Aš noriu mylėti, Viešpatie, man reikia meilės.
Visa mano esybė yra troškimas;
Mano širdis, mano kūnas
Nerimsta nakty ilgėdamiesi, ką galėtų mylėti.
Rankos ieško, bet neapčiuopia žmogaus,
Kuriam išreikštų meilę.
Esu vienas, bet norėčiau būti dviese.
Kalbu, bet nėra, kas išklausytų.
Gyvenu, bet nėra su kuo dalintis gyvenimu.
Kam tada būti turtingam, jei nėra ką praturtinti?
Iš kur ateina ši meilė?Kur ji eina?
Aš noriu mylėti, Viešpatie, man reikia meilės.
Klausyk, sūnau, sustok...
Ir tyliai keliauk į pačias savo širdies gelmes.
Eik, tarsi eitumei palei šaltinį, ieškodamas jos versmės.
Pasibaigus kelionei, giliai savyje,
Begalinėje savo susirūpinusios sielos paslapty, sutiksi mane.
Nes vadinu save Meile, sūnau,
Nuo pat pradžios esu niekas kita, tik Meilė,
Ir ta Meilė yra Tavyje.
Tai aš sukūriau Tave Meilei, amžinai meilei;
Ir Tavo meilė apgaubs kitą Tavo paties pusę-
Tą, kurios ieškai.
Nurimk ji jau Tavo kelyje;
Tame kelyje nuo pat pradžios,
Mano Meilės kelyje.
Turi laukti jos atėjimo.
Ji jau artinasi.Ir Tu artiniesi.
Jūs atpažinsite vienas kitą,
Nes Tau sukūriau jos kūną, o jai sukūriau Tavąjį kūną.
Sukūriau jai Tavo širdį, o Tau sukūriau jos širdį.
Ir jūs ieškosite vienas kito naktyje,
Mano naktyje, kuri taps šviesa, jei tavo pasitikėsite manimi.
Saugok save jai, sūnau,
Nes ir ji Tau save saugo.
O aš jus abu saugosiu vienas kitam.
Ir kadangi jūs trokštate mylėti,
Siųsiu į jūsų kelią daug žmonių, kad juos mylėtumėte.
Patikėk manimi, tai sudėtinga išmokti mylėti,
Bet nėra įvairių meilės rūšių, ji tik viena:
Meilė visuomet reiškia savęs atsižadėjimą
Ir ėjimą kito link...
(M.Kvistas)
Draugas... Kas jis? Galbūt tik vėjo dvelksmas, kuris palieka nepasakęs, kodėl ir ar sugrįš? O galbūt tai žmogus, kuris apgaubia tave savo meile, apsaugo nuo visų pasaulio negandų ir gali dėl tavęs padaryti viską, kad tavo širdelė imtų juoktis... Bet galbūt draugas yra tas, kuris tave skaudina ir nieko blogo tame nemato? Galbūt... Tačiau tokia žmogaus prigimtis: prarandi ir tada supranti, kad galėjo būti kitaip...
**********
Kartais ateina toks metas, kai susimąstai apie viską... draugus, meilę, visas nuoskaudas, pažadus, neišpildytus pažadus. Ir kerštą, nors kartais atrodo, kad jo tikrai nereikia, kaip galime keršyti tam, kurį gal būt mylėjai. Gal kartais atrodo, kad nekenti, bet juk žinai, kad taip tikrai nėra. Niekada nebuvo, bet gal... Gal bus... Svajoju apie tai, ko galbūt niekada nebus, o gal jau buvo. Tik aš to nepastebėjau.
**********
O ką darytum Tu, jei vieną dieną visai netikėtai pakiltų audra, išeitų tavo mylimi žmonės, subyrėtų tvirčiausia draugystė, dingtų šviesa? Jeigu kartėlis ir sielvartas užlietų akis, nepalikdamas net mažiausio plyšio blaiviam protui, o tavo pasaulis pranyktų... Ir tada neliktų Tavęs...
