Diskusijos

yra ir dar kaip. noras visada eina kartu su veiksmais. vienas pvz. norės gerai užsidirbti, eis ir dirbs, kurs savo verslą, investuos, stosis ant kojų. kitas aiškins kad nori užsidirbti, bet "nėra darbo", valstybė nesirūpina (ale neemigruos kur "rūpinasi") arba pasakos apie vokelius, pažystamus, lietuvišką "pavydą" ir pan.

Kaip jau minejau, emiau pavyzdi visiskai vienodu seimu (galimybem, issilavinimu, prognozavimu,...) ir vienodais mamu norais (butinybe) auginti vaika pirmais metais paciai, vienintelis seimu skirtumas - tai, kad uzdarbiai, karjeros galimybes ir pan. vienos seimos vyro atitinka kitos moters ir atvirksciai. Galimybe,kad neteks darbo daugiau uzdirbantis seimoje ar kad imones bankrutuos abieju siu seimu vienodos.
Kodel imu tik du metus? Todel, kad diskutuojam apie motin/tev ismokas . Bandziau parodyti kaip skirtingai is esmes vienodas seimas galejo paveikti draudiminiu ismoku vaiko prieziuros metu mazinimas. Ir dar tai, jog vien tas faktas, kad viena seima gali sau leisti vaikus planuoti neatsizvelgiant i ismokas vaiko prieziuros metu ar paskola nereiskia, kad ji apdairesne, atsakingesne, teisingesne ar dar kokia esne...

Beje, jei jau sakot, kad 'Atsakyti kas būtų jeigu būtų manau niekas negali. ', tai kaip sakykit jus imdami paskola apsvarstet visas galimybes?
Del matemitiniu apskaiciavimu..., cia mano nuomone skiriasi nuo jusu, manau, kad apskaiciuoti galima praktiskai viska, aisku su tam tikra paklaida, tiesa tikslumas priklausys ir nuo matematiniu sugebejimu ir nuo prieigos prie skaiciavimui reikalingu duomenu.

Del mano pateiktu skaiciuku..., tiesiog pamaniau, kad jie pakankamai aiskiai parodys, kad tam tikrais atvejais vien tik deklaravimas mums nerupi sios ismokos; gerai,kad nors kazkiek kompensuoja, paprasciausiai reiskia tai, kad vaiko prieziuros isejusios mamos indelis i seimos biudzeta yra per mazas,kad jo mazejimas ar didejimas seimos pajamoms darytu esmine itaka.

investuos ką? sumažintą išmoką jei neturi žmogus tų pinigų? kai jų yra, tai jau kita tema - kaip iš pinigų padaryti daugiau pinigų. jau pastebėjau, kad jūsų šnekos nieko neparemtos, kaip ir "kai nori, tai sugalvoji kur gyventi", bet kai paprašiau pateikti pavyzdžių, jų nelabai radote...

investicija nėra lygu pinigams, galima kad ir google pasinaudojus apie tai pasikaityti o dėl kitos dalies - natūralu kad tiesa akis bado juk lengviausia kartoti įsikalus "darbo nėra" arba "nėra pinigų"

ne, darbo pilna, tik visi dundukai, tik jūs labai gudri.
kad aš kažko neturiu nesiskundžiau, tik bendrai diskutuoju.
o apie gyvenamą vietą kaip? juk tokia gudri, visur atrandat sprendimų... tai pasidalinkit patirtimi.

Kadangi Lt nera apribojimo, kad VPA pasinaudoti gali TIK MOTERIS, tai butent tavo modeliuota situacija nera vienoda, nes savo uzdarbio galimybe apriboja ir uzdarbi mazina butent tas asmuo, kuris inesa didesne seimos biudzeto dali.
O norai moteru gal ir vienodi, bet tai toli grazu nera butinybe ( auginti vaika pirmais metais paciai) ir kokios pvz Suomijos ( kur yra tikrai geros salygos seimoms ir i kurios socialines politikos modeli galima lygiuotis) tai kuo puikiausiai irodo.


laisvu darbo vietu tikrai yra, tik keista pas mus pasalpu sistema, kad is pasalpu galima "uzdirbti" daugiau nei einant i darba.
O ir zmones greiciau dejuos - as ne tam mokiaus, man per zema, as daugiau vertas ir t.t., negu prades dirbti, tegul, kad ir nuo zemo laiptelio ir stengsis bei sieks kazko daugiau. Kazkodel labai jau "visi" reiklus pradeti jeigu jau ne nuo virsunes, tai bent nuo vidurio kopti karjeros/uzdarbio laiptais, o nuo pradzios va jau ne firma.

Nėras tos pašalpos tokios didelės. juk temoka pusę metų. o tai, kad už darbą siūlomas 650lt atlygis irgi gana juokinga. pabandykite kokiam vilniuje už tiek pragyventi. todėl žmonės geriau ir palaukia kol ta pašalpa baigsis ir tik tada galvoja, ką toliau daryt.
o pati su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu eitum gatvių šluot?

