Dienos sentencijos, gražios, pamokančios

Kovok už savo svajones - ir jos kovos už Tave!!!!


Kad pasisektų, Jūsų sėkmės troškimas turi būti didesnis už nesėkmės baimę!

Kiekvieną kartą randame įkvėpimo pradėti savo kelionę iš naujo...
Darbas-nors kai kada jį keikiame yra palaima.
Savo kalendoriuje registruosiu tik gerus įvykius. Nelaimes tegu registruoja istorikai.

Never allow someone to be your priority while you’re just their option.

(Niekada neleisk kam nors tapti tavo prioritetu, kol tu jam esi tik pasirinkimo galimybė...kažkas tokio )


Once you have loved someone, you’d do anything in the world for them… except love them again.

(Kai mylėjai žmogų, galėjai padaryti dėl jo viską pasaulyje...išskyrus pamilti jį dar kartą)

Praeitį lengviau neigti, nei taisyti...

Vis dėlto jei tikime, būtinai mums atsivers durys, ko gero, net ir tos, apie kurias net nesvajojome, bet mums pačios tinkamiausios.
(Spencer Jonhson)

Niekas nežinojo, kada tas žmogus atvyko į miestą. Atrodė, jis visada buvo ten - ant šaligatvio, labiausiai sausakimšoje gatvėje, pilnoje parduotuvių, restoranų, elegantiškų kino teatrų, nušlifuotoje vakarinių pasivaikščiojimų ir įsimylėjėlių susitikimų.
Suklupęs ant žemės, spalvotomis kreidelėmis piešė angelus, nuostabius, saulėtus kraštus, laimingus vaikus, pražydusias gėles ir svajones apie laisvę.
Žmonės jau seniai buvo pripratę prie šio žmogaus. Retkarčiais ant piešinio numesdavo monetą. Kartkartėm sustodavo šnektelėti su juo. Pasakodavo jam apie savo rūpesčius, viltis, vaikus: nuo paties mažiausiojo, kuris dar tebenorėjo miegoti lovytėje, iki paties didžiausiojo, nežinančio, kokį fakultetą išssirinkti, nes taip sunku nuspėti ateitį.
Žmogus klausėsi. Daug klausėsi ir mažai kalbėjo.
Vieną dieną jis pradėjo krautis savo daiktus, norėdamas išvykti. Aplink susirinko daug žmonių ir jį stebėjo. Žiūrėjo ir laukė.
- Palik ką nors mums. Prisiminimui...
Žmogus skėstelėjo tuščiomis rankomis: ką gi jis galėtų padovanoti?
Bet žmonės supo jį ir laukė.
Tada jis iš kelionmaišio išsitraukė spalvotas kreideles, kuriomis piešdavo angelus, gėles bei svajones, ir atidavė jas žmonėms. Kiekvienam po spalvotos kreidos gabalėlį. Paskui netaręs nei žodžio, nuėjo.
Ką darė žmonės su spalvotomis kreidelėmis?
Vieni jas įrėmino, kiti nunešė į modernų miesto muziejų, dar kiti įsidėjo į stalčių, bet dauguma jas pamiršo.

Atėjo Žmogus. Jis Tau paliko galimybę nuspalvinti pasaulį. Kaip pasielgsi su savo kreidelėmis?

(Bruno Ferrero)

