miego problemos

Man lygiai tas pats su manuoju buvo ir gana ilgai, bet pavargau nuo neissimiegojimo Jau rasiau kazkur. Istraukiau ciuzinuka is jo lovytes ir padejau salia musu lovos. Kazkai ta naujove jam patiko ir jis pradejo noriai miegoti ant to ciuzinuko. Jis jaute, kad miega su mumis, musu kambaryje ir kartais jei labai reikia gali ilipti i musu lova Po kokio pusantro menesio, jau jam posakis "einam liulia i savo lovyte," reiske butent ta ciuzinuka. Tada as ta ciuzinuka perkeliau atgal i lovyte i jo kambari, isemiau 4 virbus, idejau musu pagalve. Tai jis net nesipriesino Aisku pirma savaite ateidavo per nakti pas mus, bet tas atejimo laikas ilgedavo. Dabar ismiega visa nakti, tik keliasi gerti. As jam idedu buteliuka tai jis, atsigeria ir ciucia liulia

Maniske pati yra uzmigusi tik kelis kartus,kai labai pavargusi budavo.Taip ir supdavau ant ranku arba pasiguldau prie saves ir duodu tampyti savo plaukus.
o dabar kai yra didesne,tai nupirkom supynes ir besupdama ji uzmiega.,as tik perkeliu i lovyte ir ji miega.

Maniškė 9 mėnesių, ir naktį miega mūsų lovoje, o dieną savo. Taip miega ne todėl, kad kitaip neužmiega, o todėl, kad man taip žymiai patogiau, nes jei bandau jai leisti užmigti pačiai, tai ji kuičiasi, dūsauja, kankinasi, užmiega, bet procesas trunka beveik valandą. Jei paimu ją ant rankų, tai prisiglaudžia ir užmiega per kokias 3-5 minutes maksimum. Po to perkeliu į jos lovytę (jei dienos miegas) arba į mūsų lovą (jei naktinis). nakčiai keliu į mūsų lovą, nes ji keliasi kartais ir iki kokių 8-9 kartų per naktį, todėl tam, kad pati savęs nekankinčiau kilnodama vaiko, ir budindamasi, pasiguldau ją šalia savęs, ji prabunda, krūtis į burną, ji valgo, o aš miegu toliau. Pavalgiusi ji užmiega. Tiesą sakant, manau, kad ji net neprabunda, kol pavalgo . Pirmus porą mėnesių migdėme ją atskirai jos kambary ir jos lovoje, tai tą metą prisimenu kaip košmarą - kiekvieną mielą naktį turėdavau nesuskaičiuojamą kiekį kartų keltis. Kadangi ji gulėdavo kitur, tai kol mane prisišaukdavo, pati išsibudindavo, tada ilgai valgydavo, aš pati smiginėdama ją maitindavau, po to eidavau miegoti, ir nespėjusi normaliai užmigti vėl keldavausi ją maitinti . Po to vyras pasakė, kad gana kankintis, ir iš tiesų, nors keliasi ir dabar daug kartų, bet tai visai neišvargina . Laukiu, kai ims keltis mažiau kartų per naktį valgyti, tada ne tik dienai, bet ir nakčiai bandysime perkelti į jos lovelę.
Tiesa, dėl išsibudinimo perkeliant vaiką į lovytę, kai užmiega ant rankų. Mūsiškė dabar jau priprato, o gal aš išmokau ją perkelti, bet neprabunda, tačiau mažytė labai jautriai miegodavo, tai dažniausiai prabusdavo. Kad neprabustų, aš ją migdydavau ant tokio mažiuko storesnio paklotėlio, pakankamai tvirto. Tada ir galvytės nereikėdavo specialiai laikyti, ir perkėlimas būdavo labai neskausmingas Žinau, kad kai kurios mamos migdo ant pagalvių, bet man tai šiek tiek baisu, kad neįkištų nosytės, neuždustų, o tas paklotėlis ne minkštas, o toks kietokas, tai pats tas buvo.

Su mažojo užmigimu tai ir pas mus yra problemų. Viskas buvo gerai kol neišmoko atsistoti. Paguldydavau į lovytę, tai pasikuisdavo ar pazirzdavo ir užmigdavo. O dabar - vajetau vajetau... Paguldau -atsistoja, paguldau - atsistoja ir taip mažiausiai 25 kartus, kol eilinį kart atsistojęs ima rėkti nesavu balsu ir ašaros upeliais srūva. Tada man pasidaro jo gaila ir bandau pasupti ant rankų ir padainuoti (sveria 7mėn -10kg, yra ką supti). Kokias 5 min susidomėjęs klauso, per tą laiką truputį pailsi ir vėl pradeda rangytis... Neapsikentusi vėl paguldau į lovytę. Vėl stojasi + rėkia kiek jėgos leidžia. Vėl supu ir dainuoju. Vėl pasiklauso ir vėl rangosi. Paguldau....
....užmiega tada, kai jau galutinai nusikalęs "nulūžta" besistodamas...