**********
Nemanykite, kad tikra meilė turi būti ypatinga. Ne, mums tereikia nesiliauti mylėjus To, kurį mylime. Pažvelkite, kaip dega lempa, nuolat naudodama mažus alyvos lašelius. Jei lempoje nebus tų lašelių, nebus šviesos, ir sužadėtinis turės teisę pasakyti: \"Nepažįstu tavęs\".
Kas tie alyvos lašeliai mūsų lempose? Tai nedideli kasdienio gyvenimo dalykai: ištikimybė, pasitikėjimas, trumpi geri žodeliai, mintys apie kitus, tie visi maži tylūs darbeliai, žvilgsnis, žodis, poelgis. Tai meilės lašeliai, tokia didele šviesa užliejantys mūsų gyvenimą.
**********
Kartais Meilei nereikia nieko. Ji plevena vėjyje drugelio sparnais, pražysta rasotų bijūnų žieduose, nusvyra žemėn vynuogių kekėse... Tuomet tereikia pajusti glostančią spindulio ranką ant skruosto, įkvėpti svaigaus aromato ar paragauti sultingos gaivos ir pajusi, kad...myli.
Kartais Meilei reikia visko. Ji egoistiškai okupuoja Tavo mintis, reikalaudama besąlygiško pasidavimo. Apima slapčiausias sielos kerteles, pripildydama gelmę nenusakomo virpulio. Tarsi sklidina vyno taurė, ji liejasi per viršų, tepdama raudonai viską, kas iki tol Tau buvo šventa ir neliečiama... Tuomet Meilei reikia ne tylių namų jaukumo, ne užuovėjos nuo vėtrų, bet aklos širdies bedugnės, kad į ją įkritęs vėl pakiltum, ir iš deginančio pykčio dar drąsiau, svaigiau mylėtum. Juk ji ženklina viską, prie ko prisilieti, nes... Tu myli.
Kartais Meilei reikia kantrybės. Jos pradedi mokytis nekantriai ir nesistemingai. Ištaręs žodį myliu pirmiausia mintyse ilgai svarstai, ar pakartoti jį ir Tau... Vėliau lyg per svarbiausią gyvenimo egzaminą paleidi šiuos žodžius į laisvę, paversdamas šį jausmą skambančiu garsu. Tik Tu prasmės jo nepamiršk, o kaip maldą tyliai jį vis kalbėk ir kartok vis iš naujo. Tuomet prasideda tikrasis mokslas, reikalaujantis drausmės, nes Meilės reikia mokytis kantriau ir jausmingiau, nes... mylite Abu.
Kartais Meilei užtenka tiek nedaug. Ryte rasto nebaigto gerti Jo kavos puodelio, stipraus apkabinimo pakeliant Tave, kad neįžengtum į balą lyjant ar tiesiog šelmiško Jos žvilgsnio nuobodžioje draugijoje. Tuomet kasdienybė pradeda tirpti lyg cukrus arbatoje, lėtai nusėsdama Meilės jaukioje šilumoje. Tada buvimas dviese tampa buvimu pasaulyje, kuris neatrodo šaltas ar liūdnas, nes... Jūs mylite.
Bet kokiu atveju, Meilė tas baltas paukštis ant Jūsų namo stogo nutūpęs, paverčia žemę stebuklinga vieta, kurioje kiekviena detalė primena, jog mūsų laikas čia turi vertę...
