Angeliukų mamytės

Kaip tu laikais? Jaučiu, kad esame šiek tiek panašios savo stiprybe.
Kitos mamytės rašo, kad vaistukus pradėjo vartoti. Man kažkaip be jų pavyksta.
Aš uždariau savo skausmą ir prisiminimus, nes negaliu dar prie jų prisiliesti. Labai jau graudu ir liūdna....

nevartoju vaistu,nes manau,kad jie numalšina skauskmą tik kol juos vartoji, o paskui tas skausmas vis tiek prasiverš...reikia išgyventi viską nuo pradžių iki galo...aišku, kiekvienas sprendžiam kas mums geriausia,nes niekas kitas nepažįsta mūsų geriau nei mes pačios...

Labukas, na, įvertinus tai, kas atsitiko ir tai, kad atsitiko tik prieš mėnesį, tai manau, kad labai neblogai laikausi. Vyras irgi atsigavo. Kartais net atrodo, kad gal aš kokia besirdė, kad taip greitai ir taip ramiai apie viską kalbėti pradėjau. Bet iš kitos pusės ir džiaugiuosi, kad išsiverkėme, iškeikėme viską ir visus aplinkui, susiėmėme ir bandome keliauti pirmyn. Prisimenu savo mažiuką kiekvieną dieną. Įsirėminome jo nuotraukytę, į šeimos albumą įklijavome dar kelias, kiekvieną rytą mintyse jam labas rytas sakau, kiekviena vakarą vyreslėlį miegantį pabučiavusi, mintimis bučiuoju ir savo mažutį... Bet jau nebeverkiu vien tik pagalvojusi apie jį.

O galvoje pastoviai sukasi mintelė apie dar du vaikelisu - berniuką iį mergytę. Vakar ilgai negalėjau užmigti, tai svarsčiau, kokie vardai tiktų dar dviem vaikeliams. Reik tokių, kad derėtų prie Kristupo ir Benedikto... Gal Dovydas ir Bernadeta ???

O dėl vaistų, tai nieko nevartojau ir manau, kad gal jau jų nebeprireiks... Reikia ne depresuoti, bet atsigauti atsigauti ir susilaukti dar kelių sveikų ir gražių leliukų. Praktiškai man reikia dar kiek psichologiškai atsigauti. Ginekologine prasme viskas susitvarkė tik dar mmm nebuvo, bet šiaip, anot gydytojos, aš ginekologine prasme esu sutverta gimdyti vaikams. Tikiuosi, kad juos ir pasigimdysiu dar... Gailiuosi tik, kad anksčiau labiau rupėjo darbas, mokslai ir pan. vaikai buvo atidėti geresniems laikams... Tad laikrodukas mano tiksi, o augantis vaikelis kol kas yra tik vienas...

Dar laukia sunkus etapas - grįžimas į darbą. 23 d jau turiu prisistatyti... Šio momento nelaukiu, turbūt bus slabai sunku...
Papildyta:


Aš irgi vaistų negėriau ir negeriu. Tikiuos, kad ir neprireiks jau.

galvojau,kad tik man vienai tokios mintys kyla, net bijojau prisipažinti, kad apie tai mąstau, bet aš taip pat ne kartą pagalvojau, kokie vardai tiktų būsimiems vaikučiams, o jų bent 2 norėčiau turėti (tikiuos, dievas išgirs mane)...
Nesijaudink, nes man kartais irgi atrodo,kad elgiuos kaip kokia beširdė, kad galvoju apie džiaugsmingą ateitį ir nebeverkiu kaskart pagalvojus apie savo angelėlį...bet mes gi turim gyventi toliau vardan savo angelėlių, o jų ilgisi ir ilgėsis mūsų širdys visą gyvenimą kad ir ką darytumėme, kad ir kur butumėme

Bet labai pana6aus amžiaus mūsų angeliukai. Tik 5 dienelių skirtumas...

Mes tikrai ne beširdės. Yra sukurti žmonių šablonai ir stereotipai, dėl to ir galvojame, kad elgiamės ar jaučiamės ne taip KAIP VISI. Labai piktina, kai darai ką nors ne taip kaip visuomenėje priimtina, tai yra traktuojama kaip netinkama, nepriderama ir panašiai.
Papildyta:
Mano vyras šiąnakt sapnavo, kad pagimdžiau dvynukus - mergaitę ir berniuką... Taip suspangau... Būt faina....

Taip, kai pirmą kartą tai pastebjau, pagalvojau, kad turės draugą mano angeliukas danguje...
Papildyta:


Mane tai labiausiai ir piktina tie žmonių šablonai ir stereotipai
atrodo, kad jei nevaikštai juodai apsirengus ir neverki nuolatos, tai reiškia negedi savo angelėlio, bet gi taip nėra...kaip anksčiau rašiau, mano širdis ir liūdi ir gedi ir myli tą mažytį mūsų Angelėlį
O mane irgi nuolat mintys kankina apie dvynukus, dziaugciaus jei juos atsiųstų dievulis...nors kita vertus ir baisu, gi po cezario esu, o jei gydytojai leis, tai po naujųjų jau ir norėtumėm pradėti gaudyti gandrus

Gedulas yra širdy.

Nu tai va su tais steriotipais... pasiklausius aplinkinių nuomonių, tai atrodo, kad depresija atsiras nuo to, kad nėra depresijoa ir tada jau vaistų reikės...

Aš irgi apie dvynius galvoju... BŪTŲ SUPER PORYTĖ.

Mums gandrus gaudyti apie naujuosius metus jau yra leista. Dar sakė, kad nebūtų tragedijos ir kiek anksčiau... Suka tie gandrai ratus virš namo, kiekvieną dieną matau... kad tik nepraskristų pro šalį...

primink, o tu pati gimdei ar cezaris darytas?
man kadangi cezaris darytas, tai nerekomenduooja bent pusmetį pastoti...be to, dar ir tas pusmetis prasitęstų, jei kas negerai būtų su gijimu ir sveikata
niu, bet aš tikiuosi, kad viskas bus gerai ir po naujųjų jau galėsim bandyti, juk kas nesvajoja-tas negyvena tik baisu prisisvajot
o tavieji gandrai lairam tikrai nepraskris ir pamatysi sulauksim greit iš tavęs žinių, kad jau

sveikos...
skaitau ir siurpas begioja kunu, sakai sugrizta... butu saunu...
man atsimenu buvo tox jausmas kaip sakai kad kazkur jau buvo, rodods, dezevu vadinasi...
kad guliu ecoskope o gyd sako jusu vaikas negyvas, man asaros byra...as jai sakau, tai kaip dbar as viska pasakysiu vyrui...???ir zinokit viskas pasikartojo, visa si situacija, siaubas...nezinau kodel cia taip...

Aš pati pagimdžiau ir labai sėkmingai - neplyšau, nekirpo, nenukraujavau. Nuo atvažiavimo į ligoninę pagimdžiau per 3 valandas. Po gimdymo iš karto sėdėti galėjau.