Bulvių pasodinimas po šiaudais,ant kartono pievoje,tai ne ,kad daugiau bulvių gauti,o kad paruošti lysves nekasant žemės.Visa mulčiavimo nauda pasimato kitais metais.
O tarkim mulčiuojant daržą,su kėkviena kultūra kitaip.Taip pat mulčiavimo storis priklauso nuo to kaip smulkinta žolė.Jeigu dirva visai nustekenta,tai kol nebus organizmų po mulču valgančių ją,galite ir nepajusti jokio efekto.Negali būti nei per storai,nei per plonai.Ir dar daug visokių niuansų,turite suprasti kodėl tai darote,ką tas mulčas duoda.Kuom minta augalai....
Štai paskaitykit gal įdomu bus apie mulčiavimą, konkrečiais bandymais pagrįstas straipsnis:
mulčiavimo nauda
Na tik šiam straipsny nepritariu dėl trąšų naudojimo vejai, o po to trąšuotos žolės naudojimo mulčiui.
GREISI, bet jei aš teisingai supratau, nemažai žmonių jau pirmais metais pajunta mulčiavimo naudą: t.y. mažiau piktžolių, daugiau drėgmės išlaiko. O organizmai kaip rašote, atsiranda su laiku, ne iš karto, sutinku. Ir pačiai žemei, ir augalui nauda palaipsniui ateina, ar ne taip?
mulčiavimo nauda
Na tik šiam straipsny nepritariu dėl trąšų naudojimo vejai, o po to trąšuotos žolės naudojimo mulčiui.
GREISI, bet jei aš teisingai supratau, nemažai žmonių jau pirmais metais pajunta mulčiavimo naudą: t.y. mažiau piktžolių, daugiau drėgmės išlaiko. O organizmai kaip rašote, atsiranda su laiku, ne iš karto, sutinku. Ir pačiai žemei, ir augalui nauda palaipsniui ateina, ar ne taip?
QUOTE(_vetra_ @ 2011 02 09, 23:50)
Su pjuvenom atsargiai, nes vakar skaičiau straipsnį apie mulčių rūšis ir pjuvenos buvo nurodytos kaip mažinančio derlingumą 
Braškėm kaip supratau geriausiai tinka šiaudai. Kaip jau ir Uolma rašė, kad kur kas geriau buvo šiaudai, o be to mano galva ir žemei sveikiau nei plevelė kokia 
Pro šiaudus visgi kažkiek kvėpuoja
Braškėm kaip supratau geriausiai tinka šiaudai. Kaip jau ir Uolma rašė, kad kur kas geriau buvo šiaudai, o be to mano galva ir žemei sveikiau nei plevelė kokia Pro šiaudus visgi kažkiek kvėpuojaPjuvenos tinka braškėms ,jos kaip tik naudingesnės negu žolė.Tik jas ilgiau valgo visokie mikroorganizmai.Kaip ir minėjau,jeigu apmulčiavai nusibaigusią žemę,tai stebuklo ir negali tikėtis.Nebus kam valgyti taip greitai tų pjuvenų.
Papildyta:
QUOTE(_vetra_ @ 2011 02 09, 23:55)
Štai paskaitykit gal įdomu bus apie mulčiavimą, konkrečiais bandymais pagrįstas straipsnis:
mulčiavimo nauda
Na tik šiam straipsny nepritariu dėl trąšų naudojimo vejai, o po to trąšuotos žolės naudojimo mulčiui.
GREISI, bet jei aš teisingai supratau, nemažai žmonių jau pirmais metais pajunta mulčiavimo naudą: t.y. mažiau piktžolių, daugiau drėgmės išlaiko. O organizmai kaip rašote, atsiranda su laiku, ne iš karto, sutinku. Ir pačiai žemei, ir augalui nauda palaipsniui ateina, ar ne taip?
mulčiavimo nauda
Na tik šiam straipsny nepritariu dėl trąšų naudojimo vejai, o po to trąšuotos žolės naudojimo mulčiui.
GREISI, bet jei aš teisingai supratau, nemažai žmonių jau pirmais metais pajunta mulčiavimo naudą: t.y. mažiau piktžolių, daugiau drėgmės išlaiko. O organizmai kaip rašote, atsiranda su laiku, ne iš karto, sutinku. Ir pačiai žemei, ir augalui nauda palaipsniui ateina, ar ne taip?
Tikrai mulčiuojama ne dėl piktžolių ,paskaitykit http://gerazemdirbys...ne-zemdirbyste/.
