QUOTE(Smilte @ 2010 06 19, 23:37)
kadangi teko ir vestuves vesti netiketai ir jubilieju keliata tai kazkaip kad ir ruosiuosi ,bet visada viska issakau savo zodziais..kaip sako kiti:kiek besiruosciau vistiek kalbu is sirdies kaip viskas atrodo ta minute... manau jei atsistosi ir kalbesi savo zodziais,dekosi,bus labai labai grazu,bent mano manymu didesne pagarba sveciams yra kalba nei eiluciu skaitymas is lapo
nu blyn, skubėjau, rašiau ir viskas dingo
viskas, jau neberašysiu... nervukas paėmė... ir taip vėlu...
nu su tais eiliuotais žodžiais tai jo, būna taip, kad sėdi, ieškai renki, kas gražiau, o galiuaisia baigias tuo, kad niekas neklauso... o kai sakai savais žodžiais, dar su bajeriukais, tai visiems smagiau... bet tai čia nuo kompanijos priklauso... aš vis šikt mikt, kol pririruošiu bent ką pasayti... man turi būt parašyta... pasirašau sau kalbą savais žodžiais ir tą dar mokausi... :man svarbiausia pradėt, o paksui jau eina kaip iš pypkės... ir dar dažniausiai po viskama graužiuos, kad galėjau dar tą ir aną pasakyt oh ... nors dirbu mokykloj, tai dažniauisia pamoka, kuriai eini nesiruošęs pavyskta daug geriau nei ta, kuriai ruošies visą vakarą... na, ne visiems ta kalbos dovana duotą- ką padarysi
... va, mūsų krikštamotė, tai tikrai šikt mikt... sunkiai žodžius renka- jei momenėlį pavadino gomuriu nu bet ką norėt - 10 kl išsilavinimas... gal ką ir paskaitys... bent jau tėveliams kokį raštą susiprastų pagamint... geltonuoju, nes kažkokia kvaila nuojauta, kad gali paskaityt... o tada tai jau man bus
tai kaip supratau, tai košelei stipresnė degtinė tinka..
ir norėjua paklaust, gal kuri skaičiavot išlaidas krikštynoms...
man jau apie 1,5 tūkst. lt, o kur dar galas bet kai pagalvoju, kad čia tik vieno mano mėn išmoka, tai ne tiek jau ir daug... ko tik nepadaria dėl savo mylimo vaiko...
kažkuri rašė, kam ta išpūsta pompastika... bet juk viskas vaikeliui atminčiai... pamenu kai dukterėčia būdama gal kokių 6 m žiūrėjo savo kūdikystės video ir vis klausė: mama čia aš? čia tikrai aš?... tai va, ir mes paliksim ir foto, ir video , ir kraičio dėželę... manau, tikria malonūs prisiminimai bus 18- ečiui/etei... aš dar suradau mūsų vestuvių kelis atributus- tai įdėsiu prie to pačio...
šnd gavau visą maišą visokių pindikliuškų viktorinai bei profesijų žaidimams, persitarkiua lentyną su daikčiukais , peržiūrėjua, kas yra, ko dar trūksta... na, dar šio to...
dbr svarbiausia, tai prisėst kelioms naktelėms prie laikraštuko... pasitengsiu... dar suskanuot seneslių ir mūsų vaikystės foto... saladianiukų dar tik pusė... nunert papuošimui angeliukams šniūrelius, pagamint rožytes... nu , gana kalbų, daugiua darbų...
labanakt
laukiam naujų pasakojimų po savaitgalio