pasidalinkime savo patirtimi apie ekologinį daržovių ir vaismedžių auginimą
Ačiū, diasaja, už pakvietimą į naujus ekologiškus namučius
Norėčiau pradėti nuo to, kur mes barstome sėklas ar sodiname daigus - dirvožemio.
"Žmonijos civilizacijos vystymasis tiesiogiai susijęs su dirvožemio panaudojimu. Dirvožemis yra pirmas žmogaus panaudotas Žemės resursas. Per ilgą laiką susiformavo vartotojiškas požiūris į dirvožemį, ignoruojant ekologinę poziciją, ir tik pastaruoju metu pripažinta, kad dirvožemių degradacija vyksta intensyviau už jų atsistatymą" /dr. Loreta PIAULOKAITĖ-MOTUZIENĖ / Visą straipsnį galite rasti čia:
"Vis tik šiuolaikinis žemės ūkis yra neįsivaizduojamas be mineralinių ir organinių trąšų naudojimo, todėl svarbu žinoti, kaip trąšos veikia dirvožemį ir jame vykstančius biologinius procesus. Racionalus dirvožemio tręšimas organinėmis bei mineralinėmis trąšomis gerina mikrobiologines ir biochemines dirvožemio savybes, didina derlių. " /Visą straipsnį galite rasti čia. /
Juk norisi, kad ir augalas atrodytų sveikas, viskuo aprūpintas, ir kad aplinkai kuo mažiau pakenktume.. O dar geriau - kad pati aplinka mums padėtų pasirūpinti augaliukais Oi, kaip aš anksčiau intensyviai rūpinausi jais tręšiau daugelį kartų per sezoną, purškiau nuo visko, prieš viską ir viskuo Ir kuo daugiau chemijos - tuo labiau nualintas dirvožemis (gerieji mikroorganizmai išnyksta, patogenai, turintys savybę prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, o tuo pačiu ir prie chemikalų poveikio, vis atsinaujindavo), metai iš metų plintančios ligos ir galop - nusivylimas savo įdėtu darbu . Juk tiek stengiesi, o viskas pūva, suserga, nebelieka...
Jau keletą metų einu visiškos sodo-daržo-gėlyno ekologijos link. Gal kam pasirodys, kad tai tik pirmieji žingsniai, bet jie labai tvirti, esminiai ir jau duodantys rezultatus. Pradėjau nuo dirvožemio - sodindama augalus apie jų šaknis įterpiu gerųjų mikroorganizmų (grybų ir bakterijų mišinys, natūraliai kovojantis su patogenais ir padedantis augalui augti), patręšiu savo pasigamintu kompostu arba perpūdytu mėšlu, labai saikingai - fosforo ir kalio trąšom (bet čia tik jurginams ), vėliau - keletą kartų palaistau raugintų dilgėlių ištrauka.. Kol kas, žinodama, kaip gausiai anksčiau naudojau chemiją, kaip viskas gali būti sutrikdyta, geraisiais mikroorganizmais "patręšiu" kelis kartus per sezoną, taip atstatydama pusiausvyrą prieš patogenus. Manau, kad ateity užteks tik kartą, sodinimo metu jų įterpti..
Rezultatus jau matau - augalai akivaizdžiai sveikesni, patys kovoja su ligom, kenkėjais, nors... kartais tenka griebtis ir kokio purškalo .. Bet irgi - ekologiško..
Norėčiau pradėti nuo to, kur mes barstome sėklas ar sodiname daigus - dirvožemio.
"Žmonijos civilizacijos vystymasis tiesiogiai susijęs su dirvožemio panaudojimu. Dirvožemis yra pirmas žmogaus panaudotas Žemės resursas. Per ilgą laiką susiformavo vartotojiškas požiūris į dirvožemį, ignoruojant ekologinę poziciją, ir tik pastaruoju metu pripažinta, kad dirvožemių degradacija vyksta intensyviau už jų atsistatymą" /dr. Loreta PIAULOKAITĖ-MOTUZIENĖ / Visą straipsnį galite rasti čia:
"Vis tik šiuolaikinis žemės ūkis yra neįsivaizduojamas be mineralinių ir organinių trąšų naudojimo, todėl svarbu žinoti, kaip trąšos veikia dirvožemį ir jame vykstančius biologinius procesus. Racionalus dirvožemio tręšimas organinėmis bei mineralinėmis trąšomis gerina mikrobiologines ir biochemines dirvožemio savybes, didina derlių. " /Visą straipsnį galite rasti čia. /
Juk norisi, kad ir augalas atrodytų sveikas, viskuo aprūpintas, ir kad aplinkai kuo mažiau pakenktume.. O dar geriau - kad pati aplinka mums padėtų pasirūpinti augaliukais Oi, kaip aš anksčiau intensyviai rūpinausi jais tręšiau daugelį kartų per sezoną, purškiau nuo visko, prieš viską ir viskuo Ir kuo daugiau chemijos - tuo labiau nualintas dirvožemis (gerieji mikroorganizmai išnyksta, patogenai, turintys savybę prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, o tuo pačiu ir prie chemikalų poveikio, vis atsinaujindavo), metai iš metų plintančios ligos ir galop - nusivylimas savo įdėtu darbu . Juk tiek stengiesi, o viskas pūva, suserga, nebelieka...