Visos sodo daržo gyvybės pagrindas mikroorganizmai. Mikroorganizmai sudaro pagrindinę pasaulinės gyvybės biomasės dalį ir beveik visą biologinę įvairovę. Mūsų pasaulis tai mikrobų karalystė, kur jie diktuoja savo sąlygas visiems kitiems gyviems organizmams. Todėl sode jiems skiriamas ypatingas dėmesys. Sąlygos naudingų mikroorganizmų klestėjimui: optimali drėgmė, deguonis ir maistas. Tokios sąlygos pasiekiamos pakankamu organinio mulčio kiekiu dirvos paviršiuje. Po mulčiu visada optimaliai drėgna, laisvai patenka oras, mulčias maistas mikrorganizmams. Pagrindinė sodininko užduotis didelė mikroorganizmų biomasė ir didelė įvairovė sode. Augalų derlingumas šalutinis efektas, gaunamas teisingai auginant dirvą.
QUOTE(*GREISI* @ 2011 02 10, 00:58)
Pjuvenos tinka braškėms ,jos kaip tik naudingesnės negu žolė.Tik jas ilgiau valgo visokie mikroorganizmai.Kaip ir minėjau,jeigu apmulčiavai nusibaigusią žemę,tai stebuklo ir negali tikėtis.Nebus kam valgyti taip greitai tų pjuvenų.
bet kaip tik mano nurodytame straipsnyje parašyta, jog:
"Mulčiavimui naudotos pjuvenos esmingai mažino visų bandyme augintų augalų derlių. Akivaizdų skirtumą tarp augalų vystymosi galima stebėti per visą augalų vegetaciją. Augalai, mulčiuoti pjuvenomis, skurdo ir derlius (jei jis gaunamas) buvo labai menkas. Aišku, viena iš priežasčių gali būti tai, kad pjuvenas skaidantys mikroorganizmai ima iš dirvožemio maisto medžiagas ir jų neužtenka augantiems augalams, jeigu augalų papildomai netręšiame. Tuo tarpu smulkinta žolė greitai irdama atpalaiduoja maisto medžiagas ir jomis aprūpinti augalai gerai ir greitai auga. " (Dr. Darija JODAUGIENĖ,
dr. Rita PUPALIENĖ, LŽŪU )
Ar aš klaidingai suprantu, na taip, čia apie braškes nerašo, tik bendrai, gal jūs turite duomenų tiksliai apie braškes.
Man dar tikriausiai reikia užaugti, kad suprasčiau derlingumą, kaip šalutinį rezultatą, nes ties sakant, jis tikrai man svarbus. Taip, skaičiau apie gamtinę žemdirbystę ... Na mano galva žmonės užsiimantys tokia žemdirbyste yra tikrai arti gamtos, na net nerandu žodžių, kaip čia geriau išsireiškus... reikia dirbti derinantis prie gamtos...
QUOTE(_vetra_ @ 2011 02 10, 00:05)
bet kaip tik mano nurodytame straipsnyje parašyta, jog:
"Mulčiavimui naudotos pjuvenos esmingai mažino visų bandyme augintų augalų derlių. Akivaizdų skirtumą tarp augalų vystymosi galima stebėti per visą augalų vegetaciją. Augalai, mulčiuoti pjuvenomis, skurdo ir derlius (jei jis gaunamas) buvo labai menkas. Aišku, viena iš priežasčių gali būti tai, kad pjuvenas skaidantys mikroorganizmai ima iš dirvožemio maisto medžiagas ir jų neužtenka augantiems augalams, jeigu augalų papildomai netręšiame. Tuo tarpu smulkinta žolė greitai irdama atpalaiduoja maisto medžiagas ir jomis aprūpinti augalai gerai ir greitai auga. " (Dr. Darija JODAUGIENĖ,
dr. Rita PUPALIENĖ,
LŽŪU )
Ar aš klaidingai suprantu, na taip, čia apie braškes nerašo, tik bendrai, gal jūs turite duomenų tiksliai apie braškes.
"Mulčiavimui naudotos pjuvenos esmingai mažino visų bandyme augintų augalų derlių. Akivaizdų skirtumą tarp augalų vystymosi galima stebėti per visą augalų vegetaciją. Augalai, mulčiuoti pjuvenomis, skurdo ir derlius (jei jis gaunamas) buvo labai menkas. Aišku, viena iš priežasčių gali būti tai, kad pjuvenas skaidantys mikroorganizmai ima iš dirvožemio maisto medžiagas ir jų neužtenka augantiems augalams, jeigu augalų papildomai netręšiame. Tuo tarpu smulkinta žolė greitai irdama atpalaiduoja maisto medžiagas ir jomis aprūpinti augalai gerai ir greitai auga. " (Dr. Darija JODAUGIENĖ,
dr. Rita PUPALIENĖ,
LŽŪU )
Ar aš klaidingai suprantu, na taip, čia apie braškes nerašo, tik bendrai, gal jūs turite duomenų tiksliai apie braškes.
TAI IR RAŠAU,UŽDĖJO ANT NEGYVOS ŽEMĖS IR TIKISI EFEKTO
.Panagrinėkite tą puslapio nuorodą.
