QUOTE(myliu @ 2006 03 29, 10:14)
Žiūrėk, kad paskui neturėtum bėdos 
Dabar jis mažiukas ir nejaučia, kai perkeli į lovytę. O paskui, kai paaugs tikrai atsibus nešamas ir tada vėl migdysitės iš pradžių. Ir taip be galo... Iš forumiečių patirties sakau
Visos, kurios įpratino vaiką užmigt tėvų lovoj ar ant rankų dabar plaukus raunasi
Nuo pat gimimo vaikas turi turėt savo miegojimo vietą ir ten migdytis ar būti migdomas. 
Aišku, čia tik mano nuomonė, paremta savo ir pažįstamų forumiečių patirtimi
Dabar jis mažiukas ir nejaučia, kai perkeli į lovytę. O paskui, kai paaugs tikrai atsibus nešamas ir tada vėl migdysitės iš pradžių. Ir taip be galo... Iš forumiečių patirties sakau Visos, kurios įpratino vaiką užmigt tėvų lovoj ar ant rankų dabar plaukus raunasi
Nuo pat gimimo vaikas turi turėt savo miegojimo vietą ir ten migdytis ar būti migdomas. Aišku, čia tik mano nuomonė, paremta savo ir pažįstamų forumiečių patirtimi
Viskas, vakar migdžiau lovytėj. Valandą rėkė, paskui nusmigo. Žiūrėsim, kaip seksis šiandien...
dabar tokiu problemu pas mus kaip ir nėra. namuose ji visada užmiega pati be jokių supimų, tik čiulptukas turi būti... 
bet va kai išvykstam į kelione niekaip neina užmigt svetimoj vietoj...
pradžioje ir aš taip darydavau. pamaitindavau ir atsargiai paguldydavau. tikrai, taip yra patogu, nebereikia mygdyt, bet yra ir kitas minusas. vaikas pripras, o vyresniame amziuje gi šitaip nebemygdysi... mes kažkaip šito atsikratėm ir išmokom užmigt pačios... mano anyta pripratino užmigdyt nešiodama ant rankų o dabar vaikui 2,5 metų ir vis dar nešioja prieš miega...
bet va kai išvykstam į kelione niekaip neina užmigt svetimoj vietoj... pradžioje ir aš taip darydavau. pamaitindavau ir atsargiai paguldydavau. tikrai, taip yra patogu, nebereikia mygdyt, bet yra ir kitas minusas. vaikas pripras, o vyresniame amziuje gi šitaip nebemygdysi...
mes kažkaip šito atsikratėm ir išmokom užmigt pačios... mano anyta pripratino užmigdyt nešiodama ant rankų o dabar vaikui 2,5 metų ir vis dar nešioja prieš miega... 
Sveikute 
mano sunelis buvo ramus ir po to jau sunkiau užmygdavo tai sukdavo su ranka sau kaktyte net iki kraujuko tai aš jam maža rankšluostuka paduodu soske ir miegučiu o dabar jau išvis sunkiau vartosi stojasi tai kol pats nepavarksta tai jau neužmygs bet mes lovytiai nepratinu lovoi nes matčiau kokios problemos būna kaip reik atpratinti ir kokie piktūmai būna mano puskei būvo ta problema oi baisu
mano sunelis buvo ramus ir po to jau sunkiau užmygdavo tai sukdavo su ranka sau kaktyte net iki kraujuko tai aš jam maža rankšluostuka paduodu soske ir miegučiu o dabar jau išvis sunkiau vartosi stojasi tai kol pats nepavarksta tai jau neužmygs bet mes lovytiai nepratinu lovoi nes matčiau kokios problemos būna kaip reik atpratinti ir kokie piktūmai būna mano puskei būvo ta problema oi baisu
Mano suneliui jau 9 mėnesiai, tačiau su miegojimu kuo toliau tuo didesnės bėdos. Vakare, atrodo vis tas pats ritualas - persirengimas pižama, mišinėlis pritemdytame kambaryje, tyloje. Užmiega jis bevalgydamas, arba tuoj po to, prabunda po valandos ir prasideda smagus naktinis maratonas su pamiegojimais po pusę valandos. Palikti lovytėje neina, nes jis atsistoja ir pradeda rėkti. Apie 2 val. norisi staugti pačiai. Tai užmigdau ir vėl paguldau, po kelių minučių jis pradeda blaškytis lovelėje, atsibunda ir vėl viskas per naują. Praeitą naktį vyras neapsikentęs pasiulė palikti ji mūsų lovoje, tai mažius apsivijo mano kaklą rankomis, atsigulė ant manęs ir užmigo. Naktis buvo sąlyginai rami. Jis aišku vistiek bent 5 kartus kėlėsi, bet užtekdavo tik paguldyti ar žinduką paduoti. Toks įspūdis, kad jis bijo miegoti. Nelabai norėčiau jam savo lovoje leisti miegoti, bet gali buti, kad nebus kitos išeities. Net nežinau ką daryti.
