QUOTE(*Mirabella* @ 2010 06 23, 11:31)
Noriu pagirti temos autorę

Nesirgau jokiomis rimtomis ligomis (na tik kudikysteje) ir planuoju nesirgti, todel cia uzejau tik is smalsumo, bet pajutau tiek šilumos

ir tai nuostabu !
Domiuosi pozityvaus mastymo galia, minties galia ir galiu pasakyti, kad gyvenime tai tikrai veikia. Elementariausia gripuka issigydau mintimis
Papildyta:
gaila nesuprantu rusiskai, bet vat irgi mokausi mylet save kokia esu. reikia save priimt kaip dieviska kurini, dievo dali, o dievo juk mes nekritikuojam ir priimam ji kaip tobulybe
man dabar netiketai kilo tokia mintele (prisiminiau patarimus is perskaitytu knygu), kad norint nesirgti reikia kalbeti ne apie liga ir pasveikimo budus, o susikoncentruoti ir kalbeti apie sveikata, apie gera nuotaika, apie energija plustancia ne is fizinio kuno o is dvasinio potencialo
tiesa, manau kai kuriais atvejais pozityvaus mastymo nepakanka, yra teorija, kad zmogui pasukus netinkama gyvenimo kryptimi ivyksta luzis (liga) ar kaip Karnisauskas vadina katastrofa. Neradus savojo kelio, neismokus pamokos nepasveikstama. Gal tiesiog reikia apsidairyti i supancia aplinka, koki darba dirbai, ka veikei, jei susirgai vadinas tai buvo ne tau... galima bandyt suzinot savo kelia per samoninga sapnavima ... na cia priveliau dabar
Manau, kad gyvenimo būdo ir mąstymo keitimas tikrai padėjo.Bet , kad pradėti kažką keisti ir keistis irgi reikalingas laikas, deja ne kiekvienam dangaus ministerija jo išrašo.O daugelis , kai pradedi kalbėti apie pozityvą ar kokias nors psichologines praktikas, to aplamai nepriima.Žiūri kaip į trenktą.
Jei pasiūlytum tablečių, čia jau kitaip žiūrėtų.
Psichologinės paramos iš medikų - nulis.Kauno klinikose net nėra psichologo dirbančio su onko ligoniais.Vienintelė pagalba -išrašyti antidepresantų, jei pati to prašai.Vizito pas klinikų psichologę veiksmas-nupiešti tris paveikslėlius ir atsakyti į kelis klausimus.Tai užtrunka gal 10 min.Atsakymas- pas gydantį psichiatrą.Nueinu pas jį.Klausiu , ką pasakė psichologė.Sako vidutinio laipsnio depresija, vaistų dozės nedidiname.
Pasijunti kaip dykumoje : bejėgė ir nežinanti kur eiti.Na netenkina tokia "pagalba".
O visur rašo, kad dvasinė ramybė pagrindinė išgijimo sąlyga.
Dėkui Dievui, kad man davė laiko ir salygas skaityti, ieškoti .
Daug galvojau ir apie gyvenimo pamokas.Daug metų deginau save ir su nesibaigiančiais darbais ir vidiniu savo teisėju, kuris savo juodą darbą dirbdavo vos padėdavau galvą ant pagalvės ir visada buvau savimi nepatenkinta, bijojau suklysti, norėjau dirbti tobulai.pergyvenau , kad nieko nespėju, nes galų gale netekdavau jėgų.
Taigi galiu pilnai sutikti, kad šį kryžių susikaliau pati, bet jokios teorijos negali pateisinti, kada suserga vaikai.Čia mano protas neranda jokios atpirkimo teorijos, o su esančiomis kategoriškai nesutinka.
Papildyta:
QUOTE(waterloo @ 2010 06 23, 16:16)
O ten tokia vieta, kad dugnu galima vaikščioti labai toli. Iki valties vanduo nesiekia keliu. Aš irgi plaukti nemoku. Labai bijau. Bet myliu jūrą ir šiaip bet kokį vandenį. Tiesiog stengiuosi būti arti kranto.
Oi ten vandens buvo 2-3 metrai virš galvos, bet jaunystėje tai nerūpi.
Papildyta:
QUOTE(saulėlydis* @ 2010 06 23, 12:48)
Artėja garži vasaros šventė - Joninės.
Sveikinu pavėsinės šeimininkę su vardo diena. Siunčiu pilną pievą vasaros gėlių ir galingą stiprybės ąžuolą

(.GABIJA., prisimenat susitarimą?

)
Labai dėkoju.Nuostabus vaizdas.
O ką aš prižadėjau?Žinai po 5-ių narkozių atleistina ir pamiršti.Gal pažadėjau iš po ąžuolo šaknų , kokios trauktinės buteliuką padėti iškasti ir pasidalinti?
Na Jonas pas mus tai tikras mižnius.Jau dvi dienas su pertraukomis lija.Vakar dar sugebėjau drabužius išdžiovinti.