0(1) kraujo grupė
Šios kraujo grupės žmonės turi kasdien suvalgyti bent gabaliuką mėsos, ypač tamsios - jautienos ar avienos, taip pat paukštienos. Jiems naudinga bet kokia mėsa, išskyrus kiaulieną ir žąsieną. O štai iš kruopų jiems tinka tik kai kurios: grikiai, soros, ryžiai, miežiai, rugiai. Grūduose esantys lėktinai šios kraujo grupės žmonių organizmui trukdo pasisavinti naudingas maistines medžiagas, sulėtina medžiagų apykaitos procesus, trukdo efektyviai panaudoti kalorijas ir būtinai virsta papildomais kilogramais.
Šios kraujo grupės žmonės antsvorio gali gana greitai atsikratyti atsisakydami miltinių ir grūdinių patiekalų – neprireiks jokių varginančių dietų.
Pieno produktai šios kraujo grupės žmonėms taip pat netinka. Tuo tarpu žuvis gali tapti jų dietos pagrindu. Pirmumą reikėtų teikti skumbrei, silkei, menkei.
Norint subalansuoti dietą labai svarbu vartoti daržoves, tačiau šiems žmonėms reikėtų vengti baklažanų ir bulvių: jų lėktinai kaupiasi audimuose aplink sąnarius, o to padarinys gali būti artritas.
Pomidorai, kuriuose yra lėktinų, ypač pavojingų A ir B kraujo grupėms, šios kraujo grupės žmonėms labai tiks.
Jiems nereikėtų valgyti kai kurių kryžmažiedžių: gūžinių, žiedinių, briuselio kopūstų, garstyčių. Padidėjęs skrandžio rūgštingumas žmonėms, kurių kraujo grupė O(I), taip pat diktuoja taisykles: vengti marinuoto maisto, obuolių ir apelsinų sulčių, rūgščių daržovių. Ypač naudingos figos ir slyvos.
0(I) atkaklūs medžiotojai
Kilmė. 0(I) kraujo grupė buvo būdinga pirmykščiams žmonėms, kurie gyveno urvuose ir kantriai vaikėsi mamutus, rankiojo šakneles uogeles, kad galėtų kaip nors pramisti.
Charakteris. Pirmosios kraujo grupės žmonės energingi, komunikabilūs, stiprios valios. Paprastai jie nesiskundžia sveikata, nepasiduoda neurozėms, gali greitai atgauti jėgas. Stengiasi tapti lyderiais. Nepalaužiami, kai siekia užsibrėžto tikslo, nevengia ir netgi mėgsta rizikuoti. Blogosios savybės: pavydūs, aikštingi, ambicingi. Tačiau tai jiems netrukdo būti gerais draugais.
Dieta.Pagrindinis 0(I) kraujo grupės žmonių energijos šaltinis yra mėsa: geriausiu atveju — tamsi (jautiena, aviena), blogiausiu — paukštiena (išskyrus riebią žąsieną). Patartina mėsą kaitalioti su jūros gėrybėmis arba žuvimis. Be abejo, saikas visada būtinas: dietologų teigimu, jaunai moteriai per pietus pakanka 150 gramų mėsos arba žuvies. 0(I) grupės kraujui netinka daugelis pieno produktų: kefyras, jogurtai, lydyti sūriai, ledai. Pirmenybė teiktina ožkos pieno sūriams. Dažniausiai “nuliniai” žmonės tunka nuo miltinių patiekalų. Svorio taip pat prideda kukurūzai, pupos, netgi kai kurių rūšių kopūstai — mėlynieji, gūžiniai, Briuselio. Užtat brokoliai ir špinatai liesina. Patartina vengti baklažanų, šiltnaminių grybų, žaliųjų alyvuogių. Iš vaisių naudingos slyvos (ypač juodosios) ir figos, netinka žemuogės, braškės, gervuogės, apelsinai, mandarinai. Bet greipfrutų gali skanauti. Su prieskoniais ir padažais elkis atsargiai: venk kečupo, majonezo, acto, muskatinių riešutų, baltųjų ir juodųjų pipirų, kukurūzų krakmolo, cinamono, vanilės. Geriau patiekalus skaninti kariu, kurkumu, petražolėmis, citrinų sultimis ir česnaku.
Beje, gausiai valgantiems “nulinukams” būtina fizinė iškrova. Aerobika, bėgimas, važinėjimas dviračiu arba jėgos pratimai privalomi — nesportuojančius 0(I) kraujo grupės žmones kamuoja depresija, nemiga, bloga medžiagų apykaita.
A(ll) kraujo grupė
Šios kraujo grupės žmonėms naudingiausias maitinimosi tipas - vegetariškas. Nuo mėsos jie tunka. Tačiau visiškai tapti vegetaru sunku, ypač tiems, kas gyvena šalto klimato sąlygomis. Siūloma išeitis - keisti mėsą žuvimi, o jautieną ir avieną iš raciono turėtų išstumti vištiena, kalakutiena, reikėtų visiškai atsisakyti dešrų ir mėsos delikatesų.
Šiems žmonėms labai naudingi augaliniai baltymai, kurių daug pupose. Jų maisto pagrindu sėkmingai gali tapti sojų produktai.
Natūralų pieną šios kraujo grupės žmonės pasisavina blogai, nes jų organizme gaminasi cukraus antikūnai, kurio yra nenugriebtame piene. Šviežio pieno produktus galima pakeisti, pavyzdžiui, rauginto pieno produktais.
Daržovės - išskyrus pomidorus, baklažanus ir pipirus - turėtų būti ant šios kraujo grupės žmonių stalo kasdien. Kuo mažiau jos termiškai apdorotos, tuo naudingesnės. Patariama vengti bananų - juose esantys lėktinai lėtina maisto pasisavinimą. Mandarinai ir apelsinai taip pat nenaudingi.
A(II) – stropuoliai žemdirbiai
Kilmė. A(II) kraujo grupė buvo būdinga prieš 15—25 tūkst. metų gyvenusiems žmonėms, kurie prijaukino laukinius gyvulius, ėmė kirsti miškus ir dirbti žemę.
Charakteris. Antrosios kraujo grupės žmonės — tikri stropuoliai. Dažniausiai jie — vykdytojai, nors pasitaiko ir lyderių. Sąžiningai atlieka savo pareigas, gali produktyviai dirbti, net jei yra kamuojami stipraus streso. Puikūs draugai, bičiuliai. Labai gabūs. Mėgsta harmoniją, ramybę, tvarką. Jautrūs, kantrūs, geranoriškai nusiteikę. Pagrindiniai trūkumai: užsispyrę, nemoka atsipalaiduoti.
Dieta. Idealu, jei A(II) kraujo grupės žmonės visiškai nevalgo mėsos. Jei labai jos norisi, verčiau paragauti vištienos, kalakutienos arba žuvies (skumbrių, menkių, upėtakių). Derėtų vengti krevečių, krabų, omarų, midijų, vėžių, ungurių, lašišų, silkių, plekšnių. Jeigu esi alergiška arba skundiesi kvėpavimo takų negalavimais, pieno ir jo produktų verčiau vengti. Jei ne, tiks jogurtai, kefyras, lydyti sūreliai, mozarela, bet varškė, sviestas, ledai, kitoks riebus maistas nerekomenduotinas. Kiaušiniai — taip pat ne tau. Tinkamiausi produktai — ankštiniai augalai: pupelės, pupos, šparagai, žalieji žirneliai, lęšiai. Grikių galima skanauti net kelis kartus per dieną. Jeigu kyla problemų dėl kvėpavimo arba esi neatspari infekcijoms, miltinius patiekalus derėtų riboti. Daržovės tau — gyvybiškai svarbios. Tik reikėtų vengti pomidorų, baklažanų, geltonųjų bei žaliųjų paprikų, šiltnaminių grybų, gūžinių kopūstų, aštrių pipirų, bulvių, žaliųjų alyvuogių. Netiks ir raugintos bei marinuotos daržovės. Iš valgiaraščio patartina išbraukti bananus, apelsinus, mandarinus, mangus ir papajas. Patiekalus skanink garstyčiomis, sojų padažu, česnakais ir imbieru, tačiau atsisakyk acto, kečupų, majonezo, pipirų.
Nepamiršk ir mankštintis. Sekinančios sporto šakos netinka. Pakaks jogos, kinų gimnastikos, plaukimo arba golfo — tai numalšins įtampą, sudegins nereikalingas kalorijas.
Šios kraujo grupės žmonėms naudingiausias maitinimosi tipas - vegetariškas. Nuo mėsos jie tunka. Tačiau visiškai tapti vegetaru sunku, ypač tiems, kas gyvena šalto klimato sąlygomis. Siūloma išeitis - keisti mėsą žuvimi, o jautieną ir avieną iš raciono turėtų išstumti vištiena, kalakutiena, reikėtų visiškai atsisakyti dešrų ir mėsos delikatesų.
Šiems žmonėms labai naudingi augaliniai baltymai, kurių daug pupose. Jų maisto pagrindu sėkmingai gali tapti sojų produktai.
Natūralų pieną šios kraujo grupės žmonės pasisavina blogai, nes jų organizme gaminasi cukraus antikūnai, kurio yra nenugriebtame piene. Šviežio pieno produktus galima pakeisti, pavyzdžiui, rauginto pieno produktais.
Daržovės - išskyrus pomidorus, baklažanus ir pipirus - turėtų būti ant šios kraujo grupės žmonių stalo kasdien. Kuo mažiau jos termiškai apdorotos, tuo naudingesnės. Patariama vengti bananų - juose esantys lėktinai lėtina maisto pasisavinimą. Mandarinai ir apelsinai taip pat nenaudingi.
A(II) – stropuoliai žemdirbiai
Kilmė. A(II) kraujo grupė buvo būdinga prieš 15—25 tūkst. metų gyvenusiems žmonėms, kurie prijaukino laukinius gyvulius, ėmė kirsti miškus ir dirbti žemę.
Charakteris. Antrosios kraujo grupės žmonės — tikri stropuoliai. Dažniausiai jie — vykdytojai, nors pasitaiko ir lyderių. Sąžiningai atlieka savo pareigas, gali produktyviai dirbti, net jei yra kamuojami stipraus streso. Puikūs draugai, bičiuliai. Labai gabūs. Mėgsta harmoniją, ramybę, tvarką. Jautrūs, kantrūs, geranoriškai nusiteikę. Pagrindiniai trūkumai: užsispyrę, nemoka atsipalaiduoti.
Dieta. Idealu, jei A(II) kraujo grupės žmonės visiškai nevalgo mėsos. Jei labai jos norisi, verčiau paragauti vištienos, kalakutienos arba žuvies (skumbrių, menkių, upėtakių). Derėtų vengti krevečių, krabų, omarų, midijų, vėžių, ungurių, lašišų, silkių, plekšnių. Jeigu esi alergiška arba skundiesi kvėpavimo takų negalavimais, pieno ir jo produktų verčiau vengti. Jei ne, tiks jogurtai, kefyras, lydyti sūreliai, mozarela, bet varškė, sviestas, ledai, kitoks riebus maistas nerekomenduotinas. Kiaušiniai — taip pat ne tau. Tinkamiausi produktai — ankštiniai augalai: pupelės, pupos, šparagai, žalieji žirneliai, lęšiai. Grikių galima skanauti net kelis kartus per dieną. Jeigu kyla problemų dėl kvėpavimo arba esi neatspari infekcijoms, miltinius patiekalus derėtų riboti. Daržovės tau — gyvybiškai svarbios. Tik reikėtų vengti pomidorų, baklažanų, geltonųjų bei žaliųjų paprikų, šiltnaminių grybų, gūžinių kopūstų, aštrių pipirų, bulvių, žaliųjų alyvuogių. Netiks ir raugintos bei marinuotos daržovės. Iš valgiaraščio patartina išbraukti bananus, apelsinus, mandarinus, mangus ir papajas. Patiekalus skanink garstyčiomis, sojų padažu, česnakais ir imbieru, tačiau atsisakyk acto, kečupų, majonezo, pipirų.