GREISI, ar žinote žmogų, kuris ūkininkauja dideliuose plotuose tokiu principu? Tiesiog įdomu, nes vyras kategoriškai nesutinka, jog tai įmanoma. Atsiprašau, ne į temą 
Ta plėvelę yra agro pro ją pralija ir kvėpuoja kaip ir pro šiaudus, tik šiaudai dar ir trąša, ir žemę gerina.
Pagal Kurdiumovą, mulčiuoti iš karto tik pasodinus reikia bulves, žirnius ir kopūstus, o šilumamėges kultūras kaip pomidorai agurkai, paprikos baklažanai tik kaip žemė įšyla.
Na nežinau dėl pjuvenų daržovėms ar braškėms, kompostui tai taip tinka, nes jis ten ilgokai pūna ir virškinasi.
Va čia iš Kordiumovo knygos info šiek tiek
.MULČIAS DIRVONUI ĮSISAVINTI IR PIKTŽOLĖMS NAIKINTI. Tai viena iš
protingiausių technikų, kurią naudoja permakultūros ir organikos šalininkai. Sėkmingai naudoju ją ir
aš kurdamas naujas lysveles. Sultingas jaunas stambiastiebes piktžoles pamindau, sutrypiu jas- tai
dovana sliekams. Jei dirvožemis labai skurdus, ant piktžolių išbarstau truputį paukščių išmatų arba
mėšlo, o kartais ir mineralinių trąšų. Ant viršaus dedu popieriaus: 2-3 sluoksnius laikraščių, popieriaus
maišų, senų pakuočių- ko tik turiu. Galima pakloti pakavimui skirto kartono. Iškart ant šio popieriaus
mulčio storu 10-12cm sluoksniu užpilu maistingųjų organinių medžiagų, be to, galima naudoti
nesubrendusį mėšlą arba kompostą, kuris vėliau subręs. Iš viršaus visas šis tortas pridengiamas
plakta grietinėle- šiaudais, lapais, 5-6cm žolės sluoksniu. Kartonas(popierius) atitveria nuo dirvos
naujas piktžoles. Maistingasis sluoksnis palaiko drėgmę ir suteikia maitinimą. Jo dėka popierius greitai
supus. Šiaudai viską apsaugos nuo saulės ir paukščių.
Pirmaisiais metais čia sėklų nepasėsi, todėl sodinami stambių augalų daigai: aguročiai,
moliūgai, pomidorai, paprika, baklažanai ir netgi bulvės. Sodinama taip: truputį praskleidžiami šiaudai
ir mėšlas- padaromos duobutės. Popierius dugne praduriamas: šaknys pačios suras kelią žemyn.
Daigas(šakniagumbis) įstatomas į duobutę ir apiberiamas žemėmis: jos apsaugos daigą nuo rūgštaus
mėšlo, kol šis sušus. Palaistomą ir apdedama dideliu sluoksniu šiaudų. Jeigu dažnai lyja, daugiau
laistyti nereikia. Kitais metais mulčias sutankėja, viskas pavirsta kompostu, dirvožemis struktūruojasi,
o jūs, nuėmę derlių, turite švarią, be piktžolių organinę dirvą. Belieka kasmet pridėti puvenų ir galite
sėti viską, ką tik norite.
Naujas lysves formuojame paprastai. Tiesiog ant pievų velėnos sukalame iš keturių lentų dėžę.
Pavyzdžiui, metro pločio ir penkių metrų ilgio. Išverčiame ant žolės 2-3 karučius mėšlo, pridengiame
popieriumi, tada uždedame kompostą arba mėšlą, o po to saulėgrąžų lukštus. Pirmaisiais metais
sodiname agurkus ir pomidorus.
Pagal Kurdiumovą, mulčiuoti iš karto tik pasodinus reikia bulves, žirnius ir kopūstus, o šilumamėges kultūras kaip pomidorai agurkai, paprikos baklažanai tik kaip žemė įšyla.
Na nežinau dėl pjuvenų daržovėms ar braškėms, kompostui tai taip tinka, nes jis ten ilgokai pūna ir virškinasi.