sveikutes maniske vakare irgi nelabai nori liuliuko tai jos lovyte vazineja pirmyn atgal tai as dar laida pakisu po ratais kad smarkiau judintusi lovyte ir dar merliuka duodu i rankas tai su juo trinasi ir uzmiega o diena tai sunkiau tai ant ranku reik ciuciuot tai as ja ant sono pasiguldau kad veidukas prisispaustu prie manes ir taip supuoju 
o diena tai sunkiau tai ant ranku reik ciuciuot tai as ja ant sono pasiguldau kad veidukas prisispaustu prie manes ir taip supuoju
QUOTE(taniai @ 2006 03 29, 23:32)
msu dukryte tai vis ablogai uzmiega. Nepadeda nei maudynes nei kas kita. Atvirksciai po maudiniu ji labai zvali pasidaro. Po maudiniu valgome ir bevalgidami uzmiegam. Tik tas miegas trunka kokias 10 min. O po to prabundam. Ir reikia ja tada supioti nesioti ir visais kitais budais migditi
Manoji lygiai taip pat - po maudyniu tik dar judresne pasidaro. Tik labai isalkusi tampa, tai valgo valgo ir uzmiega kokioms 5 min. o po to, tu zaisk su ja...
QUOTE(myliu @ 2006 03 29, 13:14)
Žiūrėk, kad paskui neturėtum bėdos Dabar jis mažiukas ir nejaučia, kai perkeli į lovytę. O paskui, kai paaugs tikrai atsibus nešamas ir tada vėl migdysitės iš pradžių. Ir taip be galo... Iš forumiečių patirties sakau
Visos, kurios įpratino vaiką užmigt tėvų lovoj ar ant rankų dabar plaukus raunasi Nuo pat gimimo vaikas turi turėt savo miegojimo vietą ir ten migdytis ar būti migdomas.