Kaip puiku gauti telegramą, kuri pritrenkia tave, verčia atsikelti vidurnaktį, lėkti į stotį: „Skubėk! Tu man reikalingas!“ Mes labai greit surandame bičiulių, padedančių mums, ir tik labai pamažu įgyjame draugų, reikalaujančių mūsų pagalbos.
**********
Draugystė – tai dviejų draugų bendravimas.
**********
Tavo draugas yra žmogus, kuris žino apie viską, ir vis dar tave mėgsta.
**********
Tikras draugas tas, su kuriuo galima dalintis duona, kai jos maža, ir mintimis, kai jų daug...
**********
Tas, kuris paiimdamas Jūsų ranką, paliečia ir Jūsų širdį, yra tikras DRAUGAS.
**********
Draugas – tai angelas, kuris eidamas prie Tavęs, įžengia į širdį, palieka ten pėdsaką, kuris neišnyksta niekada... Pėdsakas, kuris nemato skausmo, tik gražias akimirkas... ir tik jomis gyvena širdyje.
**********
Mandagumas – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito dorovės ir intelekto skurdą ir jo nepabrėžti.
**********
Kas nemato pasaulyje draugų, tas nevertas, kad pasaulis sužinotų apie jį...
**********
Draugystė niekad neišdyla - kaip tas mėnulis ir dangus, draugystė niekad neapvylė nei vieno mylimo žmogaus. Ir jei tave paliktų kartais kai tau sunku, labai sunku, žinok, nes tai žinoti verta - nebuvo jis tau artimu draugu!
**********
Ne tik meilė, bet ir draugystė gimsta iš vieno žvilgsnio. Kaip didžiulę knygą galima sutalpinti fotojuostoje, taip ir visą gyvenimą galima sutalpinti viename žvilgsnyje. Ir jeigu kažkas per akimirką perskaito pačius svarbiausius puslapius – jis jau tavo draugas.
**********
Laimės norėk nuo pirmadienio,
Gėlę padėk prie antradienio,
Dainą išmok iš trečiadienio,
Ją pakartok ketvirtadienį,
Viltį surask per penktadienį,
Draugą nuvesk pas šeštadienį,
Meilę pratęsk po sekmadienio.
**********
Ieškoti: gražaus žmogučio...
Ieško...
Rasta!
Kraunasi...
IIIII
10%
IIIIIIIIIIII
50%
IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
100%
Atlikta!
Rezultatas = TU
**********
Imk šypseną ir dovanok tam, kuris jos niekada neturėjo. Paimk saulės spindulį ir nešk jį į nakties vidurį. Atrask šaltinį ir atgaivink tą, kuris yra nukritęs į dulkes. Paimk ašarą ir padėk ant veido tam, kuris niekada neverkė. Paimk drąsą ir įdėk į tą sielą, kuri nemoka kovoti. Paimk gyvenimą ir papasakok tam, kuris nesupranta. Atsiverk vilčiai ir gyvenk jo šviesoje. Imk gerumą ir padovanok tam, kuris nemoka daryti gero. Atrask meilę ir padaryk, kad ji augtų žemėje.
**********
Kai kuriems nereikia žodžių, kad jie suprastų vienas kitą. Kai kuriems nereikia kelių, kad susitiktų. Kai kuriems nereikia girdėti, kad išgirstų šauksmą. Kai kuriems nereikia matyti, kad pamatytų šviesą. Kai kuriems skauda, nors jie yra sveiki. Kai kurie verkia, nors ašarų nėra. Tokie žmonės yra laimingi, tiki stebuklais ir Dievu. Tokie žmonės gyvena ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų...
**********
Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna... kas nors gali įsimylėti tavo šypseną... gali būti, kad tu šiame pasaulyje tik žmogus, bet kam nors tu – visas pasaulis... neeikvok laiko žmogui, kuris netrokšta praleist jo su tavim... neverk, kad kas nors baigėsi, nusišypsok, kad tai apskritai buvo... nedėk šitiek pastangų, patys geriausi dalykai atsitinka netikėtai... tave myli ne už tai kokia(koks) esi, o kokie visi yra būdami su tavimi...