Nepamiršk ir mankštintis. Sekinančios sporto šakos netinka. Pakaks jogos, kinų gimnastikos, plaukimo arba golfo — tai numalšins įtampą, sudegins nereikalingas kalorijas.
Glikemijos indeksas (toliau GI) rodo, kaip sparciai musu organizmas virskina maista ir ji vercia gliukoze. Kuo greiciau maistas skaidomas, tuo didesnis jo GI. Pvz., makaronu GI didelis, todel suvalge ju didziausia dubeni, po valandos ar dvieju vel noresite valgyti. Visas sitas reikalas aiskinamas gliukozes koncentracijos kraujyje staigiu padidejimu ir sumazejimu (kai sumazeja, jautiesi alkanas).
Rekomenduojama valgyti tris kartus per diena maisto produktu, kuriu GI mazas. Jie virskinami leciau, gliukozes lygis kraujyje palaikomas daugmaz pastovus, todel ilgiau neisalkstama. Dar tiek pat kartu galima uzkasti tarp pagrindiniu valgiu. Produktai skirstomi i tris grupes:
1. deretu vengtu (su dideliu GI),
2. galima gardziuotis retkarciais,
3. leidziama valgyti i valias.
Rekomenduojama valgyti tris kartus per diena maisto produktu, kuriu GI mazas. Jie virskinami leciau, gliukozes lygis kraujyje palaikomas daugmaz pastovus, todel ilgiau neisalkstama. Dar tiek pat kartu galima uzkasti tarp pagrindiniu valgiu. Produktai skirstomi i tris grupes:
1. deretu vengtu (su dideliu GI),
2. galima gardziuotis retkarciais,
3. leidziama valgyti i valias.
Ar verta pasitikėti dieta pagal kraujo grupę?
Dietos pagal kraujo grupes teoriją 1980 metais sukūrė gydytojai tėvas ir sūnus Jamesas ir Peteris D’Adamo. Ar ji verta dėmesio.
NE. Gydytoja dietologė Jūratė Lipeikaitė: “Teorija apie dietas pagal kraujo grupes neturi jokio mokslinio pagrindo. Siūlantieji tokias dietas remiasi tik perskaitytomis knygelėmis, kuriomis patys turbūt mažai tiki, bet naudojasi komerciniais tikslais. Būtų gaila, jei kas nors iki šiol gal ir tinkamai maitinęsis sugadintų sveikatą patikėjęs tokiais paistalais. Taigi, užuot mąstę apie tai, ko reikėtų nevalgyti, verčiau pasvarstykime, kokių čia minimų produktų nevartojame — galbūt derėtų juos įtraukti į racioną”.
TAIP. Vilniaus natūraliosios medicinos centro vyr. gydytoja Jelena Tulčina: “Peteris D’Adamo atrado, kad maisto produktuose esantys lektinai (baltymai, turintys angliavandenių) gali sulipdyti kraujo ar kitų audinių ląsteles. Ilgainiui organizmas “užsikemša” kenksmingais lektinais — žmogus pradeda tukti, pasidaro mažiau atsparus ligoms. Pats organizmas jaučia, kas jam tinka, kas ne, tik žmogus į jį kiša kas papuola. Dar niekam dieta pagal kraujo grupę nepakenkė. Todėl ir karingai nusiteikusiems dietologams, ir COSMO skaitytojoms patarčiau išmėginti ją, o paskui spręsti, verta ji dėmesio ar ne”.
GALBŪT. Kauno medicinos universiteto profesorius habilituotas biologijos mokslų daktaras Leonardas Lukoševičius: “Lengviau išrašyti receptą, nei patarti žmogui, ką ir kaip valgyti. Todėl daugelis tradicinės medicinos šalininkų labiau pasikliauja vaistais nei sveika mityba. Nejaugi gamta sukūrė kraujo grupes vien tik dėl to, kad žinotume, kaip teisingai perpilti kraują? Nemanyčiau, kad ir Peteris D’Adamo savo dietos pagal kraujo grupes teoriją sukūrė iš oro. Galbūt nereikia aklai ja sekti, bet pakaitalioti mitybą, paderinti ją su fiziniais krūviais — verta. Tą darydamas aš pats pasiekiau puikių rezultatų ir padėjau kitiems žmonėms. Mano nuomone, dieta pagal kraujo grupes logiška — ji nepažeidžia bio-ekonomikos, bioinformacijos ir bioreguliacijos dėsnių”.
Dietos pagal kraujo grupes teoriją 1980 metais sukūrė gydytojai tėvas ir sūnus Jamesas ir Peteris D’Adamo. Ar ji verta dėmesio.
NE. Gydytoja dietologė Jūratė Lipeikaitė: “Teorija apie dietas pagal kraujo grupes neturi jokio mokslinio pagrindo. Siūlantieji tokias dietas remiasi tik perskaitytomis knygelėmis, kuriomis patys turbūt mažai tiki, bet naudojasi komerciniais tikslais. Būtų gaila, jei kas nors iki šiol gal ir tinkamai maitinęsis sugadintų sveikatą patikėjęs tokiais paistalais. Taigi, užuot mąstę apie tai, ko reikėtų nevalgyti, verčiau pasvarstykime, kokių čia minimų produktų nevartojame — galbūt derėtų juos įtraukti į racioną”.
TAIP. Vilniaus natūraliosios medicinos centro vyr. gydytoja Jelena Tulčina: “Peteris D’Adamo atrado, kad maisto produktuose esantys lektinai (baltymai, turintys angliavandenių) gali sulipdyti kraujo ar kitų audinių ląsteles. Ilgainiui organizmas “užsikemša” kenksmingais lektinais — žmogus pradeda tukti, pasidaro mažiau atsparus ligoms. Pats organizmas jaučia, kas jam tinka, kas ne, tik žmogus į jį kiša kas papuola. Dar niekam dieta pagal kraujo grupę nepakenkė. Todėl ir karingai nusiteikusiems dietologams, ir COSMO skaitytojoms patarčiau išmėginti ją, o paskui spręsti, verta ji dėmesio ar ne”.
GALBŪT. Kauno medicinos universiteto profesorius habilituotas biologijos mokslų daktaras Leonardas Lukoševičius: “Lengviau išrašyti receptą, nei patarti žmogui, ką ir kaip valgyti. Todėl daugelis tradicinės medicinos šalininkų labiau pasikliauja vaistais nei sveika mityba. Nejaugi gamta sukūrė kraujo grupes vien tik dėl to, kad žinotume, kaip teisingai perpilti kraują? Nemanyčiau, kad ir Peteris D’Adamo savo dietos pagal kraujo grupes teoriją sukūrė iš oro. Galbūt nereikia aklai ja sekti, bet pakaitalioti mitybą, paderinti ją su fiziniais krūviais — verta. Tą darydamas aš pats pasiekiau puikių rezultatų ir padėjau kitiems žmonėms. Mano nuomone, dieta pagal kraujo grupes logiška — ji nepažeidžia bio-ekonomikos, bioinformacijos ir bioreguliacijos dėsnių”.
Pasitvirtina mityba pagal kraujo grupe !!! Jauciuosiu tikrai puikiai, svoris labai graziai mazeja !!! Maitinuosi jau du menesius. Esu soti ir laiminga !!!
Jau tiek pripratau, kad sau galimu atskirai, seimai atskirai. Kartais jie valgo ir mano maista. Beveik au kasdien darausi "Zepter" keptuveje zuvi arba vistiena arba versiena su morkytem, paprika ir zalia cukinija. "Lapnoju" ir vargo nematau ir galvos nereikia sukti, o netgi sveciuose randu sau tinkamo maisto! Tikrai nereikia jokiu dietu!!! Super !!! Sekmes visoms ir laukiame Jusu patirties!!!
Jau tiek pripratau, kad sau galimu atskirai, seimai atskirai. Kartais jie valgo ir mano maista. Beveik au kasdien darausi "Zepter" keptuveje zuvi arba vistiena arba versiena su morkytem, paprika ir zalia cukinija. "Lapnoju" ir vargo nematau ir galvos nereikia sukti, o netgi sveciuose randu sau tinkamo maisto! Tikrai nereikia jokiu dietu!!! Super !!! Sekmes visoms ir laukiame Jusu patirties!!!
IŠTEISINTI NEGALIMA PAKARTI, arba kaip išgyventi valgant?
XX amžiaus devintame dešimtmetyje, kai taikūs pasauliečiai vis dar mėgino sulieknėti badaudami, amerikiečių mokslininkai James ir Peter J. D'Adamo rengė savo “bombą”. Ir štai ji sprogo, nepaprastu greičiu pasklisdama po visą pasaulį. Pasirodo, iki šiol visi mes valgėme neteisingai, nes kiekvienas žmogus, atsižvelgiant į jo kraujo grupę, turi turėti savo mitybos tipą. Šios teorijos esmę sudaro hipotezė, teigianti, kad evoliucijos metu, keičiantis žmogaus mitybos įpročiams, atsirado mums gerai žinomos keturios kraujo grupės. O tobulas žmogaus organizmas, tiksliau jo virškinimo ir imuninė sistema, puikiai prisimena, ką valgė mūsų pirmtakai. Amerikiečiai teigia, kad cheminė reakcija tarp kraujo kūnelių ir maisto medžiagų – neatskiriama genetinio paveldo dalis. Mitybos pagal kraujo grupes teorija sukėlė nepaprastai daug ginčų. Kaip žinome, būtent juose gimsta tiesa, o išsami informacija suteikia galimybę turėti savo nuomonę. Būti ar nebūti? Tikėti ar ne?
James ir Peter J. D'Adamo teigia, kad daugelis maisto produktų antigenų panašūs į žmogaus kraujo grupės antigenus, todėl suvalgius organizmui netinkančio maisto, šis atpažįstamas kaip svetimas ir su juo kovojama panašiai kaip su virusais ar bakterijomis, sukeliančiomis įvairias infekcines ligas. Medžiagos, sukeliančios tokią organizmo reakciją vadinamos lektinais. Tai, priima juos ar atmeta mūsų kraujas, nulemta genetiškai ir perduodama kartu su kraujo grupe. Išanalizavę maistinių lektinų požymius bei jų reakciją su kraujo grupėmis, natūropatai James ir Peter J. D'Adamo iškėlė teoriją: kiekvienas žmogus turi turėti savo mitybos tipą, savo kovos su antsvoriu metodus. Autoriai nurodo, kad ne visi lektinai yra labai “agresyvūs”, todėl pavyksta išvengti tragiškų padarinių. Be to, didžiąją jų dalį pašalina virškinimo sistema. Tačiau net ir nedidelis lektinų kiekis gali agliutinuoti (sulipinti) daug eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių). Įsivaizduokite, diena iš dienos Jūs valgote “netinkamą” Jūsų kraujo grupei maistą, kiekvieną kartą sulimpa vis daugiau eritrocitų, jų masė niekur nedingsta, taigi, logiškai mąstant, turėtų palaipsniui užkimšti smulkiausias ir kiek stambesnes kraujagysles. Tam įvykus, mūsų oda, raumenys, organai nebūtų aprūpinami krauju ir palaipsniui žūtų, neišgyventume net metų, tačiau mes iki šiol kas rytą keliamės į darbą. Šiek tiek anksčiau minėta, kad į lektinus kraujas reaguoja panašiai kaip į virusus ar bakterijas. Tokiu atveju reaguoti turėtų ne raudonieji kraujo kūneliai, bet leukocitai, dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais… “Autoriai pamiršo paminėti, kad medžiagos cirkuliuojančios mūsų kraujyje, visiškai ne tie baltymai, kurie yra mūsų suvalgytame maiste. Juk į kraują niekuomet nepatenka grynos maisto medžiagos. Tam ir egzistuoja virškinimo sistema, suskaidanti riebalus, baltymus, angliavandenius iki tokių medžiagų, kurios jau gali patekti į kraują. Taigi, reakcija, apie kurią pasakoja autoriai, paprasčiausiai negali vykti,”- aiškino gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė.