**********
Gyvenimo taisyklė viena - turint mylimą žmogų šalia, aukotis jam ir būti su juo visada, o svarbiausia būti ištikimam. Nesvarbu, kas benutiktų - kalnai griūtų, dangus degtų ugnimi, visada reikia mylimuoju pasitikėti. Nebesvarbu jūs pora ar tik draugai, tačiau jeigu mylite arba bent jau simpatizuojate vienas kitam, nepaleiskite tos progos - ji gali būti paskutinė jūsų gyvenime... Po šios klaidos galite likti vieni visą gyvenimą, o jeigu ir neliksite vieniši, turėsite žmogų šalia - jį visada šauksite mylimojo ar mylimosios vardu, kad ir kiek metų būtų praėję nuo jūsų išsiskyrimo... Gerai apmąstykite kiekvieną žodį, kurį sakote tam žmogui - tai gali būti jūsų paskutiniai ištarti žodžiai, po jų gali sekti nepakeliama netektis, už kurią mokėsite visą gyvenimą savo ašaromis, nemigos naktimis ir begaline kančia, kurią jausite giliai širdyje. Tada jau nebebus kam pasakyti kaip jūs tą žmogų mylite, kaip jums jo trūksta - viską slėpsite savo širdyje, ir galvosite - kodėl taip padarėte, kodėl įskaudinote mylimą žmogų savo žodžiais ir veiksmais. Kartais geriau patylėti, o ne sakyti, tai ką mylimas žmogus palaikys išdavyste, nepasitikėjimu, melagyste ir nemeile jam. Jis bus įskaudintas mylimo žmogaus - tai jums bus didžiausia bausmė už neištartus žodžius, gerklėje užgniaužtas ašaras, neįkūnytas glamones ir sutryptas svajas. Teks atsakyti už baimingumą, jausmų šykštumą, kurie kliudė mylėti, už atsainumą ir puikybę, kurie slopino polėkius. Reiks atsakyti už negimusius bučinius, už neišreikštą aistrą ir netesėtus pažadus, už iššvaistytą laiką ir už tai, kad MYLITE VIENAS KITĄ...
**********
Į miestuką atvažiavo turtingas turistas. Užsukęs į miestelio viešbutį jis savininkui kaip užstatą padavė 100 dolerių banknotą ir pasakė einąs išsirinkti kambario.
Laimingas viešbučio savininkas, nė nelaukdamas svečio sprendimo, tekinas nulėkė pas mėsininką atiduoti seną skolą.
Mėsininkas - irgi padorus žmogus - net nenusišluostęs rankų nuturseno pas ūkininką, kuriam prasikolinęs už gyvulius.
Ūkininkas, nedelsęs nė sekundės, nuskuodė į parduotuvę - ten seniai susikaupusi šeimos skola už įvairiausias prekes.
Pralinksmėjęs krautuvininkas, pasisukęs į vitriną, apžiūrinėjo seniai matytą banknotą, ar jame matyti vandens ženklai, kai staiga pastebi gatve pėdinančią miestelio paleistuvę, kuri jam neseniai davė "skolon". Tad atsidusęs vyras išeina laukan ir pašaukęs merginą grąžina jai skolą.
Ši, pasirodo, irgi turi įsipareigojimų - už kambarius veišbutyje, kur vedžiojasi klientus, seniai nemokėta. Tad paėmusi šimtinę mergužėlė pasuko į viešbutį ir jo savininkui įteikė banknotą, kurį vyras ką tik laikė savo rankose.
Tuo metu laiptais nusileidžia turtingasis turistas. Kambarį jis jau išsirinko, bet viską sumaišė netikėtas "mobiliako" skambutis - dėl krizės susijaukę verslo reikalai privertė keisti planus ir skubiai grįžti namo. Tad turistas iš sutrikusio viešbučio savininko paima užstatu paliktą šimtinę ir išvažiuoja.
Niekas negavo nė cento, bet visas miestas gyvena be skolų ir į ateitį žvelgia su optimizmu!
**********
**********
Kartais ateina toks metas, kai susimąstai apie viską... draugus, meilę, visas nuoskaudas, pažadus, neišpildytus pažadus. Ir kerštą, nors kartais atrodo, kad jo tikrai nereikia, kaip galime keršyti tam, kurį gal būt mylėjai. Gal kartais atrodo, kad nekenti, bet juk žinai, kad taip tikrai nėra. Niekada nebuvo, bet gal... Gal bus... Svajoju apie tai, ko galbūt niekada nebus, o gal jau buvo. Tik aš to nepastebėjau.