**********
Ilgesys. Noras būt su Tavim...
Visa tai – mane verčia kentėt.
Pati kalta.
Žinau!
Pati pamilau.
Mulkė...
Taip. Mulkė.
Niekas nevertė mylėt...
Bet pamažu.
Tai tapo natūralu.
Kasdieninės šypsenos.
Verčia stengtis.
Ir gyvent.
Išmokau džiaugtis papraščiausiais dalykais.
Saule.
Ir dangum.
Juk tai nepaprastai gražu.
**********
Pasiklydusi svajonėse maža mergaitė bėgo per rasotą pievą su begale žiedų ir drugelių...Ji nežinojo, kas yra meilė ir neapykanta, pasitikėjimas ir išdavystė, kilimas ir nuopuolis, džiaugsmas ir liūdesys, jai nereikia slėptis, jai nereikia būti kitokiai, nei ji yra...Jos gyvenimas - bėgimas. Ji tik bėga, bėga, bėga...Jos žingsniams atitaria vėjas, lietus, saulė...visas pasaulis...visa visata...Juk ji maža mergaitė, pasiklydusi svajonėse...ji nepažįsta žmonių, nepažįsta žodžių...nepažįsta savęs...Ji net nežino, kad yra maža mergaitė. Ji tik bėga...bėga...bėga...Bėga ne nuo kitų ir ne nuo savęs, ne nuo vėjo ir ne nuo lietaus...Ji bėga be tikslo ir be prasmės...Jos niekas nestumia, jai niekas neliepia bėgti - tai įprotis, vidinis postūmis, instinktas. Ji to niekur neišmoko, niekas jai neparodė…ji buvo tokia ir bus...maža mergaitė pasiklydusi svajonėse...Diena keičia naktį. Naktis keičia dieną. Saulė kyla ir leidžiasi...o ji bėga…bėga per gyvenimą...per svajones...per pievą...
**********
Į viršūnę žmonės kopia įvairiai. Tačiau, kad ir kas būtum, pasiekęs viršūnę, tik riedėsi nuo kalno žemyn. Šito sustabdyti dar niekam nepavyko. Blogiausia, kad niekad nežinai, ar tą viršūnę jau pasiekei. Manai vis dar kopiąs į viršų, o pasirodo, kad jau perkirtai lemtingą ribą. Niekas tavęs neįspės. Yra žmonių, kurie dvylikos metų užlekia į viršūnę, o paskui visą gyvenimą kenčia nuobodulį. Kiti neišsisemia iki mirties; yra tokių, kurie numiršta viršūnėje.
**********
Daugiau kantrybės... Kur skubate? Giliai atsikvėpkite ir mėgaukitės laisva minute.
Dažniau šypsokitės ir būkite tarp draugų.
Gera jausti, kad galite pasiekti tai, apie ką seniai svajojote.
Belieka plačiai atverti akis ir drąsiai skrieti užsibrėžto tikslo link.
Kada jaučiamės laimingi? Kai sutariame, kai juokiamės ar dirbame kartu. Kai esame tarp bendraminčių. Kai sužinome kažką naujo, kai mums arba mūsų artimui pasiseka. Kai mylime.
Ką reiškia būti tarp žmonių?.. Dažnai tai reiškia – būti laimingam...
**********
Galbūt Dievas norėtų supažindinti Tave per visą Tavo gyvenimą su daugeliu skirtingų žmonių, kad galėtum sutikti tuos, kuriuos Tu branginsi ir būsi dėkingas jiems.
**********
Gyvenimas būna gražus ir pilkas. Gyvenimas būna linksmas, būna liūdnas. Būna įsimyli, būna gauni ragų, visko būna, tačiau gyventi visgi verta, nes niekad nežinai, gal surasi žmogų, kuris tau praskaidrins gyvenimą. Šypsosis kiekvieną dieną. Sakys myliu, pralinksmins kai liūdėsi, kuris bus šalia ir niekad neišduos. Žinosi, kad tavęs kažkas laukia ir kažkam tu rūpi. Ar dėl to gyventi neverta? Aišku, jog verta! Tam ir gyvenkim...
**********