Mitybos teoriją autorius mėgina įrodyti pradėdamas mintimi, kad kraujo grupės atsirado atrankos metodu. D’Adamo žodžiais pirmykščiai žmonės turėjo pirmą kraujo grupę, jie valgė mėsą. Praėjo 15-20 tūkstančių metų. Situacija pasikeitė, žmonių daugėjo, todėl vis daugiau medžiotojų kovojo dėl to paties medžioklės ploto. Maisto tuo tarpu ėmė trukti, nes gyvūnų sparčiai mažėjo. (Įsivaizduokite, kiek žmonių turėtų gyventi 1 km2, kad galėtų be šiuolaikinių ginklų užmušti ir suvalgyti tiek gyvūnų, kad jų pritruktų?) Tuomet, autoriaus žodžiais, žmogus tapo žemdirbiu. Dar po 5 tūkstančių metų žmonės buvo priversti migruoti iš Afrikos į Aziją, verstis gyvulininkyste. Antra kraujo grupė, kurią turėjo sėslūs žemdirbiai, visiškai netiko naujoms gyvenimo sąlygoms, todėl atsirado trečia kraujo grupė. K.Gridnevas piktinasi šia nauja, istorijos mokslui dar nežinoma didžiojo tautų kraustymosi priežastimi. Dar labiau iš vėžių išmuša ketvirtos kraujo grupės atsiradimo paaiškinimas. Pasirodo, užkariautojams keliaujant Europa, vyko tautų maišymasis, todėl atsirado sąlygos dar vienai mutacijai ir gimė žmogus turėjęs naują – IV kraujo grupę. Remiantis autoriaus žodžiais, atrodytų, kad anksčiau santykių tarp skirtingų tautų atstovų nebuvo ir visi žmonės gimdavo turėdami tą pačią kraujo grupę. Be to, autorius, įrodinėdamas savo teoriją, matyt, pamiršo mokyklinės biologijos kursą, kur teigiama, kad pirmiausia atsiranda požymiai (mūsų atveju kraujo grupės) ir tik po to vyksta atranka pagal šiuos požymius, bet ne atvirkščiai. Mitybos pagal kraujo grupes teoriją visiškai sugriauna tai, kad beždžionės taip pat turi kraujo grupes, bet klausydamos gamtos balso visos valgo tą patį maistą. Be to yra ir lieknos, ir sveikos. Beje, nurodoma, kad makakos turi A antigeną, o gorilos – tik B antigeną. Pasidomėjau šių primatų maitinimosi ypatybėmis. Pasirodo, makakos minta augalų lapais, vabzdžiais bei smulkiais gyvūnais, o kai kurios makakų rūšys valgo net krabus ar kitus jūros gyvius, jei tik sugeba pagauti. Pasižiūrėkime, ką D’Adamo siūlo valgyti šią kraujo grupę turintiems žmonėms: “Idealu, jei A(II) kraujo grupės žmonės visiškai nevalgo mėsos. Derėtų vengti krevečių, krabų, omarų, midijų, vėžių, ungurių, lašišų, silkių, plekšnių. Tinkamiausi produktai — ankštiniai augalai: pupelės, pupos, šparagai, žalieji žirneliai, lęšiai. Iš valgiaraščio patartina išbraukti bananus, apelsinus, mandarinus, mangus ir papajas.” Sutikite, sunku įsivaizduoti simpatišką beždžionėlę, atsisakančią banano. Sakote, šis nesutapimas – tikrų tikriausias atsitiktinumas? Pasižiūrėkime kas rekomenduojama trečią kraujo grupę turintiems žmonėms: “Gyvulinės kilmės baltymai padeda B(III) kraujo grupės žmonėms išlaikyti gerą formą. Daugiausia jėgų teikia jūros gėrybės. Tinka žirneliai, šparaginės ir baltosios pupelės, daržovės, kiaušiniai.” Gorilos minta apytikriai 200 rūšių augalų lapais, vabzdžiais ir visiškai negeria vandens. Atrodo, radome dar vieną D’Adamo teorijos prieštaravimą gamtai. Papildant jau pradėtą temą, reikėtų paminėti, kad šiais laikais žinoma apie 250 kraujo grupių antigenų. Žinoma, ne visus juos reikia tirti, pavyzdžiui, perpilant kraują, tačiau rezus faktoriaus pamiršti nevalia. Atkreipkite dėmesį, iš pirmo žvilgsnio patraukli mitybos teorija į rezus faktorių visiškai neatsižvelgia! Be to,
Pateiksiu dar kelis mokslininkų, kritikuojančių mitybą pagal kraujo grupes:
· D’Adamo teorija buvo publikuota tik jo paties leidiniuose, šios mitybos teorijos niekuomet necitavo nė vienas mokslinis žurnalas;
· Ar esate girdėję, kad priešistorinis žmogus kada nors būtų laikęsis dietos, atsižvelgdamas į savo kraujo grupę? (J.Putnam);
· I kraujo grupę turintys žmonės valgydami maisto produktus, kuriuos jiems rekomenduoja D’Adamo, ženkliai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. (A. Gaby);
· Lektinai iki šiol tirti tik atliekant laboratorinius bandymus, jų poveikis žmogaus organizme dar nežinomas. Be to, įrodyta, kad lektinai suyra termiškai apdorojant maistą arba viekiant virškinimo fermentams. (A. Gaby);
· Autorius nurodo, kad A(II) kraujo grupės žmonės natūralų pieną pasisavina blogai, nes “jų organizme gaminasi cukraus antikūnai, kurio yra nenugriebtame piene. B(III) kraujo grupės eritrocitų paviršiuje pagrindinis antigenas – angliavandenis D-galaktozaminas, labai panašus angliavandenis yra pieno sudėtyje”. Iš tikrųjų piene yra ne D-galaktozaminas, bet laktozė. Jos ir D-galaktozamino cheminės savybės labai skirtingos. Net jei piene būtų didelis D-galaktozamino kiekis, A(II) kraujo grupės asmens antigenai, agliutinuojantys B(III) kraujo grupės eritrocitus, reaguoja ne su atskira D-galaktozamino molekule, bet su jos ir fukozės, esančios eritrocitų paviršiuje, kompleksu (D-galaktozaminas + fukozė). Tai reiškia, kad kai kurie žmonės netoleruoja pieno produktų ne dėl kraujo kūnelių agliutinacijos su piene esančiais angliavandeniais, bet dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui dėl fermento laktazės, skaidančios pieno cukrų, trūkumo. (M.Klaper);
· Kodėl mes “dieviname” tik D-galaktozamino-fukozės molekules raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje, kuriomis remiantis pagrįsta ABO kraujo grupių sistema. Yra daugybė kitaip klasifikuojamų kraujo grupių, pavyzdžiui, Auberger, Diego, Duffy, Kell, Kidd, Lewis, Lutheran, MNS, Sutter ir t.t.. Iš tiesų tai reiškia, kad “teisingai” maitinantis pagal ABO kraujo grupes galime visiškai “neteisingai” maitintis atsižvelgdami į Duffy antigenus. (M.Klaper)
Visa tai, ką skaitėte anksčiau – teoriniai ginčai. Galų gale ne taip svarbu, kaip atsirado tos kraujo grupės ir kas su kuo sąveikauja. Jei šis metodas veiksmingas, kodėl turėtume jo atsisakyti? Išmėginę šią dietą dalinasi savo patirtimi:
Nijolė Oželytė, aktorė, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarė. Kankino kosulys, dusulys. Ilgą laiką lankiausi pas gydytojus, vartojau įvairius vaistus, tačiau gydymas nepadėjo. Grįždama iš Egipto nugirdau kalbant apie grikių dietą. Dvi savaites valgiau vandenyje, be druskos virtus grikius. Tai padėjo man pasveikti: neliko nei kosulio, nei dusulio. Ir svorio numečiau, dabar atrodau puikiai! Po savaitės tokios dietos į rankas pateko knygelė apie mitybą pagal kraujo grupes. Pasirodo, mano kraujo grupės žmonėms, grikiai – ir maistas, ir vaistas. Be to rekomenduojama valgyti tuos produktus, kuriuos labiausiai mėgstu. Ši teorija tikrai teisinga.
Erika, studentė. Mityba pagal kraujo grupes tikrai verta dėmesio, aš pati išbandžiau ir man labai padėjo.
Agnė, vadybininkė. Mano mama numetė 10 kg, vien tik valgydama tuos produktus, kurie tinka jos kraujo grupei, be jokio sporto. Man pačiai tai nėra priimtina, nes turintiems II kraujo grupę negalima valgyti mėsos, o aš neįsivaizduoju savęs be jos.
Vilma, mokytoja. Dalykas, manau, geras, ypač sergantiems alergija. Bet bijau, neturėčiau tiek valios maitintis tik kokiais penkiais produktais. Tiek malonumų atsisakyti!
Rūta Lukoševičiūtė, TV laidos "Šeštadienio rytas" vyr. redaktorė, dainininkė. Apie mitybą pagal kraujo grupes girdėjau iš mamos. Ji visuomet rūpinasi, stengiasi sveikai maitintis. Nors, man atrodo, mitybos pagal kraujo grupes dar neišmėgino. Pati nesilaikau tų taisyklių, net neprisimenu, kokia mano kraujo grupė. Bet manau, kad tokia mityba dažniausiai atitinka teisybę. Tik reikia skirti tam laiko.
Donalda Meiželytė, “Dviračio žynių “ aktorė, dainininkė. Nijolė Oželytė, su kuria bendrauju, grįždama iš Egipto nugirdo kalbą apie grikių dietą, kurią aktyviai naudojo. Pradėjo dalintis įspūdžiais. Dabar nė dienos nepraleidžia nepapriekaištavusi man, kad turėdama II kraujo grupę valgau žalią mėsą, o ne grikius ir karpius. Kaip supratau iš Nijolės pasakojimų, dabar galima atlikti labai įmantrų kraujo tyrimą už daug pinigų ir labai tiksliai išsiaiškinti, ko organizmui reikia, kad būtų sveikas ir gražus. Bet Nijolė kol kas propaguoja tik paprastą, kraujo grupės klasifikacijos ypatumais pagrįstą dietą. Aš esu labai jauna ir kol kas nesiruošiu naudotis teorijomis praktikoje.
Marius Matulevičius, prodiuseris. Apie dietą pagal kraujo grupes esu girdėjęs. Bet mano principas – valgyti kuo įvairesnį maistą. Mano senelis (A.A.) nugyveno ilgą gyvenimą, pagal savo kraujo grupę jis turėjo nevalgyti, bet prie stalo nesėsdavo, jei ant jo nebūdavo “baltos mėsos” (pastaba: lašinių). Japonai ir kinai teigia, kad lašiniai – mūsų ženšenis, nes lašiniai ir raugintų kopūstų sunka turi tokias pačias savybes kaip ir jų ženšenis. Žadu ir iki savo gyvenimo pabaigos nesilaikyti jokių nepagrįstų dietų.
Raimonda, dviejų vaikų mama. Mano kūdikis yra I kraujo grupės, todėl jam nerekomenduojama valgyti pieno. Gal turėčiau badu jį marinti ar vien arbatėlėm girdyti?
Audrius, studentas. Manau, kad tai – visiška nesąmonė. Mano draugė staiga pradėjo nevalgyti to, ką visą laiką mėgo. Niekada nesilaikysiu jokių dietų, kodėl turėčiau valgyti tai, kas anot knygos tinka jai? Ar visiems reikia ruošti atskirus pietus?
Nors yra keli skeptiški pasisakymai, dauguma pritaria šiai mitybos teorijai, išbandžiusių atsiliepimai teigiami. Kodėl mokslas ir praktika taip prieštarauja vienas kitam?
