Dienos sentencijos, gražios, pamokančios

Niekas, nei joks rūbas ar makiažas nepadarys moters ar merginos tokios patrauklios, kaip ją padaro pasitikėjimas savimi ir žinojimas, kad yra mylima, geidžiama, reikalinga. Tai teikia švytėjimą ir grožį iš vidaus.

Adoma " Eilėje prie skausmo"

Auskarus nešiojantys vyrai geriau pasirengę vedybiniam gyvenimui, nes jie jau išbandę skausmą ir yra pirkę papuošalų.

Žmonės sako, kad meilė - tai šampanas, raudonos rožės ir žvakių šviesa... Bet iš tiesų meilė - tai kaip kaimiška duona, šviežias pienas ir kvapnus medus.. tai, kas taip artima, miela ir sava... Taigi kuo daugiau jums to pieno, duonos ir medaus...   

Internetas - puikus priedas prie mūsų gyvenimo, tačiau ne jo pakaitalas.
*********
Jei mokėčiau skaityti ženklus, kuriuos likimas rašo kelio vingiuos, gyvenimo vežimas švelniau riedėtų painiais ir netikėtais labirintais.
**********
Papildyta:
Pasakojimas Apie Tedį Stollardą

Stovėdama prieš penktokų klasę pirmąją dieną mokykloje, jinai pasakė vaikams netiesą - kad, kaip ir dauguma mokytojų, juos myli visus vienodai.
Bet juk tai buvo neįmanoma, nes pirmoje eilėje, pakumpęs, sėdėjo berniukas, vardu Tedis Stollardas.
Misis Tomson stebėdavo Tedį anksčiau ir matė, kad jam nesisekė žaisti su kitais vaikais, kad jo drabužiai nebuvo tvarkingi, kad jį reikėjo nuprausti.
Be to, Tedis kartais būdavo nemalonus vaikas.
Kai Misis Tomson taisydavo Tedžio darbus, ji su pasimėgavimu rašydavo jam neigiamus pažymius, ir raudonu rašalu braukydavo klaidas.
Mokykloje, kurioje dirbo Misis Tomson, mokytojai privalėjo pasidomėti ankstesnių klasių mokinių pažymiais. Mokytoja atidėjo Tedžio pažymių peržiūrą metų galui ir nustebo...
Tedžio I-os klasės mokytoja rašė, kad jis šaunus vaikas, daug besijuokiantis, dirba kruopščiai, puikiai elgiasi. Su juo gera dirbti.
Antros klasės mokytoja rašė, kad Tedis yra puikus mokinys, bet jis susirūpinęs, nes mama serga nepagydoma liga. Namuose jam nelengva.
III-ios klasės mokytoja pastebėjo, jog mamos mirtis jį paveikė, berniukas stengiasi, bet jam sunku. Tėtis juo ne itin rūpinasi ir jo gyvenimas pasikeis į blogąją pusę, jei niekas nesiims priemonių.
IV-tos klasės mokytoja rašė, kad Tedis šalinasi visų ir nesidomi mokykla, neturi draugų, miega per pamokas.
Dabar Misis Tomson suprato viską. Jai pasidarė gėda dėl savo elgesio.
Jinai dar blogiau pasijuto, kai mokiniai atnešė kalėdines dovanas, visas įvyniotas į gražų popierių. Išskyrus Tedį.
Jo dovana buvo įpakuota į rudą, bakalėjos parduotuvės popierių. Mokytoja išvyniojo Tedžio dovaną.
Vaikai pradėjo juoktis, kai pamatė dirbtinių briliantų apyrankę, kurioje trūko vieno akmenėlio, ir vos trečdalį buteliuko kvepalų. Ji sutramdė besijuokiančius vaikus, užsimaudama apyrankę, pasigėrėdama, kokia ji graži, ir pasikvėpindama riešus kvepalais.
Tą dieną Tedis pasiliko po pamokų ir pasakė mokytojai:
Misis Tomson, šiandien jūs kvepiate taip, kaip kvepėdavo mano mama.
Kai vaikai išėjo iš klasės, Misis Tomson ilgai verkė. Ir nuo tos dienos ji nustojo mokyti skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Jinai ėmė mokyti vaikus.
Misis Tomson skyrė ypatingą dėmesį Tedžiui. Jiems dirbant kartu, jo protas atsigavo. Kuo labiau mokytoja jį drąsino, tuo guviau jis mokėsi.