Jei turėtum 500 tūkst. draugų, susikabinę rankomis galėtumėte apkabinti visą pasaulį.
Jei turėtum 200 tūkst. Draugų, sudarytumėte visą miestą žmonių, kurie sveikintųsi su šypsena.
Jei turėtum 25 tūkst. draugų, telefonų firma tau nutrauktų ryšį kiekvienąkart, kai sueitų metai.
Jei turėtum 6 tūkst. draugų, būtų faina turėti 6 tūkst. krikštavaikių.
Jei turėtum tūkstantį draugų, turėtum 2 tūkstančius rankų.
Jei turėtum 365 draugus, kiekvieną dieną praleistum su vienu iš jų.
Jei turėtum 100 draugų, gautum 100 patarimų.
Jei turėtum 4 draugus, turėtum 8 saugias rankas, kurios tavim rūpintųsi.
Jei turėtum 2 draugus, būtum 2 kartus laimingesnis.
Bet jei turėtum tik 1 draugą, nereikėtų nieko daugiau...
**********
Vieną kartą vaikinas ir jo mergina važiavo motociklu apie 200 km/h. Mergina: Sulėtink, aš bijau. Vaikinas: Nebijok, tai smagus žaidimas. Mergina: Prašau, padarysiu viską, kad tik sulėtintum. Vaikinas: Gerai, apkabink mane labai stipriai. Mergina: Gerai, gerai, tik sulėtink greitį. (Mergina jį apkabino) Vaikinas: Ar galėtum nuimti mano šalmą, nes jis man trukdo, ir užsidėti sau. (Mergina nuėmė šalmą ir užsidėjo sau) Vaikinas: O dabar pabučiuok mane, ir pasakyk, kad myli. Mergina: Myliu tave. (Mergina jį pabučiavo) Kitą dieną laikrašty: Vakarykščiam dviejų jaunuolių įvyky, kuris įvyko mieste, žuvo vienas asmuo. Pasirodė, jog motociklo vairuotojas kelionės vidury sužinojo, jog jo stabdžiai neveikia, tad davė savo merginai savo šalmą ir paprašė jos pasakyti, kad jinai jį myli ir pajausti paskutinį mylimosios bučinį, kuriai atidavė savo gyvenimą.
**********
Nenustok laukti to,
Ko niekada nelaukei,
Saulės kritimo į tavo delnus.
Ieškok prasmės ten,
Kur jos ko gero nėra,
Juk pražįsdamos gėlės neklausia: “Ar verta?”
**********
Papildyta:
Drauge,
Norėčiau padovanoti Tau lietų... Tokį vėsų... Bet dieviškai gaivų... Bet, deja, aš tik žmogus... ir tegaliu padovanoti lašą... Imk jis tavo... Norėjau padovanoti Tau visas pasaulio pievas... Kuriose kasdien matytum galybes gėlių... Bet aš tik žmogus... Atleisk... Taigi įteiksiu tau mažą gėlytę... kuri nuvys greičiau, nei Tu... Štai imk ją... Norėjau padovanoti Tau bekraštį dangų... Deja, nepakėliau aš jo... Juk aš tik – žmogus...
Taigi dovanoju Tau vieną žvaigždelę... Dabar pažvelk pro langą... Pirmoji žvaigždutė, kuri Tau kris į akį, ir bus toji... Aš tik žmogus, bet man tas nerūpi. Žmogus yra didis savimi, o tai svarbiausia... Vieni liūdi lyjant, kiti džiaugiasi... Vieniems dovanoja gėles, kiti visą gyvenimą žydi... Vieni garbina žvaigždes, kiti patys yra ryškiai šviečiančios žvaigždės... O dabar nusišypsok Juk pasaulis toks nuostabus...
*********
Kartais nežinai kaip pasakyti draugui...
Kokią šilumą pajunti jį pamatęs...
Nežinai kaip pasakyti, jog nori būti visada kartu...
Nežinai kaip pripažinti, jog tau to draugo reikia...
Nes tu be jo, kaip be rankų...