Aušra Jauniškytė, gydytoja dietologė. “Žmonės išmėgina tai, apie ką kalbama ir rašoma, tai kas išpopuliarinta. Neretai žmonės skambina ir klausia apie mitybą pagal kraujo grupes, tiki jos veiksmingumu. Iš tikrųjų bet kuri sistema yra veiksminga svorio metimui. Sunkiausia – išlaikyti optimalų svorį, kas, nustojus laikytis dietos nėra paprasta. Ši mitybos teoriją sukelia apribojimų žmonėms. Gerai, jei mėgiamas maistas sutampa su rekomendacijomis. Jei noras ir rekomendacijos priešingi, kyla diskomfortas. Be to, laikydamiesi D’Adamo propaguojamos mitybos, organizmas negauna reikalingų medžiagų. Tokia mityba nėra subalansuota. Vieniems rekomenduojama valgyti daug mėsos ir mažai angliavandenių, kitiems – atsisakyti mėsos produktų ar vartoti daugiau grūdinių. Iš tikrųjų šioje teorijoje labai daug spragų. Pavyzdžiui, skirtingo amžiaus žmonėms rekomenduojami tie patys produktai, neatsižvelgiama į tai, kad augančio ir senstančio organizmo maisto medžiagų poreikiai visiškai skirtingi. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad D’Adamo teorijoje visiškai nepalikta galimybių žmonėms, sergantiems, pavyzdžiui, celiakija, alergija, cukriniu diabetu, fenilketonurija ir t.t., kur būtina laikytis mitybos rekomendacijų. Priešingu atveju, pasekmės gali būti liūdnos.”
Jelena Tulčina, Žvėryno natūralios medicinos centro vadovė. “Kai nėra geresnės metodikos, padedančios nustatyti, kokie maisto produktai tinka organizmui, galima vadovautis mityba pagal kraujo grupes. Šios mitybos rekomendacijos dar niekam nepakenkė. Vis tik pagrindinis stresas mūsų organizmui – netinkama mityba. Valgant netinkamus organizmui maisto produktus, dėl reakcijų, vykstančių su nevirškinamo maisto likučiais, žūsta limfocitai. Silpsta imunitetas. Kai reikia kovoti su virusais ir bakterijom – limfocitų trūksta. Suvalgius netinkamo maisto produkto ir jam sąveikaujant su limfocitais, jie plyšta. Išsiskiria fermentai, todėl organizme vyksta bendra reakcija. Visos lėtinės ligos (bronchų astma, sąnarių ligos, migrena) – slapta alergija netinkamiems maisto produktams. Atliekame maisto nesuderinamumo tyrimą. Paėmus kraujo mėginį, išbandoma 110 maisto produktų, galinčių sukelti organizmo netoleranciją. Tai tiksliau, nei mityba pagal kraujo grupes, ir rezultatai daug geresni.
Atlikę tyrimus, pastebėjome dėsningumų, todėl niekam nerekomenduojame valgyti pieno produktų, saldumynų, miltinių patiekalų ir duonos su mielėm, nes šie produktai daugumai sukelia slaptą alergiją. Angliavandenius ir baltymus reikia valgyti tik atskirai, nes šios medžiagos virškinamos skirtingose virškinimo sistemos vietose (produktas geriau pasisavina, nelieka nesuvirškintų medžiagų, kurios teršia organizmą), gerti galima tik prieš valgį.”
Atrodo, ši JAV, Australijoje, Europoje, Rusijoje populiari teorija – nauja mitybos pagal kraujo grupes atmaina, patobulinta, papildyta kitų dietų teiginiais, bet vis tiek neatsakanti į visus kylančius klausimus. Ši teorija kiek artimesnė tradicinės medicinos propaguojamai mitybos piramidei. Nesiūloma visiškai atsisakyti mėsos ar kokių kitų produktų, tačiau, jei netinkamai valgant žūsta limfocitai, kodėl to neparodo kraujo tyrimas? Iš tiesų, daliai žmonių, netoleruojančių kai kurių maisto produktų gali vykti reakcija su virškinimo trakte esančiais limfocitais, tačiau šio netoleravimo požymiai pasireiškia netrukus po valgio, bet ne slapta. Kodėl ne visi žmonės, valgantys tai, ką mėgsta, serga lėtinėmis ligomis? Pradėkime nuo pasiūlymo angliavandenius ir baltymus valgyti tik atskirai. Tai – kertinis Šeltono dietos akmuo. Iš tikrųjų juk mūsų organizmas pritaikytas valgyti mišrų maistą, jis gamina pakankamą kiekį visų reikalingų fermentų, kad būtų suvirškinta ir mėsa, ir bulvės. Taip maitinantis iš tikrųjų gana greitai suliesėjama, tačiau riebalų skaidymo proceso metu labai padidėja bendras organizmo rūgštingumas, sutrinka rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Rūgščių perteklius neigiamai veikia organizmą, “ištraukdamas” iš kaulų vertingas mineralines medžiagas. Vargu ar rasite bent vieną produktą, išskyrus kiaušinio baltymą, kurį sudarytų vien tik baltymas, vien tik riebalai ar vien tik angliavandeniai. Dietologai nurodo, kad taip maitinantis organizmas atpranta normaliai virškinti ir, pavalgius kiekvienam lietuviui įprasto maisto - gali sutrikti virškinimo procesas, tuomet iš tikrųjų turėsite problemų. Nacionalinio Sveikatos Instituto (Sankt-Peterburgas) vadovas, gydytojas R.S. Minvalejevas sako, jei iš tikrųjų būtų sveikiau valgyti Angliavandenius ir baltymus atskirai, mūsų protėviai nebūtų sukūrę koldūnų. Angliavandenius ir baltymus valgant atskirai iš tikrųjų sulieknėsite, bet ne dėl to, kad ši dieta tobula. Tiesiog kontroliuosite save ir atsisakysite piragaičių, tortų ir kitų skanumynų, kurie dažniausiai būna labai kaloringi.
Siūloma atsisakyti pieno produktų. O juose yra apie 20 amino rūgščių, kurios yra labai vertingos. Pieno produktuose yra vitaminų, riebiųjų rūgščių, makro ir mikro elementų, pavyzdžiui, kalcio, kurio kituose produktuose yra labai mažai.
Jei mielės daugeliui žmonių sukelia slaptą alergiją, tikriausiai neturėtume nė vieno sveiko ir gerai besijaučiančio krepšinio sirgalio. Juk Lietuvoje alus tikriausiai galėtų būti vadinamas mėgiamiausiu tautos gėrimu.
Absoliučios tiesos nėra. Populiarios dietos priskiriamos “mokslo neįrodytų teorijų” grupei. Prisiminkite, jei laikotės dietos, dar nereiškia, kad sveikai maitinatės. Mokslininkų išspausdinti darbai įrodė, kad apie 50 proc. žmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Visame pasaulyje dažniausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų, rizika sirgti jomis tiesiogiai priklauso nuo cholesterolio kiekio kraujyje. O jo kiekis – nuo mūsų mitybos. Valgote “kas papuola”, dažnai pasirenkate keptus produktus, pripratote valgyti pusfabrikačius? Iš tiesų laikas susirūpinti savo mityba. Specialistai sutinka, kad didžioji dalis mūsų sveikatos priklauso nuo mitybos. Panašu, kad ši mintis patinka ir mums, todėl virstame vis naujesnių, atrodytų, tobulesnių dietų medžiotojais. Greitai pasiryžtame laikytis komercinį atspalvį turinčių dietų, pagardintų stebuklingu žodeliu “sulieknėsite”. Išmėginame viską, išskyrus tai, ką seniai paskaičiavo, ištyrė ir pripažino mokslas. Ar mėginote laikytis dietos pagal visame pasaulyje žinomą mitybos piramidę? Susipažinkite. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam kūno svoriui palaikyti, o taisyklėse rekomenduojama:
· Valgyti kuo įvairesnį maistą;
· Išlaikyti normalų kūno svorį;
· Kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, grūdinių produktų;
Mitybos piramidė – tai norma, skirta tam, kad kiekvienas norintis galėtų lengviau suvokti tinkamo maitinimosi principus. Piramidės pagrindą turėtų sudaryti neriebūs ir nesaldūs grūdiniai gaminiai, jų reikia vartoti daugiausiai. Antroje jos pakopoje – vaisiai ir daržovės. Dar aukščiau – pienas, mėsa, vištiena, žuvis ir jų produktai, ankštiniai. Piramidės viršūnėje – mišri maisto produktų grupė, kurią sudaro riebalai, saldumynai, alkoholiniai gėrimai. Jų patariama vartoti mažiausiai, lyginant su kitų pakopų produktais. Japonai sako: suskaičiuokite savo dantis. Turite 20 krūminių dantų grūdiniams produktams kramtyti, 8 kandžius daržovėms ir vaisiams atsikasti ir 4 iltinius dantis mėsai. Iš tikrųjų japonų išmintis puikiai atspindi tai, ką siūlo mitybos piramidė. Pagrindinis tinkamo maitinimosi principas – įvairus maistas iš visų 6 maisto grupių. Nėra blogų produktų, yra tik blogai koreguota dieta. Kiekviename regione yra savo maitinimosi įpročiai, geriausi konkrečiomis sąlygomis.
Parengė Viktorija Andrulionytė
XX amžiaus devintame dešimtmetyje, kai taikūs pasauliečiai vis dar mėgino sulieknėti badaudami, amerikiečių mokslininkai James ir Peter J. D'Adamo rengė savo “bombą”. Ir štai ji sprogo, nepaprastu greičiu pasklisdama po visą pasaulį. Pasirodo, iki šiol visi mes valgėme neteisingai, nes kiekvienas žmogus, atsižvelgiant į jo kraujo grupę, turi turėti savo mitybos tipą. Šios teorijos esmę sudaro hipotezė, teigianti, kad evoliucijos metu, keičiantis žmogaus mitybos įpročiams, atsirado mums gerai žinomos keturios kraujo grupės. O tobulas žmogaus organizmas, tiksliau jo virškinimo ir imuninė sistema, puikiai prisimena, ką valgė mūsų pirmtakai. Amerikiečiai teigia, kad cheminė reakcija tarp kraujo kūnelių ir maisto medžiagų – neatskiriama genetinio paveldo dalis. Mitybos pagal kraujo grupes teorija sukėlė nepaprastai daug ginčų. Kaip žinome, būtent juose gimsta tiesa, o išsami informacija suteikia galimybę turėti savo nuomonę. Būti ar nebūti? Tikėti ar ne?
James ir Peter J. D'Adamo teigia, kad daugelis maisto produktų antigenų panašūs į žmogaus kraujo grupės antigenus, todėl suvalgius organizmui netinkančio maisto, šis atpažįstamas kaip svetimas ir su juo kovojama panašiai kaip su virusais ar bakterijomis, sukeliančiomis įvairias infekcines ligas. Medžiagos, sukeliančios tokią organizmo reakciją vadinamos lektinais. Tai, priima juos ar atmeta mūsų kraujas, nulemta genetiškai ir perduodama kartu su kraujo grupe. Išanalizavę maistinių lektinų požymius bei jų reakciją su kraujo grupėmis, natūropatai James ir Peter J. D'Adamo iškėlė teoriją: kiekvienas žmogus turi turėti savo mitybos tipą, savo kovos su antsvoriu metodus. Autoriai nurodo, kad ne visi lektinai yra labai “agresyvūs”, todėl pavyksta išvengti tragiškų padarinių. Be to, didžiąją jų dalį pašalina virškinimo sistema. Tačiau net ir nedidelis lektinų kiekis gali agliutinuoti (sulipinti) daug eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių). Įsivaizduokite, diena iš dienos Jūs valgote “netinkamą” Jūsų kraujo grupei maistą, kiekvieną kartą sulimpa vis daugiau eritrocitų, jų masė niekur nedingsta, taigi, logiškai mąstant, turėtų palaipsniui užkimšti smulkiausias ir kiek stambesnes kraujagysles. Tam įvykus, mūsų oda, raumenys, organai nebūtų aprūpinami krauju ir palaipsniui žūtų, neišgyventume net metų, tačiau mes iki šiol kas rytą keliamės į darbą. Šiek tiek anksčiau minėta, kad į lektinus kraujas reaguoja panašiai kaip į virusus ar bakterijas. Tokiu atveju reaguoti turėtų ne raudonieji kraujo kūneliai, bet leukocitai, dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais… “Autoriai pamiršo paminėti, kad medžiagos cirkuliuojančios mūsų kraujyje, visiškai ne tie baltymai, kurie yra mūsų suvalgytame maiste. Juk į kraują niekuomet nepatenka grynos maisto medžiagos. Tam ir egzistuoja virškinimo sistema, suskaidanti riebalus, baltymus, angliavandenius iki tokių medžiagų, kurios jau gali patekti į kraują. Taigi, reakcija, apie kurią pasakoja autoriai, paprasčiausiai negali vykti,”- aiškino gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė.