Aišku, čia tik mano nuomonė, paremta savo ir pažįstamų forumiečių patirtimi
Dabar jis mažiukas ir nejaučia, kai perkeli į lovytę. O paskui, kai paaugs tikrai atsibus nešamas ir tada vėl migdysitės iš pradžių. Ir taip be galo... Iš forumiečių patirties sakau Visos, kurios įpratino vaiką užmigt tėvų lovoj ar ant rankų dabar plaukus raunasi
Nuo pat gimimo vaikas turi turėt savo miegojimo vietą ir ten migdytis ar būti migdomas. Aišku, čia tik mano nuomonė, paremta savo ir pažįstamų forumiečių patirtimi
Sunku man dar daryti išvadas, nes maniškei tik beveik 4 mėnesiai, bet šiek tiek paprieštaraučiau
Praktiškai nuo gimimo iki 3 mėn. mažylė miegojo mūsų lovoje. Ne dėl to, kad buvo jai sunku užmigti, tačiau nuo kažkur 3 savaitės mažylei pradėjo trūkti MP, dėl to sunkiai migdydavosi, būdavo irzli ir nusiramindavo tik tada, kai mes su vyru būdavome šalia. Pradėjau migdyti mūsų lovoje, ten ir palikdavau, tai naktys gana ramios būdavo. Kai pradėjau primaitinėti, mažoji pati pamažu išmoko užmigti. Suėjus 3 mėnesiams nakčiai paguldžiau į lovytę. Jokių tragedijų, verksmų ar ilgų migdymų nebuvo Ir dabar dažniausiai užmiega iškart pavalgiusi arba bevalgydama. Jei pernešant atsibunda, lovytėje iškart užsimigdo arba aš jai padedu - pabūnu šalia, įduodu soskę, jei nori ir pan. Tiesiog, nėra taisyklė, kad visi vaikai pripranta prie to ar ano. Jie be galo skirtingi, todėl tėvai jaučia, kaip ir kur vaikus migdyti
Maniskis taip pat kai dar Maziukas buvo vargdavome, mes su jo miegeliu. Tai pradejau toki rituala su juo kiekviena vakara. Eidavome pasivaikscioti, likus 1-1.30 val. pries miega. Grize eidavome issimaudyti.Po to pavalgydavome ir miegelio. KAzkaip viskas savaime gavosi, nes ispradziu net nezinojau kuom griebtis. Verkdavo valandom ir viekas. Bet kaip kiekviena vakara pradejau daryti ta pati rituala, jis priprato ir zinodavao, kad pavalgius eis miegelio.
Dabar Maziui 19 men. miega savo kambaryje. O ritualas: nusiprausiam, issivalom dantukus, duodam teciui pa ir i lova, abu padainuojam A-a-a a-a-a Pupa ir uzmiegam
Sekmes mamytems ir linkiu jums, kurios turite su savo Maziukais miegelio problemu atrasti savaji rituala
Dabar Maziui 19 men. miega savo kambaryje. O ritualas: nusiprausiam, issivalom dantukus, duodam teciui pa ir i lova, abu padainuojam A-a-a a-a-a Pupa ir uzmiegam
Sekmes mamytems ir linkiu jums, kurios turite su savo Maziukais miegelio problemu atrasti savaji rituala
Pritariu sesytei, kad viskam savas laikas. Maniškiui turbūt dar neatėjo laikas savo lovoj migdytis. Jau visą savaitę kankinu vaiką (pamaitinu ir paguldau į lovytę miegot), bet rėkimo laikas nė kiek nesutrumpėjo Atsibodo vaiką kankint, atidedu eksperimentą kokiam mėnesiui 
P.S. nors, tiesą sakant, savo lovoj vieno palikt irgi nesinori, nes vaikinas judrus. Naktį miegodamas prie šono sugeba taip "susivartyti", kad ryte randu kojas ant pagalvės, o galvą po antkolde
Atsibodo vaiką kankint, atidedu eksperimentą kokiam mėnesiui P.S. nors, tiesą sakant, savo lovoj vieno palikt irgi nesinori, nes vaikinas judrus. Naktį miegodamas prie šono sugeba taip "susivartyti", kad ryte randu kojas ant pagalvės, o galvą po antkolde
Sveikutės,kad mažyliai yra skirtingi,tai sakau iš patirties.Kai auginau vyresnėlę,nei ją supt reikėjo,nei ji rankų prašėsi,miegojo savo lovytėje ir valgyt naktį nenorėjo.Dabar turiu mažylę,jai 2 mėn.-nuo rankų nepaleidžiam,naktį keliasi valgyt,na jei pati nesutingstu,įdedu lovytėn,bet kitąkart taip jauku, kai mažylė miega šalia.Noriu pasakyt,kad vaikučiai yra skirtingi ir receptų taip daryt,ar kitaip nėra.Aš stengiuosi ir šalia,kad rečiau miegotų,ir ant rankų rečiau paimti,bet nelabai išeina.Kitąkart taip išvargstu bemigdydama,kad nebesvarbu kur užmigo,svarbu,kad miega.Paskaičius jūsų bėdeles manau,kad manęs taspat laukia.Gerai,kad yra ši tema,galėsiu jūsų patarimais pasinaudoti.