Va čia iš Kordiumovo knygos info šiek tiek
.MULČIAS DIRVONUI ĮSISAVINTI IR PIKTŽOLĖMS NAIKINTI. Tai viena iš
protingiausių technikų, kurią naudoja permakultūros ir organikos šalininkai. Sėkmingai naudoju ją ir
aš kurdamas naujas lysveles. Sultingas jaunas stambiastiebes piktžoles pamindau, sutrypiu jas- tai
dovana sliekams. Jei dirvožemis labai skurdus, ant piktžolių išbarstau truputį paukščių išmatų arba
mėšlo, o kartais ir mineralinių trąšų. Ant viršaus dedu popieriaus: 2-3 sluoksnius laikraščių, popieriaus
maišų, senų pakuočių- ko tik turiu. Galima pakloti pakavimui skirto kartono. Iškart ant šio popieriaus
mulčio storu 10-12cm sluoksniu užpilu maistingųjų organinių medžiagų, be to, galima naudoti
nesubrendusį mėšlą arba kompostą, kuris vėliau subręs. Iš viršaus visas šis tortas pridengiamas
plakta grietinėle- šiaudais, lapais, 5-6cm žolės sluoksniu. Kartonas(popierius) atitveria nuo dirvos
naujas piktžoles. Maistingasis sluoksnis palaiko drėgmę ir suteikia maitinimą. Jo dėka popierius greitai
supus. Šiaudai viską apsaugos nuo saulės ir paukščių.
Pirmaisiais metais čia sėklų nepasėsi, todėl sodinami stambių augalų daigai: aguročiai,
moliūgai, pomidorai, paprika, baklažanai ir netgi bulvės. Sodinama taip: truputį praskleidžiami šiaudai
ir mėšlas- padaromos duobutės. Popierius dugne praduriamas: šaknys pačios suras kelią žemyn.
Daigas(šakniagumbis) įstatomas į duobutę ir apiberiamas žemėmis: jos apsaugos daigą nuo rūgštaus
mėšlo, kol šis sušus. Palaistomą ir apdedama dideliu sluoksniu šiaudų. Jeigu dažnai lyja, daugiau
laistyti nereikia. Kitais metais mulčias sutankėja, viskas pavirsta kompostu, dirvožemis struktūruojasi,
o jūs, nuėmę derlių, turite švarią, be piktžolių organinę dirvą. Belieka kasmet pridėti puvenų ir galite
sėti viską, ką tik norite.
Naujas lysves formuojame paprastai. Tiesiog ant pievų velėnos sukalame iš keturių lentų dėžę.
Pavyzdžiui, metro pločio ir penkių metrų ilgio. Išverčiame ant žolės 2-3 karučius mėšlo, pridengiame
popieriumi, tada uždedame kompostą arba mėšlą, o po to saulėgrąžų lukštus. Pirmaisiais metais
sodiname agurkus ir pomidorus.
QUOTE(uolma @ 2011 02 10, 01:19)
Informacija visai kitokia
Pasimetus Reiktų suprasti, jog tas mano skaitytas straipsnis, daugiau apčiuopiamos naudos ieškojimas, o ne darbas greta gamtos.
Mikroorganizmai nevalgo augalų maisto 
Pats Kurdiumovas sako, kad jo knygoj kiekvienas turi atsirinkti kas geriau pagal save. Dabar kaip tik skaitau jo knygą 
Žalios žolės storai barstyt nereikia nes pūt pradės, reikia dažniau bet ploniau arba padžiovinti. tik šiaudais iš karto galima 10-15 cm storiu mulčiuot. O pjuvenos geriau tinka augalus, gėlynus mulčiuoti, ne daržoves.
Žalios žolės storai barstyt nereikia nes pūt pradės, reikia dažniau bet ploniau arba padžiovinti. tik šiaudais iš karto galima 10-15 cm storiu mulčiuot. O pjuvenos geriau tinka augalus, gėlynus mulčiuoti, ne daržoves.
QUOTE(_vetra_ @ 2011 02 10, 00:18)
GREISI, ar žinote žmogų, kuris ūkininkauja dideliuose plotuose tokiu principu? Tiesiog įdomu, nes vyras kategoriškai nesutinka, jog tai įmanoma. Atsiprašau, ne į temą
Kad daržas ir sodas klestėtų,tai mulčiavimo nepkanka,būtina įvairovė augalų.
http://www.krameterh...?id=news_archiv
QUOTE(uolma @ 2011 02 09, 23:46)
O pjuvenos geriau tinka augalus, gėlynus mulčiuoti, ne daržoves.
pjuvenos daugiau/mažiau rūgština dirvožemį. Braškėms, avietėms, gervuogėms, šilauogių krūmams tinka, kitoms kultūroms, o ir daugumai dek augalų - nea
Papildyta:
QUOTE(_vetra_ @ 2011 02 09, 23:18)
GREISI, ar žinote žmogų, kuris ūkininkauja dideliuose plotuose tokiu principu? Tiesiog įdomu, nes vyras kategoriškai nesutinka, jog tai įmanoma. Atsiprašau, ne į temą
jei jūs ūkininkai ir ruošiatės parduoti, tuomet reiktų gerai apskaičiuoti iš kur gauti reikiamas medžiagas. Bet jei auginat tik savos šeimos poreikiams patenkinti, tik tiek, kiek reikia - tuomet įmanoma.
Teisingiau, jei su protu, tai didelių plotų tiesiog nebus