Mitybos teoriją autorius mėgina įrodyti pradėdamas mintimi, kad kraujo grupės atsirado atrankos metodu. D’Adamo žodžiais pirmykščiai žmonės turėjo pirmą kraujo grupę, jie valgė mėsą. Praėjo 15-20 tūkstančių metų. Situacija pasikeitė, žmonių daugėjo, todėl vis daugiau medžiotojų kovojo dėl to paties medžioklės ploto. Maisto tuo tarpu ėmė trukti, nes gyvūnų sparčiai mažėjo. (Įsivaizduokite, kiek žmonių turėtų gyventi 1 km2, kad galėtų be šiuolaikinių ginklų užmušti ir suvalgyti tiek gyvūnų, kad jų pritruktų?) Tuomet, autoriaus žodžiais, žmogus tapo žemdirbiu. Dar po 5 tūkstančių metų žmonės buvo priversti migruoti iš Afrikos į Aziją, verstis gyvulininkyste. Antra kraujo grupė, kurią turėjo sėslūs žemdirbiai, visiškai netiko naujoms gyvenimo sąlygoms, todėl atsirado trečia kraujo grupė. K.Gridnevas piktinasi šia nauja, istorijos mokslui dar nežinoma didžiojo tautų kraustymosi priežastimi. Dar labiau iš vėžių išmuša ketvirtos kraujo grupės atsiradimo paaiškinimas. Pasirodo, užkariautojams keliaujant Europa, vyko tautų maišymasis, todėl atsirado sąlygos dar vienai mutacijai ir gimė žmogus turėjęs naują – IV kraujo grupę. Remiantis autoriaus žodžiais, atrodytų, kad anksčiau santykių tarp skirtingų tautų atstovų nebuvo ir visi žmonės gimdavo turėdami tą pačią kraujo grupę. Be to, autorius, įrodinėdamas savo teoriją, matyt, pamiršo mokyklinės biologijos kursą, kur teigiama, kad pirmiausia atsiranda požymiai (mūsų atveju kraujo grupės) ir tik po to vyksta atranka pagal šiuos požymius, bet ne atvirkščiai. Mitybos pagal kraujo grupes teoriją visiškai sugriauna tai, kad beždžionės taip pat turi kraujo grupes, bet klausydamos gamtos balso visos valgo tą patį maistą. Be to yra ir lieknos, ir sveikos. Beje, nurodoma, kad makakos turi A antigeną, o gorilos – tik B antigeną. Pasidomėjau šių primatų maitinimosi ypatybėmis. Pasirodo, makakos minta augalų lapais, vabzdžiais bei smulkiais gyvūnais, o kai kurios makakų rūšys valgo net krabus ar kitus jūros gyvius, jei tik sugeba pagauti. Pasižiūrėkime, ką D’Adamo siūlo valgyti šią kraujo grupę turintiems žmonėms: “Idealu, jei A(II) kraujo grupės žmonės visiškai nevalgo mėsos. Derėtų vengti krevečių, krabų, omarų, midijų, vėžių, ungurių, lašišų, silkių, plekšnių. Tinkamiausi produktai — ankštiniai augalai: pupelės, pupos, šparagai, žalieji žirneliai, lęšiai. Iš valgiaraščio patartina išbraukti bananus, apelsinus, mandarinus, mangus ir papajas.” Sutikite, sunku įsivaizduoti simpatišką beždžionėlę, atsisakančią banano. Sakote, šis nesutapimas – tikrų tikriausias atsitiktinumas? Pasižiūrėkime kas rekomenduojama trečią kraujo grupę turintiems žmonėms: “Gyvulinės kilmės baltymai padeda B(III) kraujo grupės žmonėms išlaikyti gerą formą. Daugiausia jėgų teikia jūros gėrybės. Tinka žirneliai, šparaginės ir baltosios pupelės, daržovės, kiaušiniai.” Gorilos minta apytikriai 200 rūšių augalų lapais, vabzdžiais ir visiškai negeria vandens. Atrodo, radome dar vieną D’Adamo teorijos prieštaravimą gamtai. Papildant jau pradėtą temą, reikėtų paminėti, kad šiais laikais žinoma apie 250 kraujo grupių antigenų. Žinoma, ne visus juos reikia tirti, pavyzdžiui, perpilant kraują, tačiau rezus faktoriaus pamiršti nevalia. Atkreipkite dėmesį, iš pirmo žvilgsnio patraukli mitybos teorija į rezus faktorių visiškai neatsižvelgia! Be to,
Pateiksiu dar kelis mokslininkų, kritikuojančių mitybą pagal kraujo grupes:
· D’Adamo teorija buvo publikuota tik jo paties leidiniuose, šios mitybos teorijos niekuomet necitavo nė vienas mokslinis žurnalas;
· Ar esate girdėję, kad priešistorinis žmogus kada nors būtų laikęsis dietos, atsižvelgdamas į savo kraujo grupę? (J.Putnam);
· I kraujo grupę turintys žmonės valgydami maisto produktus, kuriuos jiems rekomenduoja D’Adamo, ženkliai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. (A. Gaby);
· Lektinai iki šiol tirti tik atliekant laboratorinius bandymus, jų poveikis žmogaus organizme dar nežinomas. Be to, įrodyta, kad lektinai suyra termiškai apdorojant maistą arba viekiant virškinimo fermentams. (A. Gaby);
· Autorius nurodo, kad A(II) kraujo grupės žmonės natūralų pieną pasisavina blogai, nes “jų organizme gaminasi cukraus antikūnai, kurio yra nenugriebtame piene. B(III) kraujo grupės eritrocitų paviršiuje pagrindinis antigenas – angliavandenis D-galaktozaminas, labai panašus angliavandenis yra pieno sudėtyje”. Iš tikrųjų piene yra ne D-galaktozaminas, bet laktozė. Jos ir D-galaktozamino cheminės savybės labai skirtingos. Net jei piene būtų didelis D-galaktozamino kiekis, A(II) kraujo grupės asmens antigenai, agliutinuojantys B(III) kraujo grupės eritrocitus, reaguoja ne su atskira D-galaktozamino molekule, bet su jos ir fukozės, esančios eritrocitų paviršiuje, kompleksu (D-galaktozaminas + fukozė). Tai reiškia, kad kai kurie žmonės netoleruoja pieno produktų ne dėl kraujo kūnelių agliutinacijos su piene esančiais angliavandeniais, bet dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui dėl fermento laktazės, skaidančios pieno cukrų, trūkumo. (M.Klaper);
· Kodėl mes “dieviname” tik D-galaktozamino-fukozės molekules raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje, kuriomis remiantis pagrįsta ABO kraujo grupių sistema. Yra daugybė kitaip klasifikuojamų kraujo grupių, pavyzdžiui, Auberger, Diego, Duffy, Kell, Kidd, Lewis, Lutheran, MNS, Sutter ir t.t.. Iš tiesų tai reiškia, kad “teisingai” maitinantis pagal ABO kraujo grupes galime visiškai “neteisingai” maitintis atsižvelgdami į Duffy antigenus. (M.Klaper)
Visa tai, ką skaitėte anksčiau – teoriniai ginčai. Galų gale ne taip svarbu, kaip atsirado tos kraujo grupės ir kas su kuo sąveikauja. Jei šis metodas veiksmingas, kodėl turėtume jo atsisakyti? Išmėginę šią dietą dalinasi savo patirtimi:
Nijolė Oželytė, aktorė, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarė. Kankino kosulys, dusulys. Ilgą laiką lankiausi pas gydytojus, vartojau įvairius vaistus, tačiau gydymas nepadėjo. Grįždama iš Egipto nugirdau kalbant apie grikių dietą. Dvi savaites valgiau vandenyje, be druskos virtus grikius. Tai padėjo man pasveikti: neliko nei kosulio, nei dusulio. Ir svorio numečiau, dabar atrodau puikiai! Po savaitės tokios dietos į rankas pateko knygelė apie mitybą pagal kraujo grupes. Pasirodo, mano kraujo grupės žmonėms, grikiai – ir maistas, ir vaistas. Be to rekomenduojama valgyti tuos produktus, kuriuos labiausiai mėgstu. Ši teorija tikrai teisinga.
Erika, studentė. Mityba pagal kraujo grupes tikrai verta dėmesio, aš pati išbandžiau ir man labai padėjo.
Agnė, vadybininkė. Mano mama numetė 10 kg, vien tik valgydama tuos produktus, kurie tinka jos kraujo grupei, be jokio sporto. Man pačiai tai nėra priimtina, nes turintiems II kraujo grupę negalima valgyti mėsos, o aš neįsivaizduoju savęs be jos.
Vilma, mokytoja. Dalykas, manau, geras, ypač sergantiems alergija. Bet bijau, neturėčiau tiek valios maitintis tik kokiais penkiais produktais. Tiek malonumų atsisakyti!
Rūta Lukoševičiūtė, TV laidos "Šeštadienio rytas" vyr. redaktorė, dainininkė. Apie mitybą pagal kraujo grupes girdėjau iš mamos. Ji visuomet rūpinasi, stengiasi sveikai maitintis. Nors, man atrodo, mitybos pagal kraujo grupes dar neišmėgino. Pati nesilaikau tų taisyklių, net neprisimenu, kokia mano kraujo grupė. Bet manau, kad tokia mityba dažniausiai atitinka teisybę. Tik reikia skirti tam laiko.
Donalda Meiželytė, “Dviračio žynių “ aktorė, dainininkė. Nijolė Oželytė, su kuria bendrauju, grįždama iš Egipto nugirdo kalbą apie grikių dietą, kurią aktyviai naudojo. Pradėjo dalintis įspūdžiais. Dabar nė dienos nepraleidžia nepapriekaištavusi man, kad turėdama II kraujo grupę valgau žalią mėsą, o ne grikius ir karpius. Kaip supratau iš Nijolės pasakojimų, dabar galima atlikti labai įmantrų kraujo tyrimą už daug pinigų ir labai tiksliai išsiaiškinti, ko organizmui reikia, kad būtų sveikas ir gražus. Bet Nijolė kol kas propaguoja tik paprastą, kraujo grupės klasifikacijos ypatumais pagrįstą dietą. Aš esu labai jauna ir kol kas nesiruošiu naudotis teorijomis praktikoje.
Marius Matulevičius, prodiuseris. Apie dietą pagal kraujo grupes esu girdėjęs. Bet mano principas – valgyti kuo įvairesnį maistą. Mano senelis (A.A.) nugyveno ilgą gyvenimą, pagal savo kraujo grupę jis turėjo nevalgyti, bet prie stalo nesėsdavo, jei ant jo nebūdavo “baltos mėsos” (pastaba: lašinių). Japonai ir kinai teigia, kad lašiniai – mūsų ženšenis, nes lašiniai ir raugintų kopūstų sunka turi tokias pačias savybes kaip ir jų ženšenis. Žadu ir iki savo gyvenimo pabaigos nesilaikyti jokių nepagrįstų dietų.
Raimonda, dviejų vaikų mama. Mano kūdikis yra I kraujo grupės, todėl jam nerekomenduojama valgyti pieno. Gal turėčiau badu jį marinti ar vien arbatėlėm girdyti?
Audrius, studentas. Manau, kad tai – visiška nesąmonė. Mano draugė staiga pradėjo nevalgyti to, ką visą laiką mėgo. Niekada nesilaikysiu jokių dietų, kodėl turėčiau valgyti tai, kas anot knygos tinka jai? Ar visiems reikia ruošti atskirus pietus?
Nors yra keli skeptiški pasisakymai, dauguma pritaria šiai mitybos teorijai, išbandžiusių atsiliepimai teigiami. Kodėl mokslas ir praktika taip prieštarauja vienas kitam?