Metų gale Tedis tapo vienu iš šauniausių klasės berniukų. Ir, nepaisant to, jog mokytoja sakė, mylinti visus vienodai, jos „numylėtinis" buvo Tedis.
Po metų jinai gavo raštelį nuo Tedžio, kuriame jis rašė, jog ji buvo pati geriausia mokytoja, kokią tik jis kada yra turėjęs savo gyvenime.
Praėjo 6-ri metai ir Tedis vėl parašė mokytojai. Jis rašė, jog baigė vidurinę mokyklą ir buvo trečias geriausias mokinys klasėje. Misis Tomson vis dar buvo pati geriausia mokytoja jo gyvenime.
Po 4-rių metų mokytoja vėl gavo Tedžio laišką. Jame jis sakė, kad jam nėra lengva, bet jis stengiasi ir jis vėl priminė, jog Misis Tomson buvo jo mylimiausia mokytoja.
Vėliau atėjo dar vienas laiškas, kuriame Tedis pasakojo, gavęs bakalauro laipsnį su pagyrimu ir nusprendęs studijuoti toliau ir kad Misis Tomson buvo jo mylimiausia mokytoja. Dabar jo pavardė buvo ilgesnė: laišką pasirašė „daktaras Teodoras Stollardas".
Istorija čia nesibaigia. Pavasarį atėjo laiškas, kuriame jis rašė, jog ketina vesti. Jo tėvas buvo miręs ir jis klausė Misis Tomson, ar ji nesutiktų būti jaunikio mamos vietoje.
Žinoma, ji sutiko. Ji pasipuošė Tedžio mamos apyranke ir buvo pasikvėpinusi jo mamos kvepalais.
Jie apsikabino vienas kitą ir daktaras Stollardas sušnibždėjo:
Ačiū, Misis Tomson už tai, kad manimi patikėjote. Ačiū, kad leidote man pasijusti svarbiu ir parodėte, jog aš galiu kažką pakeisti.
Misis Tomson, vos sulaikydama ašaras pasakė:
Tedi, tu neteisus. Būtent tu mane išmokei, kad aš galiu kažką keisti. Kol tavęs nesutikau, aš nemokėjau būti Mokytoja.
...Mes niekuomet nežinome, kokią įtaką galime padaryti kitiems... savo veiksmais... ar... nieko nedarydami. Kartais net šypsena gatvės praeiviui gali padaryti tokių permainų, kurias net įsivaizduoti sunku. Atsiminkite tai. Pasistenkite ir jūs nors ką nors pakeisti vaiko gyvenime... Šiandien!
**********
Papildyta:
Mes juk galime daug

Mes keičiamės kasdieną, vidus lieka toks pat, keičiasi mūsų būsenos, pasikeičia kai kurios mintys, galiausiai svajonės, tikslas dėl kurio gyvenam. Kartais būna juoda diena, kartais būna balta, retkarčiais spalvota, ir visos jos susimaišo - o mums vistiek reikia gyventi - keltis ryte, eiti keliu, kažkur skubėti, kažką gauti, kažką prarasti, gyventi ir jokiais būdais nepasiduoti, kovoti už save, už kitus, prisitaikyti prie dienos arba dieną pritaikyti prie savęs; atpažinti ką myli, ko nekenti; nusišypsoti tam, kas daro mus laimingais, prisijaukinti laimę, jos nepaleisti, o jei pasprunka sugauti.
Mes juk galime daug - mes galime keisti dienų spalvas, liūdesį, kančią, o gal meilę, o svarbiausia galime tapti laimingais. Kelias į laimingą rytojų - painus ir sunkus. Toks vienas iš žiauriausių gyvenimo įstatymų - nuolatinė įtampa, kažko aukojimas, savęs prievarta ir įkalbinėjimas. Svarbiausia nuteikti save darbui - ar jūs tingite, abejojate, ar tai jums nemalonu - Tai pavyksta žinoma, bet ne kiekvienam. 
Susidurdami su sunkumais, pirmiausiai išsiaiškinkime - ar tas egzistuojantis barjeras tikrai egzistuoja, o gal tik tai vidinis Jūsų kompleksas, pasitikėjimo savo jėgomis nebuvimas, nuovargis ir taip toliau. Juk daugeliu atvejų dėl blogai susiklosčiusių aplinkybių kalti esame mes patys ir su malonumu tuos kaltinimus prisiuvame kitiems... Nors finišo linija būna ranka pasiekiama.
**********
Papildyta:
Viskas praeis...

