitie dalykai yra svetimi. Be to kokia staigmena, mes gi abi krikštamotės, derinam viską, kad viskas būtų viena linkme. Aš seneliams padariau medinius šaukštus, nutarėm, kad ji darys puodelius, bet paskutinę akimirką persigalvojož per brangu, gi 20 lt kainuoja. Paklausiau ką tada žadi daryti, nes mes spečialiai vienai močiutei prašymuką parašėme: gerti arbatą iš puodelio su vaikų atvaizdu, tai ji tik numykė. Tai rodos žmogus šnekėti moka: tai imk ir pasakyk nors biski. Mane labiausiai biesina, kad tyli: nusiunčiau scenarijų, klausiau- perskaitei, o ji- laiko neturėjau. Sakau perskaityk, jei kas netinka keičiam, gi abi ruošiam, o ji tyli. Klausiu: dedam cukraus, druskos... Ji- gal ir dedam... Į ką dėsi, klausi, į maišelius ar kitur. O ji - nežinau, koks skirtumas... Nu nemoku pasakyti, toks šaltumas. Be to, buvau užsukus, sakau laikraštuką atspausdinau, tiek ir tiek mokėjau. Ji- tai gerai, pigiai.. O ką, pinigų pasiūlyt nereikia Čia vadinasi darom per pusę. O jos staigmena gali per pakaušį išeiti po tokių nervų Staigmenas ruošti ir reikia mokėti 