QUOTE(sesyte @ 2006 04 03, 00:19)
Sunku man dar daryti išvadas, nes maniškei tik beveik 4 mėnesiai, bet šiek tiek paprieštaraučiau Praktiškai nuo gimimo iki 3 mėn. mažylė miegojo mūsų lovoje. Ne dėl to, kad buvo jai sunku užmigti, tačiau nuo kažkur 3 savaitės mažylei pradėjo trūkti MP, dėl to sunkiai migdydavosi, būdavo irzli ir nusiramindavo tik tada, kai mes su vyru būdavome šalia. Pradėjau migdyti mūsų lovoje, ten ir palikdavau, tai naktys gana ramios būdavo. Kai pradėjau primaitinėti, mažoji pati pamažu išmoko užmigti. Suėjus 3 mėnesiams nakčiai paguldžiau į lovytę. Jokių tragedijų, verksmų ar ilgų migdymų nebuvo Ir dabar dažniausiai užmiega iškart pavalgiusi arba bevalgydama. Jei pernešant atsibunda, lovytėje iškart užsimigdo arba aš jai padedu - pabūnu šalia, įduodu soskę, jei nori ir pan. Tiesiog, nėra taisyklė, kad visi vaikai pripranta prie to ar ano. Jie be galo skirtingi, todėl tėvai jaučia, kaip ir kur vaikus migdyti
Praktiškai nuo gimimo iki 3 mėn. mažylė miegojo mūsų lovoje. Ne dėl to, kad buvo jai sunku užmigti, tačiau nuo kažkur 3 savaitės mažylei pradėjo trūkti MP, dėl to sunkiai migdydavosi, būdavo irzli ir nusiramindavo tik tada, kai mes su vyru būdavome šalia. Pradėjau migdyti mūsų lovoje, ten ir palikdavau, tai naktys gana ramios būdavo. Kai pradėjau primaitinėti, mažoji pati pamažu išmoko užmigti. Suėjus 3 mėnesiams nakčiai paguldžiau į lovytę. Jokių tragedijų, verksmų ar ilgų migdymų nebuvo Ir dabar dažniausiai užmiega iškart pavalgiusi arba bevalgydama. Jei pernešant atsibunda, lovytėje iškart užsimigdo arba aš jai padedu - pabūnu šalia, įduodu soskę, jei nori ir pan. Tiesiog, nėra taisyklė, kad visi vaikai pripranta prie to ar ano. Jie be galo skirtingi, todėl tėvai jaučia, kaip ir kur vaikus migdyti Patarkit man, o kada reikia mažylę primaitinti? Kitaip sakant kaip suprasti kada mažylei nepakanka mamos pienuko? Mano mažoji taip pat nerami, naktį dar miega (gal kad dieną išsikankina), o dienomis būna košmarai. Prabunda jau rėkdama, paimu ant rankų dar nurimsta, kol nusinešu į vonią ant vystymo lentos, lyg ir guguoja. Nuimu pampersą, paimu plauti užpakaliuką klykia nesavu balsu. Jau bijau tos procedūros, kitais atvejais valau tik su servetėle, bet kai būna didelis reikalas
Tada rėkia iki kol paduodu krūtinę. Nebegaliu nei vaistukų nei Gefilus suduoti, sklinda visi namai, įsiverkia taip kad paskui valgydama springsta. Tada kitas košmaras nešioju kad atsirūgtų ir nesuprantu... akys stačios, lyg kažko lauktų, ima žiovauti kai ilgiau panešioju, bandau paguldyti...pradeda smarkiai muistytis ir vėl verkiam. Kartais bandau nereguoti ir nepuolu imti vėl ant rankų, bet kartais nelaiko širdis ir pati vos ne vos sulaikau ašaras, imu ir glaudžiu prie savęs ir atsiprašinėju dukrytės. Bet mažylei būna sunku nusiraminti, tada vėl duodu krūtinę ir taip kai užburtas ratas...