Aušra Jauniškytė, gydytoja dietologė. “Žmonės išmėgina tai, apie ką kalbama ir rašoma, tai kas išpopuliarinta. Neretai žmonės skambina ir klausia apie mitybą pagal kraujo grupes, tiki jos veiksmingumu. Iš tikrųjų bet kuri sistema yra veiksminga svorio metimui. Sunkiausia – išlaikyti optimalų svorį, kas, nustojus laikytis dietos nėra paprasta. Ši mitybos teoriją sukelia apribojimų žmonėms. Gerai, jei mėgiamas maistas sutampa su rekomendacijomis. Jei noras ir rekomendacijos priešingi, kyla diskomfortas. Be to, laikydamiesi D’Adamo propaguojamos mitybos, organizmas negauna reikalingų medžiagų. Tokia mityba nėra subalansuota. Vieniems rekomenduojama valgyti daug mėsos ir mažai angliavandenių, kitiems – atsisakyti mėsos produktų ar vartoti daugiau grūdinių. Iš tikrųjų šioje teorijoje labai daug spragų. Pavyzdžiui, skirtingo amžiaus žmonėms rekomenduojami tie patys produktai, neatsižvelgiama į tai, kad augančio ir senstančio organizmo maisto medžiagų poreikiai visiškai skirtingi. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad D’Adamo teorijoje visiškai nepalikta galimybių žmonėms, sergantiems, pavyzdžiui, celiakija, alergija, cukriniu diabetu, fenilketonurija ir t.t., kur būtina laikytis mitybos rekomendacijų. Priešingu atveju, pasekmės gali būti liūdnos.”
Jelena Tulčina, Žvėryno natūralios medicinos centro vadovė. “Kai nėra geresnės metodikos, padedančios nustatyti, kokie maisto produktai tinka organizmui, galima vadovautis mityba pagal kraujo grupes. Šios mitybos rekomendacijos dar niekam nepakenkė. Vis tik pagrindinis stresas mūsų organizmui – netinkama mityba. Valgant netinkamus organizmui maisto produktus, dėl reakcijų, vykstančių su nevirškinamo maisto likučiais, žūsta limfocitai. Silpsta imunitetas. Kai reikia kovoti su virusais ir bakterijom – limfocitų trūksta. Suvalgius netinkamo maisto produkto ir jam sąveikaujant su limfocitais, jie plyšta. Išsiskiria fermentai, todėl organizme vyksta bendra reakcija. Visos lėtinės ligos (bronchų astma, sąnarių ligos, migrena) – slapta alergija netinkamiems maisto produktams. Atliekame maisto nesuderinamumo tyrimą. Paėmus kraujo mėginį, išbandoma 110 maisto produktų, galinčių sukelti organizmo netoleranciją. Tai tiksliau, nei mityba pagal kraujo grupes, ir rezultatai daug geresni.
Atlikę tyrimus, pastebėjome dėsningumų, todėl niekam nerekomenduojame valgyti pieno produktų, saldumynų, miltinių patiekalų ir duonos su mielėm, nes šie produktai daugumai sukelia slaptą alergiją. Angliavandenius ir baltymus reikia valgyti tik atskirai, nes šios medžiagos virškinamos skirtingose virškinimo sistemos vietose (produktas geriau pasisavina, nelieka nesuvirškintų medžiagų, kurios teršia organizmą), gerti galima tik prieš valgį.”
Atrodo, ši JAV, Australijoje, Europoje, Rusijoje populiari teorija – nauja mitybos pagal kraujo grupes atmaina, patobulinta, papildyta kitų dietų teiginiais, bet vis tiek neatsakanti į visus kylančius klausimus. Ši teorija kiek artimesnė tradicinės medicinos propaguojamai mitybos piramidei. Nesiūloma visiškai atsisakyti mėsos ar kokių kitų produktų, tačiau, jei netinkamai valgant žūsta limfocitai, kodėl to neparodo kraujo tyrimas? Iš tiesų, daliai žmonių, netoleruojančių kai kurių maisto produktų gali vykti reakcija su virškinimo trakte esančiais limfocitais, tačiau šio netoleravimo požymiai pasireiškia netrukus po valgio, bet ne slapta. Kodėl ne visi žmonės, valgantys tai, ką mėgsta, serga lėtinėmis ligomis? Pradėkime nuo pasiūlymo angliavandenius ir baltymus valgyti tik atskirai. Tai – kertinis Šeltono dietos akmuo. Iš tikrųjų juk mūsų organizmas pritaikytas valgyti mišrų maistą, jis gamina pakankamą kiekį visų reikalingų fermentų, kad būtų suvirškinta ir mėsa, ir bulvės. Taip maitinantis iš tikrųjų gana greitai suliesėjama, tačiau riebalų skaidymo proceso metu labai padidėja bendras organizmo rūgštingumas, sutrinka rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Rūgščių perteklius neigiamai veikia organizmą, “ištraukdamas” iš kaulų vertingas mineralines medžiagas. Vargu ar rasite bent vieną produktą, išskyrus kiaušinio baltymą, kurį sudarytų vien tik baltymas, vien tik riebalai ar vien tik angliavandeniai. Dietologai nurodo, kad taip maitinantis organizmas atpranta normaliai virškinti ir, pavalgius kiekvienam lietuviui įprasto maisto - gali sutrikti virškinimo procesas, tuomet iš tikrųjų turėsite problemų. Nacionalinio Sveikatos Instituto (Sankt-Peterburgas) vadovas, gydytojas R.S. Minvalejevas sako, jei iš tikrųjų būtų sveikiau valgyti Angliavandenius ir baltymus atskirai, mūsų protėviai nebūtų sukūrę koldūnų. Angliavandenius ir baltymus valgant atskirai iš tikrųjų sulieknėsite, bet ne dėl to, kad ši dieta tobula. Tiesiog kontroliuosite save ir atsisakysite piragaičių, tortų ir kitų skanumynų, kurie dažniausiai būna labai kaloringi.
Siūloma atsisakyti pieno produktų. O juose yra apie 20 amino rūgščių, kurios yra labai vertingos. Pieno produktuose yra vitaminų, riebiųjų rūgščių, makro ir mikro elementų, pavyzdžiui, kalcio, kurio kituose produktuose yra labai mažai.
Jei mielės daugeliui žmonių sukelia slaptą alergiją, tikriausiai neturėtume nė vieno sveiko ir gerai besijaučiančio krepšinio sirgalio. Juk Lietuvoje alus tikriausiai galėtų būti vadinamas mėgiamiausiu tautos gėrimu.
Absoliučios tiesos nėra. Populiarios dietos priskiriamos “mokslo neįrodytų teorijų” grupei. Prisiminkite, jei laikotės dietos, dar nereiškia, kad sveikai maitinatės. Mokslininkų išspausdinti darbai įrodė, kad apie 50 proc. žmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Visame pasaulyje dažniausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų, rizika sirgti jomis tiesiogiai priklauso nuo cholesterolio kiekio kraujyje. O jo kiekis – nuo mūsų mitybos. Valgote “kas papuola”, dažnai pasirenkate keptus produktus, pripratote valgyti pusfabrikačius? Iš tiesų laikas susirūpinti savo mityba. Specialistai sutinka, kad didžioji dalis mūsų sveikatos priklauso nuo mitybos. Panašu, kad ši mintis patinka ir mums, todėl virstame vis naujesnių, atrodytų, tobulesnių dietų medžiotojais. Greitai pasiryžtame laikytis komercinį atspalvį turinčių dietų, pagardintų stebuklingu žodeliu “sulieknėsite”. Išmėginame viską, išskyrus tai, ką seniai paskaičiavo, ištyrė ir pripažino mokslas. Ar mėginote laikytis dietos pagal visame pasaulyje žinomą mitybos piramidę? Susipažinkite. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam kūno svoriui palaikyti, o taisyklėse rekomenduojama:
· Valgyti kuo įvairesnį maistą;
· Išlaikyti normalų kūno svorį;
· Kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, grūdinių produktų;
Mitybos piramidė – tai norma, skirta tam, kad kiekvienas norintis galėtų lengviau suvokti tinkamo maitinimosi principus. Piramidės pagrindą turėtų sudaryti neriebūs ir nesaldūs grūdiniai gaminiai, jų reikia vartoti daugiausiai. Antroje jos pakopoje – vaisiai ir daržovės. Dar aukščiau – pienas, mėsa, vištiena, žuvis ir jų produktai, ankštiniai. Piramidės viršūnėje – mišri maisto produktų grupė, kurią sudaro riebalai, saldumynai, alkoholiniai gėrimai. Jų patariama vartoti mažiausiai, lyginant su kitų pakopų produktais. Japonai sako: suskaičiuokite savo dantis. Turite 20 krūminių dantų grūdiniams produktams kramtyti, 8 kandžius daržovėms ir vaisiams atsikasti ir 4 iltinius dantis mėsai. Iš tikrųjų japonų išmintis puikiai atspindi tai, ką siūlo mitybos piramidė. Pagrindinis tinkamo maitinimosi principas – įvairus maistas iš visų 6 maisto grupių. Nėra blogų produktų, yra tik blogai koreguota dieta. Kiekviename regione yra savo maitinimosi įpročiai, geriausi konkrečiomis sąlygomis.
Parengė Viktorija Andrulionytė
PRASOM MERGINOS,CIA RASIT KO JUM REIKIA! 
0(1) kraujo grupė Šios kraujo grupės žmonės turi kasdien suvalgyti bent gabaliuką mėsos, ypač tamsios - jautienos ar avienos, taip pat paukštienos. Jiems naudinga bet kokia mėsa, išskyrus kiaulieną ir žąsieną. O štai iš kruopų jiems tinka tik kai kurios: grikiai, soros, ryžiai, miežiai, rugiai. Grūduose esantys lėktinai šios kraujo grupės žmonių organizmui trukdo pasisavinti naudingas maistines medžiagas, sulėtina medžiagų apykaitos procesus, trukdo efektyviai panaudoti kalorijas ir būtinai virsta papildomais kilogramais.
Šios kraujo grupės žmonės antsvorio gali gana greitai atsikratyti atsisakydami miltinių ir grūdinių patiekalų – neprireiks jokių varginančių dietų.
Pieno produktai šios kraujo grupės žmonėms taip pat netinka. Tuo tarpu žuvis gali tapti jų dietos pagrindu. Pirmumą reikėtų teikti skumbrei, silkei, menkei.
Norint subalansuoti dietą labai svarbu valgyti daržoves, tačiau šiems žmonėms reikėtų vengti baklažanų ir bulvių: jų lėktinai kaupiasi aplink sąnarius, o to padarinys gali būti artritas.
Pomidorai, kuriuose yra lėktinų, ypač pavojingų A ir B kraujo grupėms, šios kraujo grupės žmonėms labai tiks. Tačiau 0(1) kraujo grupės atstovams nereikėtų valgyti kai kurių kryžmažiedžių: gūžinių, žiedinių, briuselio kopūstų, garstyčių.
Padidėjęs skrandžio rūgštingumas šios kraujo grupės žmonėms taip pat diktuoja taisykles. Reikėtų vengti marinuoto maisto, obuolių ir apelsinų sulčių, rūgščių daržovių. Ypač naudingos figos ir slyvos.
A(ll) kraujo grupė
Šios kraujo grupės žmonėms naudingiausias maitinimosi tipas - vegetariškas. Nuo mėsos jie tunka. Tačiau visiškai tapti vegetaru sunku, ypač tiems, kas gyvena šalto klimato sąlygomis. Siūloma išeitis - keisti mėsą žuvimi, o jautieną ir avieną iš raciono turėtų išstumti vištiena, kalakutiena, reikėtų visiškai atsisakyti dešrų ir mėsos delikatesų.
Šiems žmonėms labai naudingi augaliniai baltymai, kurių daug pupose. Jų maisto pagrindu sėkmingai gali tapti sojų produktai.
Natūralų pieną šios kraujo grupės žmonės pasisavina blogai, nes jų organizme gaminasi cukraus antikūnai, kurio yra nenugriebtame piene. Šviežio pieno produktus galima pakeisti, pavyzdžiui, rauginto pieno produktais.
Daržovės - išskyrus pomidorus, baklažanus ir pipirus - turėtų būti ant šios kraujo grupės žmonių stalo kasdien. Kuo mažiau jos termiškai apdorotos, tuo naudingesnės. Patariama vengti bananų - juose esantys lėktinai lėtina maisto pasisavinimą. Mandarinai ir apelsinai taip pat nenaudingi.