**********
O ką darytum Tu, jei vieną dieną visai netikėtai pakiltų audra, išeitų tavo mylimi žmonės, subyrėtų tvirčiausia draugystė, dingtų šviesa? Jeigu kartėlis ir sielvartas užlietų akis, nepalikdamas net mažiausio plyšio blaiviam protui, o tavo pasaulis pranyktų... Ir tada neliktų Tavęs...
**********
Nemanykite, kad tikra meilė turi būti ypatinga. Ne, mums tereikia nesiliauti mylėjus To, kurį mylime. Pažvelkite, kaip dega lempa, nuolat naudodama mažus alyvos lašelius. Jei lempoje nebus tų lašelių, nebus šviesos, ir sužadėtinis turės teisę pasakyti: \"Nepažįstu tavęs\".
Kas tie alyvos lašeliai mūsų lempose? Tai nedideli kasdienio gyvenimo dalykai: ištikimybė, pasitikėjimas, trumpi geri žodeliai, mintys apie kitus, tie visi maži tylūs darbeliai, žvilgsnis, žodis, poelgis. Tai meilės lašeliai, tokia didele šviesa užliejantys mūsų gyvenimą.
**********
Kartais Meilei nereikia nieko. Ji plevena vėjyje drugelio sparnais, pražysta rasotų bijūnų žieduose, nusvyra žemėn vynuogių kekėse... Tuomet tereikia pajusti glostančią spindulio ranką ant skruosto, įkvėpti svaigaus aromato ar paragauti sultingos gaivos ir pajusi, kad...myli.
Kartais Meilei reikia visko. Ji egoistiškai okupuoja Tavo mintis, reikalaudama besąlygiško pasidavimo. Apima slapčiausias sielos kerteles, pripildydama gelmę nenusakomo virpulio. Tarsi sklidina vyno taurė, ji liejasi per viršų, tepdama raudonai viską, kas iki tol Tau buvo šventa ir neliečiama... Tuomet Meilei reikia ne tylių namų jaukumo, ne užuovėjos nuo vėtrų, bet aklos širdies bedugnės, kad į ją įkritęs vėl pakiltum, ir iš deginančio pykčio dar drąsiau, svaigiau mylėtum. Juk ji ženklina viską, prie ko prisilieti, nes... Tu myli.
Kartais Meilei reikia kantrybės. Jos pradedi mokytis nekantriai ir nesistemingai. Ištaręs žodį myliu pirmiausia mintyse ilgai svarstai, ar pakartoti jį ir Tau... Vėliau lyg per svarbiausią gyvenimo egzaminą paleidi šiuos žodžius į laisvę, paversdamas šį jausmą skambančiu garsu. Tik Tu prasmės jo nepamiršk, o kaip maldą tyliai jį vis kalbėk ir kartok vis iš naujo. Tuomet prasideda tikrasis mokslas, reikalaujantis drausmės, nes Meilės reikia mokytis kantriau ir jausmingiau, nes... mylite Abu.
Kartais Meilei užtenka tiek nedaug. Ryte rasto nebaigto gerti Jo kavos puodelio, stipraus apkabinimo pakeliant Tave, kad neįžengtum į balą lyjant ar tiesiog šelmiško Jos žvilgsnio nuobodžioje draugijoje. Tuomet kasdienybė pradeda tirpti lyg cukrus arbatoje, lėtai nusėsdama Meilės jaukioje šilumoje. Tada buvimas dviese tampa buvimu pasaulyje, kuris neatrodo šaltas ar liūdnas, nes... Jūs mylite.
Bet kokiu atveju, Meilė tas baltas paukštis ant Jūsų namo stogo nutūpęs, paverčia žemę stebuklinga vieta, kurioje kiekviena detalė primena, jog mūsų laikas čia turi vertę...