**********
Būti tikru draugu...
Tai pamatyti dar nespėjusią pasirodyti draugo akyse ašarą...
Būti tikru draugu...
Žinoti kodėl draugui taip sunku...
Būti tikru draugu...
Pamatyti kai draugas įsimyli...
Būti tikru draugu...
Mylėti jį taip, kaip kiti jo nemyli...
Štai koks turi būti tikras draugas...
**********
Kiekvieną naktį sapne aš matau tik Tave, Tavo rankos švelniai apkabina mane. Alsuoji į veidą ir tyliai šnabždi, kad nori būti su manimi... Kaip būna gera, kai tai sakai, gaila, kad tikrovėj to nedarai...
**********
Tikram idealistui širdis nurodo ką reikėtų daryti, o protas pataria kaip tai padaryti..
**********
Kodėl pradėt užtenka tik akių kontakto, o užbaigt sunku, kai nerandi išeiti rakto..?
**********
Ar žinai kas yra gražu?
Gražu, kai lietus tyliai leidžiasi ir palietęs tavo pečius, slenka žemyn...
Gražu, kai pirmi saulės spinduliai perskverbia tavo kūną...
Gražu, kai vos tik gimęs vaikas atmerkia akis...
Gražu, kai visą naktį atsigulęs žiūri į žvaigždes...
Gražu, kai PABUČIUOJI MYLIMAS LŪPAS...
Gražu, kai DRAUGAI PASITINKA IŠSKĖSTOMIS RANKOMIS...
Gražu, kai JAUTIESI MYLIMAS...
Gražu net gi tai, ko mes visiškai nematome...
**********
Mielas mano drauge, tu visada mane supranti, kai man sunku.
Tu visada džiaugiesi, kai man linksma. Tu niekada nepalieki manęs nevilty.
Ačiū, ačiū labai. Nežinau net kaip ir atsilygint.
Galbūt atnešti ryto rasos? Nors labai sunku ją paimti.
Galbūt atnešti saulės šviesos? Bet neįsivaizduoju, kaip pakilti aukštyn.
Galbūt norėtum gražios mėnesienos? Tik kaip aš ją tepaimsiu...
Neįmanomų dalykų aš neįvykdysiu, bet dovanosiu tau meilę, draugystę...
Visa tai, kas mano širdelėje. Ką sukūrei tu, o ne gamta...
**********
Būti šviesos spinduliu kitiems, pačiam skleisti šviesą – didžiausia laimė, kurią gali pasiekti žmogus.
**********
Kai reikia draugiško peties,
O jo nėra,
Kai nekenti savęs paties,
Aplink tik tuštuma...
Kai ieškai viduje vilties...
Palietęs jis mane ranka... nueis?
Bet kas gi jis yra išties?
Paklausti niekaip nedrįstu...
O gal gi ne?
Gal jis tada išnyksta minioje?
Nespėjus man akių pakelt, pavirsta ašara?
Gal angelo, o gal tiktai žmogaus ranka?
Gal jis yra viltis mana?
Nebežinau...
Tik laukiu.
Kol palies šilta ranka mane...
Pavogs tą skausmą ir suspaus delne...
Kol vieną dieną skausmas nebegrįš,
Vidaus pasaulis nebebus tik pilkuma,
Kol vėl širdis gyventi pasiryš...
**********
Visi tavęs klauso kai tu kalbi, bet tik draugai tave girdi. Geriausi draugai tave girdi, net jei tu nekalbi. Neliūdėk, nes niekad nežinai kas gali įsimylėti tavo šypseną. Užtenka minutės, kad žmogaus nekęstum. Užtenka valandos, kad žmogų pamėgtum. Užtenka dienos, kad žmogų įsimylėtum. Prireikia viso gyvenimo, kad žmogų pamirštum. Pasitikėjimas nutiesia kelią atvirumui. Draugai gali pasitikėti vieni kitais, todėl juos saugok ir brangink.
**********