"Ir tai irgi praeis." Kiek daug pasakyta šiais žodžiais! Kaip drausmina jie išdidumo akimirką! Kaip guodžia liūdesio metu! "Ir tai irgi praeis."
 Kartais, kai būna sunku, mums gali pasirodyti, kad laikas staiga sustojo. Po to mes visą laiką jausime skausmą, liūdesį ir neviltį. Nuo tada pradedame manyti, kad taip turi būti - kiekvieną minutę skausmas.
Tačiau mes turime prisiminti, kad linksminantis laikas prabėga greitai. Kai išgyvename neigiamus jausmus, kiekviena valanda atrodo kaip dvi. Bet ši valanda netruks amžinai. Taip pat ir kita. Sielvartas praeina lygiai taip, kaip ir laimė. Skausmas, kaip ir malonumai, pasibaigia. Niekas nelieka toks pat, niekas nesustingsta.
Viskas, ką mums reikia tuoj pat padaryti, - tai iškęsti dabartinį momentą. Mums reikia turėti stiprybės, kantrybės, tikėjimo ir būti tiesiog įsitikinusiems, kad šis momentas ir jo metu patiriami jausmai nesitęs ilgai. Laikas praeina, skausmas - taip pat.
 Šiąnakt turbūt man reikia pagalbos, kad prisiminčiau, jog tai irgi praeis. Kaip aš galiu leisti Aukščiausiajai galiai padėti man?
*********
Papildyta:
Kai būna labai liūdna, vienatvė tampa geriausia drauge, prieš kurią vienintelę pasaulyje nereikia vaidinti. Kai būna vėlu, kai viską reikia palikti praeity ir su šypsena veide žiūrėti į ateitį, kada būna vėlu sakyti nereikšmingus žodžius, kada neturi reikšmės skambūs, mieli žodžiai, reikia tiesiog nesigailėti, nes gailisi tik silpni, už savo veiksmus neatsakantys žmonės. Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina momentas, kada viskas subyra, kada nebelieka nieko, kada žmogui yra duodama galimybė ne taisyti praeitį, bet viską pradėti iš naujo. Reikia saugoti save, nes laimė, kaip ir meilė yra tik akimirka, pilname galimybių pasaulyje. Kartais pabudus iš ryto atrodo, kad ši diena pakeis visą gyvenimą, o vakare, supranti, kad niekas nepasikeitė, nes žmonės vienu metu yra artimi ir tolimi. Kartais mes laukiame, kartais vejamės, tikimės, mylim ar nekenčiam, kartais mes kviečiam arba atstumiam, bet visuomet tikim. Tikim, kad tai į gerą...
**********
Papildyta:
Žiūrėjo mergaitė į degančią žvakę, žvaigždėtą dangų, klausė lietaus. Ir visur rasdavo tik liūdesį. Ji buvo girdėjusi, jog romantika yra kažkas stebuklingo šilto ir atpalaiduojančio. Galiausiai mergaitė nusprendė, kad romantika – svajonė, draskanti širdį. 
Bėgo metai, mergaitė virto panele, o jos širdį vis draskė romantika. Kol nejučiomis ji susipažino su vaikinu. Romantika pasimiršo, jos nebereikėjo. Galiausiai graži draugystė virto į gražią meilę...lijo lietus, jie sušalę tupėjo po pastoge, vienas kitą apsikabinę, ir tylėdami gėrėjosi vaizdu. Mergaitė staiga prisiminė, kaip ji ieškojo romantikos lietuje ir ją rado – skaudinančią ir liūdną. Dabar ji supranta, jog romantikai reikia meilės. Ji supranta, jog romantika – ne svajonė.
**********
Papildyta:
Angelas Ar Draugas

