Kivi,
Jeigu nuo pat gimimo, kaip Jūs sakote, dukrytė buvo verksniuke, galima galvoti taip:
Kūdikystes laikotarpyje yra natūralu, kad vaikas verkia, nes tai jam vienintelis būdas pasakyti apie savo poreikius. Visada svarbu reaguoti į verkimą kūdikystėje, patenkinant vaiko poreikį. Bet kuo toliau, tuo labiau svarbu atskirti, kada verkiantį vaiką guosti, jo gailėti vėlesniame amžiuje: svarbu paguosti, kai nuskriaustas, kai užsigauna ir pan. Verkimo reakcija visai nesąmoningai gali būti išmokta kaip sprendimas iš sudėtingesnių situacijų, pvz., vaikas verkia, nes kitas neduoda jam žaislo, tai natūralu, kad suaugęs tai pastebėjęs paskatins žaidžiantįjį dalintis. Dėl to verkti gali būti visai naudinga, bet vaikas tuo naudojasi nesąmonongai, jam savaime taip išeina, nes iš patirties žino, kad į verkimą reaguojama. Šis bruožas gali išlikti ir vėlesniame amžiuje. Tai nėra joks sutrikimas, bet gali pačiam žmogui kelti nepasitenkinimą savimi, kad jis taip greit pravirksta. Tai galima spręsti psichoterapijoje, galima ir nespręsti, nes daugeliui žmonių tai netrukdo.
Galima galvoti ir taip:
Gimdamas vaikas atsineša temperamentą (kurį galima išmatuoti labai ankstyvame amžiuje, nuo 1-2 mėn.), ir gali būti, kad vaikas yra greičiau sujaudinamas. Tai yra temperamento bruožas.Juo labiau, kad sakote, jog darzelyje labai keičiasi emocijos- pradedant meile, baigiant neapykanta. Verta pagalvoti, ar vaiko tėvai, ar vienas iš jų, irgi nėra tokie pat emocionalūs. Gali būti, kad tai tiesiog temperamento bruožas, kurio neina pakeisti.
Gali būti, kad vaikas jautrumu, didesniu verksmingumu reaguoja į gimsiančią sesutę. Turbūt mato, kaip keičiasi Jūsų kūnas, galbūt jaučia ir Jūsų nerimą dėl to, kaip dukrytė reaguos į naujagimį. Nemanau, kad jau pavydi. Turbūt tik nerimauja. Pavydo reakcija bus ryški , kai gims sesutė. Bet sveikas vaikas ir turi reaguoti pavydu.
Kadangi mergaitė darželyje yra socialiai kompetetinga (draugauja su lyderiu), jaučiasi saugi ir yra gerai prisitaikiusi (nebijo net ir ne namų aplinkoje susipykti: darželyje, su teta), tai turbūt didelės problemos nėra. Iš to, kiek Jūs papasakojote, labiau panašu, kad Jūsų dukrai reiktų šiek tiek drausminimo, t. y. elgtis su ja griežčiau, nes atrodo, per daug sau leidžia (kai pavadino tetą kvaile). Aišku, gali būti, kad elgiantis griežčiau- ašaros. Bet tai tikrai ne tos ašaros, kada guosti.
Gydytojas sukėlė nerimo Jums, pasakydamas, kad tai liga, kurią per vėlu gydyti. Galbut dėl to yra neramu auklėjant dukrytę, neramu griežčiau ką nors pasakyti, kad nebūtų traumos, o ypač, jei greit pravirksta.
Kadangi ne tik Jūs, bet ir darželio auklėtoja pastebėjo dukros pasikeitimą, tai ko gero jis yra susijęs su Jūsų nėštumu. Gerai, kad pasikalbat apie tai su dukra. Galite nuvesti pas psichologą, kur mergaitė turėtų daugiau galimybių išreikšti savo emocijas, Jūs pasikalbėtumėte dėl savo bendravimo su ja- ar švelniau, ar griežčiau.
Mamuliai
Jūsų dukrytė turbūt pavydi ir pyksta ant Jūsų, kad dabar jinai nebe pati svarbiausia, bet yra ir sesutė. Jaučiasi neramesnė, nesaugesnė negu įprastai. Kaip psichologai dirba?
