QUOTE(Baltupyte @ 2010 11 18, 12:09)
Dreve, mes su Jumis 
Įsivaizduoju, kaip Jums sunku... Bet gal įmanoma nors kažkaip sustabdyti, gal tie vaistai tik pradžioje duoda pablogėjimą 
O dėl peticijos tai neaišku, bet manau, kad mažai pasirašiusių, todėl čia mums LT tik pasvajot apie naujausius vaistus 
O tai kaip jūsų vyrui prasidėjo, irgi labiai ūmiai, kad per du metus taip, ar pradžia buvo švelnesnė? Čia forume mes tik kelios sergančiųjų vyrų žmonos, tai kaip supratau, visų vyrai dar darbingi. Bet va, skaičiau kažkur, kad vyrams kaip tik greičiau progresuoja ir dažnesnės tos sunkios formos, tas ir neramina labai 
Įsivaizduoju, kaip Jums sunku... Bet gal įmanoma nors kažkaip sustabdyti, gal tie vaistai tik pradžioje duoda pablogėjimą O dėl peticijos tai neaišku, bet manau, kad mažai pasirašiusių, todėl čia mums LT tik pasvajot apie naujausius vaistus O tai kaip jūsų vyrui prasidėjo, irgi labiai ūmiai, kad per du metus taip, ar pradžia buvo švelnesnė? Čia forume mes tik kelios sergančiųjų vyrų žmonos, tai kaip supratau, visų vyrai dar darbingi. Bet va, skaičiau kažkur, kad vyrams kaip tik greičiau progresuoja ir dažnesnės tos sunkios formos, tas ir neramina labai Apart ir Baltupyte labai ačiū už palaikymą.
Pradžioje net nesupratome, kad kažkas tai rimto, buvo darboholikas, dirbo beveik be išeiginių, sunku buvo prikalbint pabūti namie, kol vieną dieną pradėjo jausti nuovargį, po to pradejo mėtyti į šonus. Iš šono atrodydavo, kad jis girtas, aplinkiniai, jo klausdavo, ar jis nebijo važinėti girtas
Kol jautė tik nuovargį, tai galvojome, kad pervargęs. Kai pradėjo mėtyti į šonus, dar taip pat neskubėjo pas gydytoją, žinot kaip sunku vyrus priverst nueit į polikliniką Maža to dar sumastė važiuoti į Angliją padirbėti, bet, deja, greitai grįžo, nes savijautą vis blogėjo. Važiavom į Vilnių, į privačią kliniką, ten per 2 dienas padarė visokių tyrimų ir pasakė diagnozę, kaip tik Naujųjų metų išvakarėse (taigi per Naujuosius bus 2 metai, kai sužinojome diagnozę). Tą dieną dar nesuvokėme kas darosi, gražiai sutikome Naujuosius, ir tik ryte abu pabudę supratome... Buvo begalo sunku. Ir nuo tos dienos, jam kasdien vis blogyn, jau po pusmečio vos paėjo, greitai pavargdavo. Gulėjo ir Santariškėse, ir Kauno klinikose, mėnesį buvo Druskininkų sanatorijoje, bet po kiekvienos atliktos procedūros (leido ir hormonus, ir plazmaferezę atliko), jam tik pablogėdavo. Ką atstatė, tai akis, nes buvo pradėjusios žvairuoti. Blogiausia, kad jis niekaip nesusitaiko, jam begalo sunku. Štai tokia istorija Ir jums visoms linkiu stiprybės ir svarbiausia nepraraskite vilties.