Atrodo, kad kiekvienas mes turime savo Angelą sargą. 
Angelas privalo tavim rūpintis. 
Draugas rūpinasi, nes myli.
 Angelas mato, kaip kenti, bet negali tavęs apkabinti.
 Draugas apkabina, nes nenori matyti kaip kenti.
 Angelas visada yra šalia tavęs ir nežino ką reiškia ilgėtis.
 Draugas, kai nesi šalia, ne tik ilgisi, bet ir galvoja apie tave.
 Angelas nuneša tavo maldą Dievui.
 Angelas yra dalelė dangaus.
 Draugas - galimybė pažinti tai, kas gražiausia gyvenime:
 Meilė, Draugystė.
 Angelas norėtų būti tavo draugu.
 Draugas, net pats to nenujausdamas, yra tavo Angelas...
**********
Papildyta:
Klausk Širdies

Yra dalykų, kurie suvokiami tik širdimi. Iškyla klausimų, į kuriuos atsakymus rasi tik joje. Yra reiškinių, kurių niekas kitas negali suvokti ir paaiškinti tau. Jeigu jie ir sugebėtų paaiškinti, tai neturės jokios reikšmės. Tu neatpažintum dieviškos dovanos, pasiūlytos tau. Kai kurie dalykai paprasčiausiai yra tavo širdies reikalas. Reikia atsiklausti jos, kad suvoktum savo požiūrį į gyvenimą, žinotum, kas teisinga, kas yra gerai, kas yra geriausia, kas tau tinka. Tikėk! Tavo širdis žino atsakymus į klausimus, į kuriuos niekas kitas neatsakys. Širdis nori, kad sužinotum tai, ką žino ji. Širdis neleis tau bendrauti, kol neįsitikins, kad išgirdai ar išgirsi, ką ji nori pasakyti.
Iki šiol manei, kad yra žinantis atsakymus į klausimus, liečiančius tavo gyvenimą. Šiandien klausk širdies. Užduok klausimus, į kuriuos neturi atsakymų.
**********
Papildyta:
Močiutės Pamoka

Močiute, kaip aš suprasiu, kad esu įsimylėjusi?
Tai labai paprasta, anūkėle, - atsakė močiutė. - Ar TU prisimeni, kaip jūs susipažinot?
Aišku, močiute. Aš prisimenu NE tik mūsų pažintį, bet ir kiekvieną mūsų susitikimą: kaip mes pirmą kartą nusišypsojom vienas kitam, kaip pirmą kartą susiėmėm už rankų, kaip pasibučiavom. Žinai, močiute, aš prisimenu viską viską: ką jam pasakojau, iš kokių Jo juokelių juokėmės, kaip ruošiausi kiekvienam pasimatymui, kuo buvau apsirengusi, kad jam patikčiau. Ar tai meilė, močiute?
Ne, anūkėle. Meilė, - tai Kai prisimeni, ką jis dėvėjo pasimatymų metu. O jei pameni save - tai įsimylėjimas. Sudėk lėlytes į dėžę, anūkėle.
**********
Papildyta:
Angelas

Viena mergina danguje susitiko su Dievu ir tarė:
 - Ačiū Tau už tai, kad gyvenime buvau laiminga. Tiesa, kartais jame buvo ir sunkių valandų. Kodėl tada Tu nepadėdavai man?

Dievas atsakė: 
- Dar prieš tavo gimimą aš skyriau tau du angelus, kurie visą gyvenimą tau padėjo. Tai tavo Mama ir Tėtis. Įsivaizduok, kad tavo gyvenimas - kelionė vandenyno pakrante. Matai, smėlyje įspaustos trys poros pėdų. Vienos iš jų - tavo, o kitos - tėvų. Jie visą gyvenimą ėjo greta. 
Mergina įsigilino į tai, ką jai sakė Viešpats ir vėl paklausė: 
- O kodėl kai kur pėdos dingsta? Žiūrėk, kai kur likę tik mano pėdos. Štai ir vėl. Tai buvo pačios sunkiausios mano gyvenimo dienos. Kodėl tavo angelai mane apleido?