Aišku, kiekvienas dirba individualiai, bet, jeigu vaikas mažas, tai dažniausiai taikoma nedirektyvi žaidimų terapija, piešimo terapija, konsultuojami tėvai. Nesitikima, kad mažas vaikas pats kalbės apie problemas. Vaikas gali nesuprasti, kas jam yra, jis tik jaučia, kad jam sunku ir mes tai matome iš jo elgesio. Užsiėmimo metu pasiūloma veikti tai, ką vaikas nori- piešti, žaisti. Ir dažniausiai anksčiau ar vėliau, vaikas žaidimo, piešimo metu atskleidžia jam sunkias situacijas, pvz., žaidžia tėvų skyrybas, sesutės gimimą. Su vaiku kalbama, kaip jaučiasi veikėjai, kokie yra jų elgesio motyvai. Viso to metu vaikui yra teikiamas emocinis palaikymas- kad tikrai yra labai pikta ant tėvų, kūdikėlio, kad geriau norėtųsi, kad jo išviso nebūtų, ir pan.. Vaikui yra leidžiama pykti, nerimauti, bijoti, ir jam tai atspindima. Dėl to jis pasijaučia saugesnis, pvz., nebenerimauja, kad yra blogas dėl to, kad nekenčia sesutės, kad pyksta ant mamos ir pan...Tam, kad atsirastų artimas emocinis kontaktas su vaiku, kuriame jis išdrįs žaisti įvairias situacijas, apie jas kalbėti, reikia laiko: 3-4 užsiėmimų, kai kada dar daugiau. Dažnai tėvai tikisi greitesnių ir labiau pastebimų pokyčių, bet viskas vyksta tokiu tempu, kokiu eina vaikas.
Jūsų dukrytė turbūt pavydi ir pyksta ant Jūsų, kad dabar jinai nebe pati svarbiausia, bet yra ir sesutė. Jaučiasi neramesnė, nesaugesnė negu įprastai. Kaip psichologai dirba?
Aišku, kiekvienas dirba individualiai, bet, jeigu vaikas mažas, tai dažniausiai taikoma nedirektyvi žaidimų terapija, piešimo terapija, konsultuojami tėvai. Nesitikima, kad mažas vaikas pats kalbės apie problemas. Vaikas gali nesuprasti, kas jam yra, jis tik jaučia, kad jam sunku ir mes tai matome iš jo elgesio. Užsiėmimo metu pasiūloma veikti tai, ką vaikas nori- piešti, žaisti. Ir dažniausiai anksčiau ar vėliau, vaikas žaidimo, piešimo metu atskleidžia jam sunkias situacijas, pvz., žaidžia tėvų skyrybas, sesutės gimimą. Su vaiku kalbama, kaip jaučiasi veikėjai, kokie yra jų elgesio motyvai. Viso to metu vaikui yra teikiamas emocinis palaikymas- kad tikrai yra labai pikta ant tėvų, kūdikėlio, kad geriau norėtųsi, kad jo išviso nebūtų, ir pan.. Vaikui yra leidžiama pykti, nerimauti, bijoti, ir jam tai atspindima. Dėl to jis pasijaučia saugesnis, pvz., nebenerimauja, kad yra blogas dėl to, kad nekenčia sesutės, kad pyksta ant mamos ir pan...Tam, kad atsirastų artimas emocinis kontaktas su vaiku, kuriame jis išdrįs žaisti įvairias situacijas, apie jas kalbėti, reikia laiko: 3-4 užsiėmimų, kai kada dar daugiau. Dažnai tėvai tikisi greitesnių ir labiau pastebimų pokyčių, bet viskas vyksta tokiu tempu, kokiu eina vaikas.
Ačiū psichologei uz atsakymą :-*Jei ne paslaptis, ka psichologai kalba su tokiais mazyliais?
Miela psichologe,
Mano 4metu dukryte daznai sako negaliu mamyte negaliu ir daznai pratruksta verkti.Pradejus klausti kokios problemos atsiveria fantazijos tai ja aukle skriaudzia, tai tetis.
Aukle gal ir per uzpakali suduoda, bet mes jos prasem psichologiskai ja nugaleti. Uzsispyrusi mazyle musu labai.
Del tecio tai vyras grizta velai ir skriausti, musti nera galimybiu. Tiek as ir vyras psichologiskai auklejame ja nera jokiu mustyniu pschologiskai kalbant priverti padaryti nevisada ji supranta kad tai yra spaudimas. Aukle pasakojo,kad mano mazyle kieme vienai auklei pripasakojo ,kad ja tetis skriaudzia.Pradejus aiskintis pasako, kad melavo, bet kaip vaikui paaiskinti taip nekalbeti.