Jau keletą metų einu visiškos sodo-daržo-gėlyno ekologijos link. Gal kam pasirodys, kad tai tik pirmieji žingsniai, bet jie labai tvirti, esminiai ir jau duodantys rezultatus. Pradėjau nuo dirvožemio - sodindama augalus apie jų šaknis įterpiu gerųjų mikroorganizmų (grybų ir bakterijų mišinys, natūraliai kovojantis su patogenais ir padedantis augalui augti), patręšiu savo pasigamintu kompostu arba perpūdytu mėšlu, labai saikingai - fosforo ir kalio trąšom (bet čia tik jurginams ), vėliau - keletą kartų palaistau raugintų dilgėlių ištrauka.. Kol kas, žinodama, kaip gausiai anksčiau naudojau chemiją, kaip viskas gali būti sutrikdyta, geraisiais mikroorganizmais "patręšiu" kelis kartus per sezoną, taip atstatydama pusiausvyrą prieš patogenus. Manau, kad ateity užteks tik kartą, sodinimo metu jų įterpti..
Rezultatus jau matau - augalai akivaizdžiai sveikesni, patys kovoja su ligom, kenkėjais, nors... kartais tenka griebtis ir kokio purškalo .. Bet irgi - ekologiško..
Gal galima konkrečiau - kas per gerieji mikroorganizmai ir iš kur jų gauti?
dahlia+++, ačiū už pasidalinimą savo žiniomis ir patirtimi Aš kol kas stengiuosi domėtis, mažais žingsniais einu ekologijos link. Na žinoma, tik pirmi metai, kaip rūpinuosi augalais, turiu daržus. Na bet manau po truputį, su jūsų patarimais ir čia pateikiama informacija "ūkininkausiu" ekologiškai.
Galiu pasigirti tik tuo, kad raugiu žolių užpilus, mulčiuoju augalus. Su amarais, kurie pavasarį buvo užpuolę mano dekoratyvinius krūmelius susidorojau paprastu dilgėlių raugu. Tikrai efektyviai ir greitai suveikė
dabar su jūsų pagalba įsigyjusi bio kompostotuoją tikiuosi ir kompostą ruošti ekologiškai ir greitai
Galiu pasigirti tik tuo, kad raugiu žolių užpilus, mulčiuoju augalus. Su amarais, kurie pavasarį buvo užpuolę mano dekoratyvinius krūmelius susidorojau paprastu dilgėlių raugu. Tikrai efektyviai ir greitai suveikė
dabar su jūsų pagalba įsigyjusi bio kompostotuoją tikiuosi ir kompostą ruošti ekologiškai ir greitai
QUOTE(vyyšnia @ 2010 06 16, 11:45)
dahlia+++, ačiū už pasidalinimą savo žiniomis ir patirtimi Aš kol kas stengiuosi domėtis, mažais žingsniais einu ekologijos link. Na žinoma, tik pirmi metai, kaip rūpinuosi augalais, turiu daržus. Na bet manau po truputį, su jūsų patarimais ir čia pateikiama informacija "ūkininkausiu" ekologiškai.
Galiu pasigirti tik tuo, kad raugiu žolių užpilus, mulčiuoju augalus. Su amarais, kurie pavasarį buvo užpuolę mano dekoratyvinius krūmelius susidorojau paprastu dilgėlių raugu. Tikrai efektyviai ir greitai suveikė
dabar su jūsų pagalba įsigyjusi bio kompostotuoją tikiuosi ir kompostą ruošti ekologiškai ir greitai
Galiu pasigirti tik tuo, kad raugiu žolių užpilus, mulčiuoju augalus. Su amarais, kurie pavasarį buvo užpuolę mano dekoratyvinius krūmelius susidorojau paprastu dilgėlių raugu. Tikrai efektyviai ir greitai suveikė
dabar su jūsų pagalba įsigyjusi bio kompostotuoją tikiuosi ir kompostą ruošti ekologiškai ir greitai
O kaip darote tuos raugus? Gal galima smulkiau...
QUOTE(DEVImama @ 2010 06 16, 11:58)
O kaip darote tuos raugus? Gal galima smulkiau...
Temą apie raugus, antpilus, natūralias trašas yra štai čia tema
QUOTE(vyyšnia @ 2010 06 16, 11:45)
dabar su jūsų pagalba įsigyjusi bio kompostotuoją tikiuosi ir kompostą ruošti ekologiškai ir greitai
gal galima plačiau ir ko jo gauti?