**********
Gyvenimo taisyklė viena - turint mylimą žmogų šalia, aukotis jam ir būti su juo visada, o svarbiausia būti ištikimam. Nesvarbu, kas benutiktų - kalnai griūtų, dangus degtų ugnimi, visada reikia mylimuoju pasitikėti. Nebesvarbu jūs pora ar tik draugai, tačiau jeigu mylite arba bent jau simpatizuojate vienas kitam, nepaleiskite tos progos - ji gali būti paskutinė jūsų gyvenime... Po šios klaidos galite likti vieni visą gyvenimą, o jeigu ir neliksite vieniši, turėsite žmogų šalia - jį visada šauksite mylimojo ar mylimosios vardu, kad ir kiek metų būtų praėję nuo jūsų išsiskyrimo... Gerai apmąstykite kiekvieną žodį, kurį sakote tam žmogui - tai gali būti jūsų paskutiniai ištarti žodžiai, po jų gali sekti nepakeliama netektis, už kurią mokėsite visą gyvenimą savo ašaromis, nemigos naktimis ir begaline kančia, kurią jausite giliai širdyje. Tada jau nebebus kam pasakyti kaip jūs tą žmogų mylite, kaip jums jo trūksta - viską slėpsite savo širdyje, ir galvosite - kodėl taip padarėte, kodėl įskaudinote mylimą žmogų savo žodžiais ir veiksmais. Kartais geriau patylėti, o ne sakyti, tai ką mylimas žmogus palaikys išdavyste, nepasitikėjimu, melagyste ir nemeile jam. Jis bus įskaudintas mylimo žmogaus - tai jums bus didžiausia bausmė už neištartus žodžius, gerklėje užgniaužtas ašaras, neįkūnytas glamones ir sutryptas svajas. Teks atsakyti už baimingumą, jausmų šykštumą, kurie kliudė mylėti, už atsainumą ir puikybę, kurie slopino polėkius. Reiks atsakyti už negimusius bučinius, už neišreikštą aistrą ir netesėtus pažadus, už iššvaistytą laiką ir už tai, kad MYLITE VIENAS KITĄ...
**********
Į miestuką atvažiavo turtingas turistas. Užsukęs į miestelio viešbutį jis savininkui kaip užstatą padavė 100 dolerių banknotą ir pasakė einąs išsirinkti kambario.
Laimingas viešbučio savininkas, nė nelaukdamas svečio sprendimo, tekinas nulėkė pas mėsininką atiduoti seną skolą.
Mėsininkas - irgi padorus žmogus - net nenusišluostęs rankų nuturseno pas ūkininką, kuriam prasikolinęs už gyvulius.
Ūkininkas, nedelsęs nė sekundės, nuskuodė į parduotuvę - ten seniai susikaupusi šeimos skola už įvairiausias prekes.
Pralinksmėjęs krautuvininkas, pasisukęs į vitriną, apžiūrinėjo seniai matytą banknotą, ar jame matyti vandens ženklai, kai staiga pastebi gatve pėdinančią miestelio paleistuvę, kuri jam neseniai davė "skolon". Tad atsidusęs vyras išeina laukan ir pašaukęs merginą grąžina jai skolą.
Ši, pasirodo, irgi turi įsipareigojimų - už kambarius veišbutyje, kur vedžiojasi klientus, seniai nemokėta. Tad paėmusi šimtinę mergužėlė pasuko į viešbutį ir jo savininkui įteikė banknotą, kurį vyras ką tik laikė savo rankose.
Tuo metu laiptais nusileidžia turtingasis turistas. Kambarį jis jau išsirinko, bet viską sumaišė netikėtas "mobiliako" skambutis - dėl krizės susijaukę verslo reikalai privertė keisti planus ir skubiai grįžti namo. Tad turistas iš sutrikusio viešbučio savininko paima užstatu paliktą šimtinę ir išvažiuoja.