Mano 4metu dukryte daznai sako negaliu mamyte negaliu ir daznai pratruksta verkti.Pradejus klausti kokios problemos atsiveria fantazijos tai ja aukle skriaudzia, tai tetis.
Aukle gal ir per uzpakali suduoda, bet mes jos prasem psichologiskai ja nugaleti. Uzsispyrusi mazyle musu labai.
Del tecio tai vyras grizta velai ir skriausti, musti nera galimybiu. Tiek as ir vyras psichologiskai auklejame ja nera jokiu mustyniu pschologiskai kalbant priverti padaryti nevisada ji supranta kad tai yra spaudimas. Aukle pasakojo,kad mano mazyle kieme vienai auklei pripasakojo ,kad ja tetis skriaudzia.Pradejus aiskintis pasako, kad melavo, bet kaip vaikui paaiskinti taip nekalbeti.
Kaip suprantu, mergatė arba jaučiasi skriaudžiama (bet taip atrodo negali būti, nes rašote, kad jos niekas realiai neskriaudžia), arba dėl kažkokių priežasčių guodžiasi kitiems, kad ją skriaudžia.
Jeigu pagalvotume, kokia būna suaugusio žmogaus reakcija, kai vaikas pasako, jog jį skriaudžia, tai natūralu, kad suaugęs pasidomi, kas atsitiko, užjaučia vaiką, kalbasi su juo, stengdamasis išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų yra. Vaikas pasijaučia svarbiu tuo momentu, kai kalbamasi apie tai. Galbūti Jūsų dukrai patinka taip jaustis (kam nepatiktų!), ir ji pati net stengiasi sukurti panašių situacijų, kaip rašote, ji kartą pamelavo, jog tėtis skriaudžia.
Gali būti, kad tuo momentu, kai skundžiasi, kad ją skriaudžia, mergaitė jaučiasi vieniša, gal jai nuobodu arba liūdna, ir ji tokiu būdu paprašo dėmesio ir žino, kad tikrai gaus paguodą.
Gali būti, kad, jei dukra užsisipyrusi, ją tenka dažnai drausminti, tai ji drausminimą suvokia kaip skriaudą sau, todėl ir ieško užuojautos.
Galima pastebėti, ar jos verkimo protrūkiai yra susiję su tą dieną vykusiu įvykiu. Gal tik tom dienom pratrūksta verkimu, kai auklė ar kas nors kitas ją dieną buvo sudrausminęs ar nubaudęs?
Jei matote, kad iš tiesų verkimas ir skundai neturi realios priežasties, gal galima pasiūlyti jai ką nors įdomesnio, vietoj fantazavimo apie skriaudas. Pavyzdžiui, pažaisti kokį nors kūno žaidimą (tokį, kuriame yra fizinis kontaktas tarp suaugusiojo ir vaiko, pvz., virė pelytė košytę ir pan.) ar kitą žaidimą. Pabandykite save stebėti tuo metu, kai žaisite, ar tikrai tuo momentu skirsite tiek pat laiko bendravimui, kiek laiko skirtumėte dukros išklausymui, kai ji kalba apie problemas (nes vaikas tai tikrai tą pajaus ir prisimins).
Ir dar vienas dalykas- kada atsirado tokie skundai, ar jų pradžia nesusijusi su kokiu nors įvykiu vaiko gyvenime. Tai svarbu, norint išsiaiškinti priežastis.
Kadangi gali būti daug tokio elgesio priežasčių, priklausomai nuo jų skirtųsi ir tai, ką daryti. Šiame atsakyme aš tik pabandžiau spėlioti. Čia reiktų pasimatyti su vaiku, kad viską išsiaiškinti.
Jeigu pagalvotume, kokia būna suaugusio žmogaus reakcija, kai vaikas pasako, jog jį skriaudžia, tai natūralu, kad suaugęs pasidomi, kas atsitiko, užjaučia vaiką, kalbasi su juo, stengdamasis išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų yra. Vaikas pasijaučia svarbiu tuo momentu, kai kalbamasi apie tai. Galbūti Jūsų dukrai patinka taip jaustis (kam nepatiktų!), ir ji pati net stengiasi sukurti panašių situacijų, kaip rašote, ji kartą pamelavo, jog tėtis skriaudžia.