QUOTE(diasaja @ 2010 06 16, 12:59)
gal galima plačiau ir ko jo gauti?
komposto temoje dahlia+++ "pasigyrė" biokompostuotoju, tai atsirado norinčių jo gauti, dahlia+++ užsakė ir taip įsigyjom. Šiaip nežinau ar kur nors juo prekiauja, mačiusi nesu
QUOTE(vyyšnia @ 2010 06 16, 14:05)
komposto temoje dahlia+++ "pasigyrė"
tai aš pavėlavau......
QUOTE(rim @ 2010 06 16, 11:31)
Gal galima konkrečiau - kas per gerieji mikroorganizmai ir iš kur jų gauti?
Gerieji mikroorganizmai - tai dirvos praturtinimui skirtas įvairių bakterijų ir grybų rasių mišinys. Jie ir padeda augalui augti, sudarydami mikorizę (kiekviena mikroorganizmų grupė atlieka jai skirtą funkciją, čia reikėtų labai daug pasakoti .. Bet papasakosiu tikrai, kažkada.. ) ir kartu užima patogeninių ligas sukeliančių grybų nišas, neleisdami jiems daugintis . Aš juos įsigyju iš iš čia. Užsisakau ir kurjeris, surinkęs užsakymus, atveža maždaug 2k. per mėnesį.
Diasaja, nepavėlavai - kitą savaitė vėl atveš, gali jau savo norus rašyti AŽ.
Preparatai palyginus nebrangūs - pakuotė kainuoja 13Lt. (Biokompostuotojas kainuoja pigiau, ten sudėtis kitokia). O to kiekio pakanka maždaug 100m2 (kaip rašo gamintojas ). Bet plotu čia nelabai paskaičiuosi, nes reikia sodinant augalą į duobutę jų pabarstyt kaip pipirų (na, įsivaizduokit kad barstot grybų sporas). Arba vėliau jau apie augantį augalą šaknų plote įterpt tiek pat nedaug..
Bet čia vėlgi yra tam tikrų niuansų .. Mikroorganizmai pilnai veikia purioj, humusingoj dirvoj, esant pakankamai drėgmei. Tad sodindama augalus visada dedu komposto, kas ir bus pirmoji tinkama terpė jiems daugintis. Toliau seka dirvos purenimas (kad sklandžiai vyktų apykaitos procesas dirvožemis-atmosfera ), laistymas.. Dar vėliau, kai augalo šaknys pasiskleidžia (o gi dauguma mikroorganizmų gyvena ir dauginasi ant šaknų), išeina iš kompostu tręštos zonos, reikia papildyti organinių medžiagų kiekį laistant antpilais ir raugais..
A, dar apie mulčiavimą Dirvos su mikroorganizmais mulčiavimas yra gerai, jeigu jis saikingas. Na, juk jaučiam kada dirva dar galės kvėpuoti, o kada jau užversta mulčo tiek, kad jokia žolelė neprasimuštų, nieks net kvėptelt negalėtų, o dirvožemio paviršiuj po mulču tik puvimas vyksta.. Tai jau nėra gerai. Žinoma, procesai ir ten vyksta, bet jau kitokie - atliekų skaidymo..
Taigi, jei įnešę į dirvą gerųjų mikroorganizmų vien tik lauksim rezultato - jis bus nedidelis. Reikia ir patiems labai aktyviai tam procese dalyvauti. Ir jau tam paskirtam plote privalu atsisakyti chemijos - purškiant, laistant (kad ir "nekaltuoju" kalio permanganatu ) žūna ne tik ligų sukėlėjai, bet ir gerieji mikroorganizmai.
Bet čia vėlgi yra tam tikrų niuansų .. Mikroorganizmai pilnai veikia purioj, humusingoj dirvoj, esant pakankamai drėgmei. Tad sodindama augalus visada dedu komposto, kas ir bus pirmoji tinkama terpė jiems daugintis. Toliau seka dirvos purenimas (kad sklandžiai vyktų apykaitos procesas dirvožemis-atmosfera ), laistymas.. Dar vėliau, kai augalo šaknys pasiskleidžia (o gi dauguma mikroorganizmų gyvena ir dauginasi ant šaknų), išeina iš kompostu tręštos zonos, reikia papildyti organinių medžiagų kiekį laistant antpilais ir raugais..
A, dar apie mulčiavimą Dirvos su mikroorganizmais mulčiavimas yra gerai, jeigu jis saikingas. Na, juk jaučiam kada dirva dar galės kvėpuoti, o kada jau užversta mulčo tiek, kad jokia žolelė neprasimuštų, nieks net kvėptelt negalėtų, o dirvožemio paviršiuj po mulču tik puvimas vyksta.. Tai jau nėra gerai. Žinoma, procesai ir ten vyksta, bet jau kitokie - atliekų skaidymo..
Taigi, jei įnešę į dirvą gerųjų mikroorganizmų vien tik lauksim rezultato - jis bus nedidelis. Reikia ir patiems labai aktyviai tam procese dalyvauti. Ir jau tam paskirtam plote privalu atsisakyti chemijos - purškiant, laistant (kad ir "nekaltuoju" kalio permanganatu ) žūna ne tik ligų sukėlėjai, bet ir gerieji mikroorganizmai.