1) Na, jus tik patvirtinote mano teiginius,kad is esmes dvi vienodo ekonominio potencialo seimas motinystes/tevystes ismoku dydis (ju mazinimas) veikia labai skirtingai. Jei pirmoji aprasytoji seima i ismoku sumazinima gali sau leisti reaguoti pakankamai ramiai, tai, antrajai, kaip jus ir pastebejote, tai gali lemti netgi butinybe pakeisti sprendima del to kuris is tevu priziures vaika pirmaisiais metais.
Beje, nereiketu pamirsti,kad galimas ir tarpinis variaintas kai tiek vyras tiek moteris siemoje uzdirba vienodai, ju pajamas minetas ismoku sumazinimas taip pat paveike zymiai labiau nei pirmaja seima ir jokie pasikeitimai pareigomis seimoje cia nebepades
2) del butinybes but pirmais metais su vaiku turiu visiskai skirtinga nuomone nei jusu, manau, kad kol vaikas matinamas motinos pienu, moters darbo galimybes pakankamai apribotos. Del likusio laikotarpio galima gincytis.
Suomijos galimybiu LT tevai neturi ir neturejo sumazinus ismokas (nei mini darzeliu , nei vaiko maitinimo kambariu darbovietese, nei tam reikalingo laisvo grafiko) ir vargu ar greit tures, todel pavyzdys nevykes...

na, kol prioritetas bus tik kuo ilgiau ir kuo daugiau apmokamos VPA, tai tu galimybiu ir nebus.
( jeigu idomu gali paskaityti diskusija, kuri vyko pries kelis metus, kai buvo svarstomas pasalpu mokejimo pailginimas iki dvieju metu - kaip bvo vadinami tie, kurie sake, kad reikia ne pasalpas ilginti, o plesti darzeliu tinkla, sudaryti salygas derinti darba ir vaiko auginima ir t.t., arba kaip yra isvadinama mama, kuri iseina i darba, kai kudikiui yra keli menesiai, o vpa naudojasi kudikio tevas).

p.s. dali reikalingu salygu ( tiek nepilnos dienos darbo grafika, tiek pertraukas vaikui zindyti, tiek galimybe abiems tevams inaudotis vpa) turi ir LT, tik va klausimas kiek tomis galimybemis naudojasi? Ir kitas, ne maziau aktualus klausimas, kiek is LT gyventoju zino ir domisi savo teisemis/prievolemis, galimomis lengvatomis ( atmetus galimybe gauti pasalpa), o kiek yra isitikinusi, kad kazkas kitas ( valdzia, darbdavys, spauda...) privalo juos apie tai infomuoti?

1. O cia jau strategijos ir sistemos nebuvimo problema. As is esmes taip pat uz 2 metu VPA (bent pusantru), bet kokiu atveju, kol motina krutimi maitina vaika (pvz. ne reciau kaip kas 3 val.). Kodel einama keliu arba duosim darzus ir kitas darbo/seimos derinimo priemones arba atostogas, kodel negalima buvo sudaryti pasirinkimo galimybe (diferenciavima)? Juk yra profesiju (darbo vietu) patenkanciu i kenksmingu veiksniu neseneniai pagimdziusiom ar maitinancioms motinoms sarasa ir ka tuomet ?
Galiausiai dabar siekiama atimti ir antraja priemone nesukurus pirmosios (ja numarinus). Beje, atsizvelgiant i istatyminio reguliavimo kaitaliojimus zmones nebepasitiki valdzios instituciju pazadais netgi isipareigojimais kazka sukurti ateityje...ir beje, teisingai daro, kad netiki. Nes patikejes istatyminem garantijom ir staiga (ypatinga skuba) ju netekes gali buti isvadintas kvailiu, naivuoliu ar neatsakingu jog bandei valstybe tiketi.
2. Na as is savo patirties galiu pasakyti, kad variantas imk pertrauka kas tris valandas man butu netikes (netgi ivertinant, kad tas pertraukas kas tris valandas ko gero buciau gavus, buciau pajegi ir aukle pasisamdyti man vaika vezioti ir gal net kolegos butu supratingi ir iseitu is kabineto tam pusvalandziui kas tris valandas...o kiek pagalvokit darbuotoju LT ir tokiu salygu negaletu tureti) del faktiniu trumpesniu pertrauku tarp maitinimu, dar ivertinant atstuma darbas-namai ir vaiko gyvenima praktiskai ant ratu..., tad kankinti ir traumuoti vaika ir save nematau prasmes ir vargu ar tai nekenktu motinos/vaiko sveikatai ir turetu buti motinos, atitinkamai ir valstybes prioritetas. Nezinau ka jus turit omeny sakydama nepilnos dienos grafikas, bet jei kalbat apie darbo dienos sutrumpinima zindymo pertraukos saskaita tai velgi jis beprasmis, jei turit omeny darba nepilnu etatu (tai jau reiktu grynai darbdavio geanoriskumo), velgi dirbdamas nepilnu etatu asmuo netektu ir dalies pajamu, kuriu jam niekas nekompensuotu.

įdomia čia mąsto su tom žindymo pertraukom
aš ir dabar maitinu savo metukų ir dviejų mėnesių dukrytę.
ar bekasė galvoja, kad kas tris valandas mama turi važiuoti pusę valandos namo? ar tėtis su vaiku turi atvažiuot kas tris valandas į darbą? jei mama važiuoja, tai jau pertrauka gaunasi ilgoka (1,5 val - gi ne visos mamos gyvena nedideliuose miestuose, o vilniuje, ž iūrėk ir tiek neužtektų). be to kokios išlaidos kelionei tai pusę algos atiduoti transportui. gal dar daugiau. na, įdomus mąstymas. kitas klausimas - ar darbdaviui reikia tokios darbuotojos? man regis šnekate beleką. ir žindymą su darbu galima derinti tik retais atvejais.

ir ar mamai nebus per didelis krūvis maitinti ir dirbti. pieno gamyba reikalauja daug energijos, todėl reikia poilsio. mano vaikas dar ir dabar keliasi naktį kas dvi tris valandas. kaip dirbti tokiom sąlygom?