- Jie nepaliko tavęs. Jie visada buvo kartu, net gi tada, kai tu jų nepastebėdavai. O tai visai ne tavo pėdos. Pačiomis sunkiausiomis valandomis angelas - Tėtis nešė jus ant savo rankų. Tai jo pėdos...
**********
Papildyta:
Ar Žinai, Kur Dingsta Laikas?..

...Aš žinau, kur dingsta akimirkos. Žinau, ir kur dingsta minutės ir valandos. Nori ir tau pasakysiu? 
Netiesa, kad mes visi skubam, lekiam nežinia kur. Netiesa, kad gyvename labai intensyvų gyvenimą. Didžiąją dalį savo sąmoningo gyvenimo ir mums dovanoto paros laiko mes laukiame. Nelieka laiko gyventi, reikia laukti. 
Lauksena. Laukimas - tai tikėjimas ir viltis. Laukimas - tai kantrybės ir tolerancijos bandymas. 
Mes laukiame pietų, pertraukos ir darbo dienos pabaigos. Laukiame algos, savaitgalio, gimtadienio, Kalėdų. Laukiame „Panoramos". Laukiame žalio šviesoforo signalo, tinkamo įvertinimo, nors kokios nors reakcijos į gerus darbus. Laukiame dėmesio, švelnumo, stiprių emocijų, tobulos partnerystės, meilės. 
Laukiame skambučio ir išpardavimų. Laukiame SMS ir atostogų. Laukiame grįžtančio vaiko. Laukiame serialo, treniruotės, spektaklio, atsakymo, komplimento, pagarbos. Laukiame projekto pradžios, laukiame projekto pabaigos. 
... Ir Dar yra apie 1000 TŲ dalykų, kurių mes laukiame. Dabar žinai, kur dingsta mūsų laikas...
 P.S. Tai NE mano mintys, bet Jose - visa tiesa...
**********
Papildyta:
Viskas Praeis

Gyveno kartą karalius Saliamonas. Jis buvo labai išmintingas, bet jo gyvenimas nebuvo lengvas.Vieną kartą jis nusprendė kreiptis pagalbos į išminčių.

- Padėk man - labai daug kas gyvenime mane išveda iš pusiausvyros, mane dažnai valdo aistros...
Išminčius tarė:
 - Žinau, kaip tau galiu padėti. Imk šį žiedą ir užsimauk jį. Ten iškalta frazė: ,,Viskas praeis". Kai tave užvaldys pyktis, ar labai stiprus džiaugsmas, pažvelk į šį užrašą ir tai tau padės.
Saliamonas paklausė patarimo. Bet vieną kartą, kai jį suėmė stiprus pyktis, jis kaip visada, pažvelgė į žiedą, bet tai dar daugiau jį įsiutino. Jis nusiplėšė žiedą ir norėjo jį numesti, bet pamatė, kad vidinėje žiedo pusėje yra dar kažkoks užrašas. Jis pažiūrėjo ir perskatė: ,,Ir tai praeis"...

Laikas - geriausias gydytojas...
**********
Papildyta:
Pašauk žvilgsniu, 

Žodžiu, 

Šypsniu. 

Pašauk daina,

Eilėm, 

Tyla. 

Pašauk vardu,

Gražiu žodžiu, 

Nes kitą kart – 

Tai niekada...
**********
Papildyta:
Aš tyliai – jie garsiau. 

Aš garsiai – jie pikčiau.

Su meile aš – jie pašaipiai, 

Tyla geriau – išliksiu savimi. 

Aš nuoširdžiai – jie įtariai.

Aš patikliai – jie savimi... 

Nepakenčiu veidų su kaukėm...

Šiandiena mano siela šaukias – 

Jausmų tyrų, 

Jausmų gilių, 

Iš knygų jie ar iš eilių... 

Tikiu... 

Verkiu... 

Kenčiu... 

Nėra manęs tarp jų...
**********