Gali būti, kad tuo momentu, kai skundžiasi, kad ją skriaudžia, mergaitė jaučiasi vieniša, gal jai nuobodu arba liūdna, ir ji tokiu būdu paprašo dėmesio ir žino, kad tikrai gaus paguodą.
Gali būti, kad, jei dukra užsisipyrusi, ją tenka dažnai drausminti, tai ji drausminimą suvokia kaip skriaudą sau, todėl ir ieško užuojautos.
Galima pastebėti, ar jos verkimo protrūkiai yra susiję su tą dieną vykusiu įvykiu. Gal tik tom dienom pratrūksta verkimu, kai auklė ar kas nors kitas ją dieną buvo sudrausminęs ar nubaudęs?
Jei matote, kad iš tiesų verkimas ir skundai neturi realios priežasties, gal galima pasiūlyti jai ką nors įdomesnio, vietoj fantazavimo apie skriaudas. Pavyzdžiui, pažaisti kokį nors kūno žaidimą (tokį, kuriame yra fizinis kontaktas tarp suaugusiojo ir vaiko, pvz., virė pelytė košytę ir pan.) ar kitą žaidimą. Pabandykite save stebėti tuo metu, kai žaisite, ar tikrai tuo momentu skirsite tiek pat laiko bendravimui, kiek laiko skirtumėte dukros išklausymui, kai ji kalba apie problemas (nes vaikas tai tikrai tą pajaus ir prisimins).
Ir dar vienas dalykas- kada atsirado tokie skundai, ar jų pradžia nesusijusi su kokiu nors įvykiu vaiko gyvenime. Tai svarbu, norint išsiaiškinti priežastis.
Kadangi gali būti daug tokio elgesio priežasčių, priklausomai nuo jų skirtųsi ir tai, ką daryti. Šiame atsakyme aš tik pabandžiau spėlioti. Čia reiktų pasimatyti su vaiku, kad viską išsiaiškinti.
Dekui psichologei uz issamu atsakyma .
Gali būti, kad, jei dukra užsisipyrusi, ją tenka dažnai drausminti, tai ji drausminimą suvokia kaip skriaudą sau, todėl ir ieško užuojautos.
Gali būti, kad, jei dukra užsisipyrusi, ją tenka dažnai drausminti, tai ji drausminimą suvokia kaip skriaudą sau, todėl ir ieško užuojautos.
mamos, o ar jūs savo tokiems jautresniems vaikams duodat kokios nors raminančios arbatos ar mikstūros, ar nuolat?
Mes beveik kas vakarą geriam "MELISAL" sirupą, kol geriam, vaikas tikrai ramesnis
Mes beveik kas vakarą geriam "MELISAL" sirupą, kol geriam, vaikas tikrai ramesnis
| QUOTE |
| mamos, o ar jūs savo tokiems jautresniems vaikams duodat kokios nors raminančios arbatos ar mikstūros, ar nuolat? Mes beveik kas vakarą geriam "MELISAL" sirupą, kol geriam, vaikas tikrai ramesnis |
Kam kasdien vaikui raminantys ??? Taip galima ir priklausomybe isvystyti :-/ Gal geriau ieskoti priezastis, del ko ji nerami, ir ta priezasti pasalinti. Vaistai - ne iseitis
Na kas liecia raminancias miksturas, tai pritarciau Dani - kas vakara duoti tai gal pernelyg. Aisku Melisa - tai naturalus vaistas, bet ar nevertetu spresti neramumo problemas kitaip? As savo mazajai girdydavau raminancias arbatas, kai grize dantimis del padidejusio jautrumo, dar keletas variantu buvo, bet siaip saknu ieskoti reikia ir spresti tai ne tik muksturu pagalba...
Lengvute, nuo kokio Tazepam'o vaikai butu dar ramesni, pabandyk gal? 
Del galimo salutinio poveikio pasikonsultuokit su gydytoju arba vaistininku.
P.S. Siaip as cia juokauju, jei ka. Tiesiog kazkaip nukraupau nuo tokio vaiku raminimo budo...
Del galimo salutinio poveikio pasikonsultuokit su gydytoju arba vaistininku.
P.S. Siaip as cia juokauju, jei ka. Tiesiog kazkaip nukraupau nuo tokio vaiku raminimo budo...