B(lll) kraujo grupė
Šios kraujo grupės žmonių racione gali būti tiek gyvulinės, tiek augalinės kilmės produktų. Tačiau patariama atsisakyti kviečių. Šis javas, kaip ir miežiai, kukurūzai, grikiai ir rugiai, lėtina jų medžiagų apykaitą, trukdo efektyviai eikvoti energiją. Tuo tarpu avižos, ryžiai jiems naudingi. Atsikratyti antsvorio padės pieno produktai, kiaušiniai ir visos daržovės, išskyrus pomidorus, ridikėlius ir moliūgus.
Rinktis mėsos produktus jiems patariama ypač atsargiai. Piktnaudžiauti raudona (tamsia) mėsa nepatartina - tai gali sukelti chroniško nuovargio sindromą, susilpninti imuninę sistemą. Vietoj jautienos geriau vartoti avieną, triušieną, elnieną. Vištiena netinka, nes jos lėktinai agliutinuoja šios kraujo grupės eritrocitus, o tai gresia infarktu ir imuniteto susilpnėjimu.
AB(IV) kraujo grupė
Ši kraujo grupė gana reta – ją turi mažiau nei 15 proc. planetos gyventojų. Tokių priešingų A ir B antigenų susijungimas šiems žmonėms suteikia tiek teigiamų, tiek ir neigiamų savybių. Šių žmonių imunitetas stipresnis, jų organizmas rečiau kenčia nuo alergijos, lengviau kovoja su uždegimais. Tačiau jie lengviau pažeidžiami kai kurių piktybinių navikų, nes jų antigenai "priima kaip savą" ir A, ir B tipų antigenus.
Teigiama, jog tokio žmogaus organizmas "nedraugauja" su mėsa - kadangi kraujyje yra B tipo antigenų ir dėl žemo rūgštingumo mėsa blogai pasisavinama. Mėsa - pagrindinė jų antsvorio priežastis.
Medžiagų apykaitą sulėtina ir kai kurios kruopos - grikiai, kviečiai, kukurūzai, tad jas reikėtų pakeisti ryžiais, rugiais, avižomis. Pagrindiniais maisto produktais, padėsiančiais šiems žmonėms atsikratyti antsvorio, turėtų būti daržovės ir sojų produktai.
Nenaudinga jautiena ir vištiena - jas geriau pakeisti aviena ir kalakutiena. Patariama valgyti daugiau žuvies - skumbrės, menkės, lašišos, jūros lydekos. Tuo tarpu plekšnės geriau vengti - joje yra šių žmonių kraujui priešiškų lėktinų.
0(1) kraujo grupė Šios kraujo grupės žmonės turi kasdien suvalgyti bent gabaliuką mėsos, ypač tamsios - jautienos ar avienos, taip pat paukštienos. Jiems naudinga bet kokia mėsa, išskyrus kiaulieną ir žąsieną. O štai iš kruopų jiems tinka tik kai kurios: grikiai, soros, ryžiai, miežiai, rugiai. Grūduose esantys lėktinai šios kraujo grupės žmonių organizmui trukdo pasisavinti naudingas maistines medžiagas, sulėtina medžiagų apykaitos procesus, trukdo efektyviai panaudoti kalorijas ir būtinai virsta papildomais kilogramais.Šios kraujo grupės žmonės antsvorio gali gana greitai atsikratyti atsisakydami miltinių ir grūdinių patiekalų – neprireiks jokių varginančių dietų.
Pieno produktai šios kraujo grupės žmonėms taip pat netinka. Tuo tarpu žuvis gali tapti jų dietos pagrindu. Pirmumą reikėtų teikti skumbrei, silkei, menkei.
Norint subalansuoti dietą labai svarbu valgyti daržoves, tačiau šiems žmonėms reikėtų vengti baklažanų ir bulvių: jų lėktinai kaupiasi aplink sąnarius, o to padarinys gali būti artritas.
Pomidorai, kuriuose yra lėktinų, ypač pavojingų A ir B kraujo grupėms, šios kraujo grupės žmonėms labai tiks. Tačiau 0(1) kraujo grupės atstovams nereikėtų valgyti kai kurių kryžmažiedžių: gūžinių, žiedinių, briuselio kopūstų, garstyčių.
Padidėjęs skrandžio rūgštingumas šios kraujo grupės žmonėms taip pat diktuoja taisykles. Reikėtų vengti marinuoto maisto, obuolių ir apelsinų sulčių, rūgščių daržovių. Ypač naudingos figos ir slyvos.
A(ll) kraujo grupė
Šios kraujo grupės žmonėms naudingiausias maitinimosi tipas - vegetariškas. Nuo mėsos jie tunka. Tačiau visiškai tapti vegetaru sunku, ypač tiems, kas gyvena šalto klimato sąlygomis. Siūloma išeitis - keisti mėsą žuvimi, o jautieną ir avieną iš raciono turėtų išstumti vištiena, kalakutiena, reikėtų visiškai atsisakyti dešrų ir mėsos delikatesų.
Šiems žmonėms labai naudingi augaliniai baltymai, kurių daug pupose. Jų maisto pagrindu sėkmingai gali tapti sojų produktai.
Natūralų pieną šios kraujo grupės žmonės pasisavina blogai, nes jų organizme gaminasi cukraus antikūnai, kurio yra nenugriebtame piene. Šviežio pieno produktus galima pakeisti, pavyzdžiui, rauginto pieno produktais.
Daržovės - išskyrus pomidorus, baklažanus ir pipirus - turėtų būti ant šios kraujo grupės žmonių stalo kasdien. Kuo mažiau jos termiškai apdorotos, tuo naudingesnės. Patariama vengti bananų - juose esantys lėktinai lėtina maisto pasisavinimą. Mandarinai ir apelsinai taip pat nenaudingi.
B(lll) kraujo grupė
Šios kraujo grupės žmonių racione gali būti tiek gyvulinės, tiek augalinės kilmės produktų. Tačiau patariama atsisakyti kviečių. Šis javas, kaip ir miežiai, kukurūzai, grikiai ir rugiai, lėtina jų medžiagų apykaitą, trukdo efektyviai eikvoti energiją. Tuo tarpu avižos, ryžiai jiems naudingi. Atsikratyti antsvorio padės pieno produktai, kiaušiniai ir visos daržovės, išskyrus pomidorus, ridikėlius ir moliūgus.
Rinktis mėsos produktus jiems patariama ypač atsargiai. Piktnaudžiauti raudona (tamsia) mėsa nepatartina - tai gali sukelti chroniško nuovargio sindromą, susilpninti imuninę sistemą. Vietoj jautienos geriau vartoti avieną, triušieną, elnieną. Vištiena netinka, nes jos lėktinai agliutinuoja šios kraujo grupės eritrocitus, o tai gresia infarktu ir imuniteto susilpnėjimu.
AB(IV) kraujo grupė
Ši kraujo grupė gana reta – ją turi mažiau nei 15 proc. planetos gyventojų. Tokių priešingų A ir B antigenų susijungimas šiems žmonėms suteikia tiek teigiamų, tiek ir neigiamų savybių. Šių žmonių imunitetas stipresnis, jų organizmas rečiau kenčia nuo alergijos, lengviau kovoja su uždegimais. Tačiau jie lengviau pažeidžiami kai kurių piktybinių navikų, nes jų antigenai "priima kaip savą" ir A, ir B tipų antigenus.
Teigiama, jog tokio žmogaus organizmas "nedraugauja" su mėsa - kadangi kraujyje yra B tipo antigenų ir dėl žemo rūgštingumo mėsa blogai pasisavinama. Mėsa - pagrindinė jų antsvorio priežastis.
Medžiagų apykaitą sulėtina ir kai kurios kruopos - grikiai, kviečiai, kukurūzai, tad jas reikėtų pakeisti ryžiais, rugiais, avižomis. Pagrindiniais maisto produktais, padėsiančiais šiems žmonėms atsikratyti antsvorio, turėtų būti daržovės ir sojų produktai.
Nenaudinga jautiena ir vištiena - jas geriau pakeisti aviena ir kalakutiena. Patariama valgyti daugiau žuvies - skumbrės, menkės, lašišos, jūros lydekos. Tuo tarpu plekšnės geriau vengti - joje yra šių žmonių kraujui priešiškų lėktinų.
QUOTE(Marinčik @ 2005 11 21, 10:47)
Marinčik, 21 Lap 2005 - 10:47, paraĆ„ā€ Äā‚¬Ā¦Ć„Ā¼Ä†Ā¦Ä€Ā½Ć„ā€ Äā‚¬Ė›Ć„ĀÄā€Ā¬Äā‚¬ĀÆ:
Marinčik, 21 Lap 2005 - 10:47, paraĆ„ā€ Äā‚¬Ā¦Ć„Ā¼Ä†Ā¦Ä€Ā½Ć„ā€ Äā‚¬Ė›Ć„ĀÄā€Ā¬Äā‚¬ĀÆ: Labai norėčiau sužinoti dietą pagal kraujo grupe,jeigu pas manę II + ,tai kokius produktus galima valgyti ,kokius ne,gal jau kažkur ir buvo rašyta ,bet kol surasiu, šitiek žinučių.
Ačiū
Labai norėčiau sužinoti dietą pagal kraujo grupe,jeigu pas manę II + ,tai kokius produktus galima valgyti ,kokius ne,gal jau kažkur ir buvo rašyta ,bet kol surasiu, šitiek žinučių.
Ačiū
Ačiū• Lieknina:
anasai, daržovės, augaliniai aliejai, sojų dūktai, pavyzdžiui, jų pienas bei tofu.
• Tukina:
mėsa, paprastosios pupelės, lenktasėklės pupelės, karvių pieno produktai, per dideliais kiekiais vartojami kviečiai.
QUOTE(Marinčik @ 2005 11 24, 11:21)
Marinčik, 24 Lap 2005 - 11:21, paraĆ„ā€ Äā‚¬Ā¦Ć„Ā¼Ä†Ā¦Ä€Ā½Ć„ā€ Äā‚¬Ė›Ć„ĀÄā€Ā¬Äā‚¬ĀÆ:
Marinčik, 24 Lap 2005 - 11:21, paraĆ„ā€ Äā‚¬Ā¦Ć„Ā¼Ä†Ā¦Ä€Ā½Ć„ā€ Äā‚¬Ė›Ć„ĀÄā€Ā¬Äā‚¬ĀÆ: Ar tu bent isivaizduoji kiek laiko reikia ieškoti
Ar tu bent isivaizduoji kiek laiko reikia ieškoti ,
,o ar daug laiko užima nueit į paiešką ir susirast? juk niekas neliepia skaityt visų temų
prašom:
PRASOM MERGINOS,CIA RASIT KO JUM REIKIA! tongue.gif 0(1) kraujo grupė Šios kraujo grupės žmonės turi kasdien suvalgyti bent gabaliuką mėsos, ypač tamsios - jautienos ar avienos, taip pat paukštienos. Jiems naudinga bet kokia mėsa, išskyrus kiaulieną ir žąsieną. O štai iš kruopų jiems tinka tik kai kurios: grikiai, soros, ryžiai, miežiai, rugiai. Grūduose esantys lėktinai šios kraujo grupės žmonių organizmui trukdo pasisavinti naudingas maistines medžiagas, sulėtina medžiagų apykaitos procesus, trukdo efektyviai panaudoti kalorijas ir būtinai virsta papildomais kilogramais.
Šios kraujo grupės žmonės antsvorio gali gana greitai atsikratyti atsisakydami miltinių ir grūdinių patiekalų – neprireiks jokių varginančių dietų.
Pieno produktai šios kraujo grupės žmonėms taip pat netinka. Tuo tarpu žuvis gali tapti jų dietos pagrindu. Pirmumą reikėtų teikti skumbrei, silkei, menkei.
Norint subalansuoti dietą labai svarbu valgyti daržoves, tačiau šiems žmonėms reikėtų vengti baklažanų ir bulvių: jų lėktinai kaupiasi aplink sąnarius, o to padarinys gali būti artritas.