Kai kurių principų žinojimas lengvai pakeičia kai kurių faktų nežinojimą.
**********
Daugelis žmonių panašūs į kiaušinį; jie per daug kupini savęs, kad tilptų dar kas nors.
**********
Kaukė nukrinta, o esmė pasilieka.
**********
Geras įprotis privalo pašalinti tai, ką įdiegė blogas.
**********
Pasirink geriausius dalykus, o įprotis padarys juos ir malonius.
**********
Niekada nėra taip naudinga delsti kaip pykstant.
**********
Kur auksas prabyla, ten žmogus bejėgis.
**********
Niekas taip nesidomi kitų veiksmais kaip tie, kuriems tai turėtų visai nerūpėti.
**********
Tai, kas prasidėjo pykčiu, baigsis gėda.
**********
Pasaulyje daugybė žmonių, kuriems niekas nepadėjo nubusti.
**********
Jokie išvedžiojimai negali parodyti žmogui kelio, kurio jis nenori matyti.
**********
Negabūs žmonės – visų reikliausi kritikai, nesugebėdami padaryti paprasčiausio dalyko ir nežinodami, ką ir kaip daryti, jie reikalauja iš kitų to, kas neįmanoma.
**********
Kai kurie žmonės duoda pasižadėjimus dėl malonumo jų netesėti.
**********
Kitų ydos, iš kurių mes juokiamės, mumyse juokiasi iš mūsų.
**********
Pagyrūnų, kaip ir paauksuotų ginklų, vidus neatitinka išorės.
**********
Gyventi taip, kaip pats nori, nėra egoizmas. Egoistiška versti kitus gyventi taip, kaip norisi tau.
**********
Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis, negu kalbėti.
**********
Gamta – amžinai besikeičiantis debesis; niekuomet nebūdama tokia pat, ji visuomet išlieka pačia savimi.
**********
Mes per daug stebime gamtą ir per mažai gyvename su ja.
**********
Išvada padaroma tada, kai nusibosta mąstyti.
**********
Kam kalbėti trumpai ir aiškiai, jeigu galima sudėtingai ir nuostabiai.
**********
Tereikia tik laukti. Sėdėti sau ramiai ir laukti tinkamo momento. Nebandyti ko nors pakeisti prievarta, o žiūrėti, kur neša srovė. Pasistengti į viską žvelgti teisingai. Jei taip elgsiesi, tuomet savaime žinai, ką turi daryti.
**********
Nėra sunku įprasti prie akivaizdžių, apčiuopiamų pakitimų. Kur kas sunkiau, kai niekas lyg ir nepakitę, bet reiškia visai ką kita.
**********
Žmogus laimingas tada, kai atsikėlęs ryte nori eiti į darbą, o jam pasibaigus, trokšta grįžti namo.
**********
Jei su jūsų atradimu visi sutinka, vadinasi, jūs apsirikote.
**********
Viską, ką verta daryti, verta daryti be saiko.
**********
Visada surasi tai, ko neieškai.
**********
Kiekviena funkcija turi savo “firmini” sutrikimą.
**********
Žmonės visada siūlosi padėti tada, kai jau nebereikia.
**********
Idėjų vogimas iš vieno žmogaus vadinamas plagijavimu, vogti jas iš daugelio – tai jau mokslinis darbas.
**********
Niekuomet nėra laiko kažką gerai padaryti, bet visuomet atsiranda laiko tai perdaryti.
**********
Technologijoje vyrauja dviejų tipų žmonės: tie, kurie supranta, ko jie nesugeba padaryti, ir tie, kurie sugeba padaryti, bet to nesupranta.
**********
Kad ir kas gestų, visuomet atsiras sakantis: “aš taip ir maniau”.
**********
Sukūrus tokią programą, kad ir kvailys galėtų ja naudotis – tik kvailys ja ir naudosis.
**********
Jei nežinai, ką darai, daryk itin kruopščiai.
**********
Problemos sprendimas keičia pačios problemos esmę.
**********
Neįmanoma kažką įrodyti žmogui, kuris žino, ką kalba.
**********
Kažkas vis tiek klaidingai suvoks, ką išdėstysite taip aiškiai, jog būtų neįmanoma suvokti neteisingai.
**********
Visas mokslas tėra padailintas kasdieninis mąstymas.
**********
Jei reikalai blogi, bet žmogus nusišypso, vadinasi jis žino, ką dėl to apkaltinti.
**********
Tavosios sėkmės maža, dar reikia, kad kiti sužlugtų.
**********
Menas likti išmintingam susijęs su mokėjimu kai ko nepastebėti.
**********
Pinigai – dar ne viskas, jei jų turite pakankamai.
**********
Jei jums pavyko iš pirmo karto, pasistenkite neatrodyti per daug apstulbęs.
**********
Kad pasimokytum iš savo klaidų, pirmiausia reikia suvokti, kad jas darai.
**********
Atitinkamomis aplinkybėmis žmonės gali viską.
**********
Kol žmonėms priimtinas visoks šlamštas, tai pelninga.
**********
Būtinybė nepripažįsta jokių įstatymų.
**********
Jeigu už skaičiavimo klaidą atsako daugiau kaip vienas žmogus – kaltų nerasi.
**********
Nesvarbu, kad kažkas daroma neteisingai: galbūt gerai atrodo…
**********
Kad ir kaip dažnai melas bus atskleidžiamas, vis tiek atsiras juo tikinčių žmonių.
**********
Viskas, kas akivaizdu, tampa slapta.
**********
Prielaidos klaida lemia ir išvados klaidą.
**********
Nesistenk žūtbūt ištobulėti, pasiduoti daugybei įtakų; visa tai tuščias blaškymasis. Kuklume, kaip tamsoje, aiškiau matyti dangiška šviesa.
**********
Kantrybė vieną pykčio akimirką apsaugo nuo šimto dienų širdgėlos.
**********
Dabar daryk mažus darbus; tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad tu juos padarytum.
**********
Ir štai pamoka: niekada nepasiduokite… Niekada, niekada, niekada, niekada… Niekur, mažame ar dideliame, reikšmingame ar smulkiame – niekada nepasiduokite, išskyrus garbei ir geram skoniui liepiant.
**********

Gyvenimas yra realybė be trintuko.

Kai kurie dalykai prarandami amziams .

Gyvenimas labai staigus, per kelias akimirkas is dangaus nupuoli i pragara .

Puoselėti svajones visai malonu kol niekas nevercia imti ju ir igyvendinti .

Gyvenimas kartais nesuteikia kitos progos ir geriau priimti tai ka jis siulo siandien .

...kai esame toli nuo mylimo zmogaus, kiekvienas praeivis gatvėje mums ji primena .

Paulo COoelho "vienuolika minuciu "

"...Kai gyvenimas pasidaro nepakenčiamai sunkus ir apima juodžiausia neviltis, regisi, kad žengus dar vieną žingsnį, nukrisi į bedugnę. Ir gerai. Užsimerk ir ženk tą žingsnį, pasiduok, leisk sau kristi, nesipriešink. Ir tada įvyksta stebuklas – krentant tave pasičiumpa galinga banga ir bloškia atgal – į siautulingą gyvenimo vandenyną…"
(E. M. Remarkas)

Briliantinė moteris tiesiog tviska, tikra moteris nurausta.