Oij tas miegelis siaubelis
iki kokiu 4-6men kelinedavomes valgyti, tada kai siaip ne taip atpratom matyt prasidejo dantukai (nors issikale daug veliau, bet matyt dantenas nieztejo), o dabar pagaliau prasidejo ispudziu laikotarpis per diena matyt ka patiria tai net nakti sokineja tai ant sono paguldau ir toliau a-a-a-liulia.... ir tik ryte kokia 6val atsistoja ir paleidzia kakrine: "VALGYT NOOOORIU"
Is pirmo vaiko auginimo ismokta pamoka:
NEGALIMA vaikiuko prisipratint miegot teveliu lovoj...

Mano mažylė vakarais nakčiai iki pat šiol užmiega be problemų, visi net stebėdavosi: paguldau apie devintą val. vakaro į lovytę, bučkis ir labanaktukas išeinu iš kambario ir viskas. Taip pat užmigdavo ir dieną du kartus, mažesnę tekdavo truputį pasupuoti vežimėlyje, bet šiaip būdavo viskas ok. Bet pastaruoju metu dieną sunkiai užmiega, tenka ir į lovą pasiguldyt ir pietų miego kartu pakrist, ir lauke nenoriai miega.

Tiksliai nežinau, bet įtariu, kad mano pupa sumaišė dieną su naktim, nes dieną miega kaip užmušta, keliu kas 3 val pavalgyti, pabudraujam tuo tarpu apie valandą, vakare neduodu miegoti apie 2-3 val, kad pavargtų ir miegotų naktį geriau, bet nepadeda
Gulames apie 11-12, tai prasideda - kuičiasi, muistosi, spjauna soskę, rėkauja, kartais stena, kukčioja bejudėdama ir taip žaidžiame su ja apie 2-3 val, kol ji užmiega. Miegas trunka 2-3 val, tada pavalgom ir vėl kol užmiegam praeina kelios valandos

Nebežinau ką daryti

Na su tokia beda as nesusiduriau. O senuoliai sako, kad jai vaikiukas sumaiso diena su naktim reikia ji i kita lovytes puse paguldyti. Gal veikia reiktu isbandyti

Pabandyk tą vakarinio nemiegojimo laiką stumti po truputį atgal - nuo 8 vakaro į 7, paskui į 6, kasdien žadink vis anksčiau, taip aktyvumo laikas iš nakties persikels į antrą dienos pusę ir pirmą pusę nakties, o paskui ir į dieną pilnai. Aš nebuvau su tuo susidūrusi, bet mano draugė taip kažkur per 10 dienų sugebėjo susitvarkyti.
Dėl guldymo į kitą lovytės pusę - tai reikia bet kokiu atveju, kad vaikas neįprastų į vieną pusę galvytės sukti. O kad padeda sumaišius dieną su naktim - sorry, merginos, negi jūs čia rimtai?

As buvau susidurusi su ta problema. Kai auginau vyresneli, tai maniskis irgi nakti is proto ejo, o diena, kaip uzmustas. As diena neduodavau miegoti. Kai ryte atsikeldavau ir ji zadindavau, su juo kokivalanda ar pora pakankindavau ( na kiek iskesdavo) poto jis smigdavo, duodavau vel pamiegoti ir vel taip pat kankindavau. Taip kankinausi tris paras, bet tasistate miegas. Na pati, tai buvau baisiai nuvargusi.

sveikos mamytes

mums 3,5 men bet vat turim problemike. kuri, bijau, kad netaptu didele problema
nuo kokiu 2 men mums yra gan sunku paprastai uzmigti. kai dukryte jau nori miegoti, buna zirzloka, kartais paverkia (manau, kad tai normalu ), bet vis vartos zirzlendama ir t.t. tai isigudrinau ja dabar vezimeli pasupti, tada lengviau uzmiega. bet pagalvoju,kad viena diena i ta vezimeli ji nebetilps.o juk nesupsiu jos kol uzaugs. ka daryti? gal kam yra buve panasiai??? kazkaip jau neramu man

maniškais taip darydova, tai ant rankų supau. ir supau iki šešto mėnesio, o tada pradėjau mokint, kad pats užmigtų. Pavalgydindavau, pasupdavau truputuką pamyluodavau, paguldydavau į lovytę ir pasakydavau labanaktis. Tai buvo visko - zirzimų, ašarų, piktumų. Ir dabar nelengvai užmiega, tikiuosi, kad kada nors viska spasikeis. O dabar tiesiog reikia kantrybės.

Pažiūrėk, gal per karšta, per šalta, kambarį gerai išvėdink.