Diskusijos

tam ir skirti forumai bambėti, diskutuoti, rašinėti. jokie pasirašinėjimai čia gi nieko nekeičia.

Taip, tik pabambėti lieka. Bet bėda, kad bambėjimas naudos neduoda

Atsiprašau, bet kurioje vietoje aš aiškinau kad lengva gerai uždirbti? Nejaugi manote, kad mano vyras nuėjo į pokalbį dėl darbo ir gavo iškarto 10 tūkst. atlyginimą? Pradėjo kaip ir visi nuo minimalios algos. Kad pasiektų tai ką dabar turi, turėjo įdėti nemažai darbo, pastangų, aukoti laisvalaikį.
Kas dėl išsilavinimo, tai visiškai nesutinku. Turiu ne tik magistrą, bet ir mokslinį laipsnį, bet dėl tokio išsilavinimo iš darbdavių teko girdėti tik patyčias arba "jūsų išsilavinimas per aukštas". Specialybė tikrai nėra paklausi. Žinau, kad man trūksta užsispyrimo, pasitikėjimo savimi, bet dėl to nekaltinu kitų.
Jau dabar galvoju apie vaiko ateitį ir antrais VPA metais žadu ieškotis kito darbo, su daugiau perspektyvų ir galimybių uždirbti. Kaip seksis nežinau, bet tikiuosi, kad vaikas suteiks man papildomų jėgų tokį surasti.

Atsiprasau,padariau klaidele,vietoj 315,turi buti 350

paprastas pavyzdys,paimkim dvi seimas su tokiom paciom seimos pajamom X ir tais paciais busto isipareigojimais 0,3x - taigi vienodai atsakingas (neatsakingas), kurios susilauke vaikelio pvz. 2009 spali, vienodai apsisprende, kad mamos eis vaiku prieziuros 2 metus (tam laikotarpiui nesirezervavo darziuko) pasiziurekim kaip skirtingai jas veike motin/tev ismoku reglamentavimo kitimas, jei tevu uzdirbamos pajamu dalys skyresi (pirmos seimos: mama 30, tevas 70 proc., antros atitinkamai 70 ir 30):
1. situacija kuriai abi seimos buvo pasiruosusios:
pirmi metai: seimu pajamos nemazeja (tarkim, kad nei vieno is tevu pajamos nevirsija 'lubu');
antri metai : pirmos seimos pajamos mazeja 4 procentais, t.y. iki 96 proc. ,antros seimos 10 proc. iki 90 proc..
2. situacija kuri buvo pakeista ypatingos skubos tvarka sumazinant ismokas (laiko kazka taupytis nebera)
pirmi metai:
1-oji seima lieka su 97 proc.pajamu;
2-oji seima lieka su 69 poc.pajamu;
antri metai:
1-oji seima lieka su 93 proc. pajamu;
2-oji seima lieka su 60 proc.pajamu;
taigi, jei iki vaiko prieziuros abi seimos gyveno is 70 proc savo uzdirbtu pajamu (tarkim abieju seimu pajamos lygios), tai pakeitus teisini reguliavima ju situacija pasikeite drastiskai:
pirmoji seima pirmaisiais metais liks su 67 proc., antrais su 63 proc. pajamu
antroji gi seima su atitinkamai 39 ir 30 proc. taigi antrosios seimos situacija pakeitus teisini reguliavima pablogejo dvigubai. O juk abi seimos is esmes vienodai darbscios, turi vienodas pajamas, vienodus (atsakingai ar neatsakingai -cia kaip paziuresi) prisiimtus isipareigojimus ir vienoda mamu/vaiku nora/butinybe buti kartu.

Cia siaip pavyzdys, kad Jums lengviau butu bent jau sau 'Atsakyti kas būtų jeigu būtų '.

Supratau

Dekoju jums

man atrodo, kad net neverta lyginti kad va, mano vyras galėjo, tai gali ir visi. nes ne visi turi vienodas galimybes. ne dėl to kad debilai ar dar kokie. vieni žmonės verslesni, kiti ne. čia dar priklauso daug nuo to kaip tėvai gyveno ir nuo to ką iš tų tėvų išmoko, nuo charakterio, ambicijų, būdo - nuo daug ko. taip kad sakyti kad mano vyras gali uždirbti dešimt tūktančių, tai ir kiti gali - neteisinga.

labiausiai nuo noro.

Nemanau, kad įmanoma matematiškai suskaičiuoti tai kas būtų jeigu būtų. Kodėl vertinate tik du metus, juk gyventi reikia ir po to. Ką darytų abi šios šeimos, jei po 2 metų paaiškėtų, kad nėra kur grįžti (įmonė bankrutavo)? Kad nebesiūlo tokio atlyginimo (nes buvo susikėlę atlyginimą išeinant)? Ar tikrai išeinant į dekretą buvo apsvarstytas šis variantas? Čia kaip ir su paskolom, reikia galvoti į priekį, o ne tik apie tuometinį atlyginimą. Gyventi dar reiks daug daug metų į priekį, o ne tik tuos 2 metus, ir atlyginimas gali nebebūti toks didelis.
Papildyta:

Nesutinku, galimybes turi visi, tik ne visi jomis pasinaudoja. Gal kai kam trūksta noro, kai kam motyvacijos, kitiem gerai taip kaip yra. Pvz. mano bendradarbis jau gerus 2 metus skundžiasi kaip jis čia mažai uždirba, kad ieškos kito darbo ir pan. Spėkit ar ieškojo? Jį tenkina darbo sąlygos, bet ne atlyginimas, bet kitur darbo sąlygos būtų kitokios. Matomai nesinori tokių, bet paburbėti tai nepamiršta.
Tiesą sakant pastojau visai ne laiku (ne dėl pašalpų kaip daug kas darbe gailėjo), nes nebuvau dar gavusi tiek darbo pasiūlymų ir ne tik LT. Bet deja teko jų visų atsisakyti.

jūs jau parodėte kaip argumentuotai ginate savo nuomonę diskusijoje dėl gyvenamos vietos
kaži ar yra tokių, kurie nenori gerai uždirbti


na bet galimybės skiriasi - tarkim premjero sūnaus ir skurdžiai, nedideliame miestelyje gyvenančios šeimos vaiko. ne tik dėl pažinčių (o lietuva - švogerių kraštas), bet ir dėl lavinimo, kurį gauna vienoje ir kitoje šeimoje vaikas, dėl patirties, kurią sėkmingai karjeros laiptais lipantys tėvai, gali perduoti savo vaikui, dėl aukštojo mokslo, dėl kažkokio tramplyno kurį gali suteikti gerai gyvenantys tėvai savo vaikui, o skurdžiai gyvenantys - ne. netgi sveikatos galimybės ne pas visus vienodos. nekalbu apie fantaziją, gabumus ir visa kita.

Kodėl iškarto puolate į kraštutinumus? Atrodo, kad Lietuvoje gyvena tik turtingi ir vargšai. Nei savo tėvų, nei uošvių nepriskirčiau nei vienai iš šių kategorijų.

tik parodžiau kad ne visų galimybės vienodos