Niekas negavo nė cento, bet visas miestas gyvena be skolų ir į ateitį žvelgia su optimizmu!
**********
Tevas savo sunui sukale didele medine lenta. Uz kiekviena sunaus bloga darba tevas ikale viena vini i ta lenta. Lentoje vis pilnejo ir pilnejo viniu. Bet po kiek laiko sunus sugalvojo, kad reikia daryti gerus darbus ir uz kiekviena apdaryta gera darba sunus istrauks po viena vini. Lentoje neliko viniu, bet liko skiliu...
Gyvenimas ilgas, jeigu jis turtingas...matuokime jį poelgiais, o ne laiku. /Seneka/
Aš visada žinojau, kad žvilgsnis į praeityje išlietas ašaras prajuokins mane, bet niekada nemaniau, kad žvilgsnis į praeities linksmybes pravirkdys mane...
Tiek daug iš mūsų slepiasi nuo savęs, ir mes net nežinome, kas esame. Nežinome, ką jaučiame, nežinome, ko norime. Gyvenimas yra savęs pažinimo kelionė. Mylėti save nėra savanaudiška. Tai mus taip išgrynina, jog galime mylėti save pakankamai, kad mylėtumėm kitus.
Man meilė yra gilus įvertinimas. Kai kalbu apie savęs mylėjimą, turiu galvoje mąstymą apie tai, kas mes esame. Mes priimame visas skirtingas savo dalis mūsų smulkias savybes, sutrikimus, dalykus, kurie mums ne taip gerai sekasi, taip pat ir visas nuostabiąsias savybes. Mes su meile priimame visą rinkinį. Besąlygiškai.
Deja, daugelis iš mūsų nemyli savęs tol, kol nenumeta svorio, nesuranda darbo, negauna paaukštinimo, neišsirenka vaikino ar dar ko nors. Mes dažnai keliame savo meilei sąlygas. Tačiau galime pasikeisti. Mes galime mylėti save tokius, kokie esame dabar.
Meilė yra kažkas, ką mes galime pasirinkti vietoj pykčio, neapykantos ar liūdesio.
Louise L. Hay
Man meilė yra gilus įvertinimas. Kai kalbu apie savęs mylėjimą, turiu galvoje mąstymą apie tai, kas mes esame. Mes priimame visas skirtingas savo dalis mūsų smulkias savybes, sutrikimus, dalykus, kurie mums ne taip gerai sekasi, taip pat ir visas nuostabiąsias savybes. Mes su meile priimame visą rinkinį. Besąlygiškai.
Deja, daugelis iš mūsų nemyli savęs tol, kol nenumeta svorio, nesuranda darbo, negauna paaukštinimo, neišsirenka vaikino ar dar ko nors. Mes dažnai keliame savo meilei sąlygas. Tačiau galime pasikeisti. Mes galime mylėti save tokius, kokie esame dabar.
Meilė yra kažkas, ką mes galime pasirinkti vietoj pykčio, neapykantos ar liūdesio.
Louise L. Hay
Если вы родились без крыльев, не старайтесь помешать им вырасти....
QUOTE(patranka @ 2010 08 23, 23:07)
Если вы родились без крыльев, не старайтесь помешать им вырасти....
Šiaip buvom susitarę, kad prie nelietuviškų posakių bus vertimas...
Žmogus ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi.
Nesėkmingi žmonės, tie, kurie nesupranta, kad kiti gali turėti kitų svajonių, jų toks siauras požiūris, kad net tampa patys sau neįdomus,ir rekomenduoja savo prastus gyvenimus , kad tiesiog nesijaustų vieni nelaimingi, o gaila, kad silpi žmonės priima jų patarimus, ir toliau sukasi tradicinis, be svajonių ratas, toliau pilkoje masėje tešviečia kelios ryškios šviesos...
