QUOTE
Citatos iš http://gerazemdirbyste.home.lt, autorius Saulius JasionisDaugelis kažkiek išmanot apie žmogaus virškinimo sistemą. Žinot, kad maistas virškinamas žarnyne, kuriame gyvena daug bakterijų- žmogaus simbiontų, gaminančių fermentus.
Augalai šitoj vietoj labai panašūs į mus. Jų šaknys- kaip mūsų žarnos, tik išverstos į išorę. Virškinimas vyksta ne žarnų viduje, bet išorėje. Bakterijos, virškinančios maista, gyvena ne viduje, bet išorėje- dirvoje. Augalai maistą virškina dirvoje, ne patys virškina, kaip ir mes ne patys. Dirva- didelis bendras jos gyventojų žarnynas. Ar įmanoma įsivaizduot?
Turit mintyse nusipiešt aiškų šio proceso paveikslą, tiksliau ne paveikslą, o filmuką.
Jei virškinimas geras- jaučiamės gerai, jei sutrinka- darosi nelabai gerai, kartais ir visai blogai. Mes tą jaučiam, augalai irgi, taip pat tas matosi tiek mūsų, tiek augalų išoriniuose požymiuose. Sutrikęs virškinimas- daugelio ligų priežastis. Jis gali sutrikt ir dėl netinkamo maisto, ir dėl simbiontų trūkumo, ir dėl paties organizmo sutrikimų. Įsidėmėkit: augalų virškinimo sistema- dirvožemis. Jei sutriko augalo virškinimas, priežasčių pirmiausia reikia ieškot ne augale, o jo žarnyne- dirvožemyje. Sveikas ir stiprus augalas gali būt tik tas, kuris turi sveiką virškinimo sistemą. Suprantama? T.y. tik tas, kuris auga sveikoje dirvoje. Ir niekaip kitaip būt negali. Jei pastebėjot kažkokius negerus požymius ant augalų- tvarkykit jų pilvą, o ne odą.
Galima nesunkiai patikrint, kas vyksta dirvoje tradicinio ūkiniko laukuose: valgykit vien konservus ir maisto papildus, protarpiais paimkit dozę antibiotikų (profilaktikai), o kai ant odą pradės mėtyt dėmės ir spuogai- imkit antibiotikų jau rimtesnę dozę ir dažniau, ir dar papildų nepamirškit. Tik jokiu būdu nevartokit jokio šviežio maisto! Ir gali būti, kad visai gražiai atrodysit
QUOTE
Kuo geriau mulčiuot, žole ar mediena, aš sprendžiu taip: miško augalams (obelims, kriaušėms, vynuogėms, serbentams, avietėms ir pan.) geriau mediena ir lapai, o atvirų vietų augalams (bulvėms, pomidorams, arbūzams ir t.t.)- geriau žolė. Tiesiog reikia atsižvelgt į kiekvieno augalo prigimtį. Kiek sunkiau su svetimšaliais, reikia pasidomėt jų natūraliomis augimo sąlygomis. O, pvz., su morkomis paprasta: pažiūrėkit kaip pievoj auga ir sudarykit panašias ir dar geresnes sąlygas.
P.s. Laukinėmis morkomis vadinam paprastąsias morkas Daucus carota. Mūsų vietinis augalas. Dydžiu nedidukės, bet skoniu- nepalyginsi. O kad didelės neužauga- tai čia dėl kitų priežasčių, ne dėl nepalankių sąlygų.
QUOTE
Spygliuočių pjuvenos- pats geriausias variantas visoms sodo kultūroms (vaismedžiams, uogakrūmiams), braškėms, bruknėms, šilauogėms, spanguolėms- praktiškai viskam, išskyrus daržoves. Daržovėms tiks tik tuo atveju, jei mulčiuojamas visas daržo plotas (takai taip pat) ir pradžiai duodamas geras startas mėšlu, EM preparatais, miško paklote ar pan. Bet pradedantiems rekomenduočiau pjuvenomis mulčiuoti tik daugiametes kultūras, vienmetes geriau žole. Ir visišai netiks jokios pjuvenos bulvėms.
))))
Net forume yra kelios dalyviu foto, kur darzai tiesiog pavyzdiniai atrodo, nors ir mulciuoti. Nekalbant apie kitas civilizuotas salis. Naturalus ir gamtinis, nebutinai reiskia "sabakstynas".