Pomidorai, kuriuose yra lėktinų, ypač pavojingų A ir B kraujo grupėms, šios kraujo grupės žmonėms labai tiks. Tačiau 0(1) kraujo grupės atstovams nereikėtų valgyti kai kurių kryžmažiedžių: gūžinių, žiedinių, briuselio kopūstų, garstyčių.
Padidėjęs skrandžio rūgštingumas šios kraujo grupės žmonėms taip pat diktuoja taisykles. Reikėtų vengti marinuoto maisto, obuolių ir apelsinų sulčių, rūgščių daržovių. Ypač naudingos figos ir slyvos.
A(ll) kraujo grupė
Šios kraujo grupės žmonėms naudingiausias maitinimosi tipas - vegetariškas. Nuo mėsos jie tunka. Tačiau visiškai tapti vegetaru sunku, ypač tiems, kas gyvena šalto klimato sąlygomis. Siūloma išeitis - keisti mėsą žuvimi, o jautieną ir avieną iš raciono turėtų išstumti vištiena, kalakutiena, reikėtų visiškai atsisakyti dešrų ir mėsos delikatesų.
Šiems žmonėms labai naudingi augaliniai baltymai, kurių daug pupose. Jų maisto pagrindu sėkmingai gali tapti sojų produktai.
Natūralų pieną šios kraujo grupės žmonės pasisavina blogai, nes jų organizme gaminasi cukraus antikūnai, kurio yra nenugriebtame piene. Šviežio pieno produktus galima pakeisti, pavyzdžiui, rauginto pieno produktais.
Daržovės - išskyrus pomidorus, baklažanus ir pipirus - turėtų būti ant šios kraujo grupės žmonių stalo kasdien. Kuo mažiau jos termiškai apdorotos, tuo naudingesnės. Patariama vengti bananų - juose esantys lėktinai lėtina maisto pasisavinimą. Mandarinai ir apelsinai taip pat nenaudingi.
B(lll) kraujo grupė
Šios kraujo grupės žmonių racione gali būti tiek gyvulinės, tiek augalinės kilmės produktų. Tačiau patariama atsisakyti kviečių. Šis javas, kaip ir miežiai, kukurūzai, grikiai ir rugiai, lėtina jų medžiagų apykaitą, trukdo efektyviai eikvoti energiją. Tuo tarpu avižos, ryžiai jiems naudingi. Atsikratyti antsvorio padės pieno produktai, kiaušiniai ir visos daržovės, išskyrus pomidorus, ridikėlius ir moliūgus.
Rinktis mėsos produktus jiems patariama ypač atsargiai. Piktnaudžiauti raudona (tamsia) mėsa nepatartina - tai gali sukelti chroniško nuovargio sindromą, susilpninti imuninę sistemą. Vietoj jautienos geriau vartoti avieną, triušieną, elnieną. Vištiena netinka, nes jos lėktinai agliutinuoja šios kraujo grupės eritrocitus, o tai gresia infarktu ir imuniteto susilpnėjimu.
AB(IV) kraujo grupė
Ši kraujo grupė gana reta – ją turi mažiau nei 15 proc. planetos gyventojų. Tokių priešingų A ir B antigenų susijungimas šiems žmonėms suteikia tiek teigiamų, tiek ir neigiamų savybių. Šių žmonių imunitetas stipresnis, jų organizmas rečiau kenčia nuo alergijos, lengviau kovoja su uždegimais. Tačiau jie lengviau pažeidžiami kai kurių piktybinių navikų, nes jų antigenai "priima kaip savą" ir A, ir B tipų antigenus.
Teigiama, jog tokio žmogaus organizmas "nedraugauja" su mėsa - kadangi kraujyje yra B tipo antigenų ir dėl žemo rūgštingumo mėsa blogai pasisavinama. Mėsa - pagrindinė jų antsvorio priežastis.
Medžiagų apykaitą sulėtina ir kai kurios kruopos - grikiai, kviečiai, kukurūzai, tad jas reikėtų pakeisti ryžiais, rugiais, avižomis. Pagrindiniais maisto produktais, padėsiančiais šiems žmonėms atsikratyti antsvorio, turėtų būti daržovės ir sojų produktai.
Nenaudinga jautiena ir vištiena - jas geriau pakeisti aviena ir kalakutiena. Patariama valgyti daugiau žuvies - skumbrės, menkės, lašišos, jūros lydekos. Tuo tarpu plekšnės geriau vengti - joje yra šių žmonių kraujui priešiškų lėktinų.
IŠTEISINTI NEGALIMA PAKARTI, arba kaip išgyventi valgant?
XX amžiaus devintame dešimtmetyje, kai taikūs pasauliečiai vis dar mėgino sulieknėti badaudami, amerikiečių mokslininkai James ir Peter J. D'Adamo rengė savo “bombą”. Ir štai ji sprogo, nepaprastu greičiu pasklisdama po visą pasaulį. Pasirodo, iki šiol visi mes valgėme neteisingai, nes kiekvienas žmogus, atsižvelgiant į jo kraujo grupę, turi turėti savo mitybos tipą. Šios teorijos esmę sudaro hipotezė, teigianti, kad evoliucijos metu, keičiantis žmogaus mitybos įpročiams, atsirado mums gerai žinomos keturios kraujo grupės. O tobulas žmogaus organizmas, tiksliau jo virškinimo ir imuninė sistema, puikiai prisimena, ką valgė mūsų pirmtakai. Amerikiečiai teigia, kad cheminė reakcija tarp kraujo kūnelių ir maisto medžiagų – neatskiriama genetinio paveldo dalis. Mitybos pagal kraujo grupes teorija sukėlė nepaprastai daug ginčų. Kaip žinome, būtent juose gimsta tiesa, o išsami informacija suteikia galimybę turėti savo nuomonę. Būti ar nebūti? Tikėti ar ne?
James ir Peter J. D'Adamo teigia, kad daugelis maisto produktų antigenų panašūs į žmogaus kraujo grupės antigenus, todėl suvalgius organizmui netinkančio maisto, šis atpažįstamas kaip svetimas ir su juo kovojama panašiai kaip su virusais ar bakterijomis, sukeliančiomis įvairias infekcines ligas. Medžiagos, sukeliančios tokią organizmo reakciją vadinamos lektinais. Tai, priima juos ar atmeta mūsų kraujas, nulemta genetiškai ir perduodama kartu su kraujo grupe. Išanalizavę maistinių lektinų požymius bei jų reakciją su kraujo grupėmis, natūropatai James ir Peter J. D'Adamo iškėlė teoriją: kiekvienas žmogus turi turėti savo mitybos tipą, savo kovos su antsvoriu metodus. Autoriai nurodo, kad ne visi lektinai yra labai “agresyvūs”, todėl pavyksta išvengti tragiškų padarinių. Be to, didžiąją jų dalį pašalina virškinimo sistema. Tačiau net ir nedidelis lektinų kiekis gali agliutinuoti (sulipinti) daug eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių). Įsivaizduokite, diena iš dienos Jūs valgote “netinkamą” Jūsų kraujo grupei maistą, kiekvieną kartą sulimpa vis daugiau eritrocitų, jų masė niekur nedingsta, taigi, logiškai mąstant, turėtų palaipsniui užkimšti smulkiausias ir kiek stambesnes kraujagysles. Tam įvykus, mūsų oda, raumenys, organai nebūtų aprūpinami krauju ir palaipsniui žūtų, neišgyventume net metų, tačiau mes iki šiol kas rytą keliamės į darbą. Šiek tiek anksčiau minėta, kad į lektinus kraujas reaguoja panašiai kaip į virusus ar bakterijas. Tokiu atveju reaguoti turėtų ne raudonieji kraujo kūneliai, bet leukocitai, dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais… “Autoriai pamiršo paminėti, kad medžiagos cirkuliuojančios mūsų kraujyje, visiškai ne tie baltymai, kurie yra mūsų suvalgytame maiste. Juk į kraują niekuomet nepatenka grynos maisto medžiagos. Tam ir egzistuoja virškinimo sistema, suskaidanti riebalus, baltymus, angliavandenius iki tokių medžiagų, kurios jau gali patekti į kraują. Taigi, reakcija, apie kurią pasakoja autoriai, paprasčiausiai negali vykti,”- aiškino gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė.
Mitybos teoriją autorius mėgina įrodyti pradėdamas mintimi, kad kraujo grupės atsirado atrankos metodu. D’Adamo žodžiais pirmykščiai žmonės turėjo pirmą kraujo grupę, jie valgė mėsą. Praėjo 15-20 tūkstančių metų. Situacija pasikeitė, žmonių daugėjo, todėl vis daugiau medžiotojų kovojo dėl to paties medžioklės ploto. Maisto tuo tarpu ėmė trukti, nes gyvūnų sparčiai mažėjo. (Įsivaizduokite, kiek žmonių turėtų gyventi 1 km2, kad galėtų be šiuolaikinių ginklų užmušti ir suvalgyti tiek gyvūnų, kad jų pritruktų?) Tuomet, autoriaus žodžiais, žmogus tapo žemdirbiu. Dar po 5 tūkstančių metų žmonės buvo priversti migruoti iš Afrikos į Aziją, verstis gyvulininkyste. Antra kraujo grupė, kurią turėjo sėslūs žemdirbiai, visiškai netiko naujoms gyvenimo sąlygoms, todėl atsirado trečia kraujo grupė. K.Gridnevas piktinasi šia nauja, istorijos mokslui dar nežinoma didžiojo tautų kraustymosi priežastimi. Dar labiau iš vėžių išmuša ketvirtos kraujo grupės atsiradimo paaiškinimas. Pasirodo, užkariautojams keliaujant Europa, vyko tautų maišymasis, todėl atsirado sąlygos dar vienai mutacijai ir gimė žmogus turėjęs naują – IV kraujo grupę. Remiantis autoriaus žodžiais, atrodytų, kad anksčiau santykių tarp skirtingų tautų atstovų nebuvo ir visi žmonės gimdavo turėdami tą pačią kraujo grupę. Be to, autorius, įrodinėdamas savo teoriją, matyt, pamiršo mokyklinės biologijos kursą, kur teigiama, kad pirmiausia atsiranda požymiai (mūsų atveju kraujo grupės) ir tik po to vyksta atranka pagal šiuos požymius, bet ne atvirkščiai. Mitybos pagal kraujo grupes teoriją visiškai sugriauna tai, kad beždžionės taip pat turi kraujo grupes, bet klausydamos gamtos balso visos valgo tą patį maistą. Be to yra ir lieknos, ir sveikos. Beje, nurodoma, kad makakos turi A antigeną, o gorilos – tik B antigeną. Pasidomėjau šių primatų maitinimosi ypatybėmis. Pasirodo, makakos minta augalų lapais, vabzdžiais bei smulkiais gyvūnais, o kai kurios makakų rūšys valgo net krabus ar kitus jūros gyvius, jei tik sugeba pagauti. Pasižiūrėkime, ką D’Adamo siūlo valgyti šią kraujo grupę turintiems žmonėms: “Idealu, jei A(II) kraujo grupės žmonės visiškai nevalgo mėsos. Derėtų vengti krevečių, krabų, omarų, midijų, vėžių, ungurių, lašišų, silkių, plekšnių. Tinkamiausi produktai — ankštiniai augalai: pupelės, pupos, šparagai, žalieji žirneliai, lęšiai. Iš valgiaraščio patartina išbraukti bananus, apelsinus, mandarinus, mangus ir papajas.” Sutikite, sunku įsivaizduoti simpatišką beždžionėlę, atsisakančią banano. Sakote, šis nesutapimas – tikrų tikriausias atsitiktinumas? Pasižiūrėkime kas rekomenduojama trečią kraujo grupę turintiems žmonėms: “Gyvulinės kilmės baltymai padeda B(III) kraujo grupės žmonėms išlaikyti gerą formą. Daugiausia jėgų teikia jūros gėrybės. Tinka žirneliai, šparaginės ir baltosios pupelės, daržovės, kiaušiniai.” Gorilos minta apytikriai 200 rūšių augalų lapais, vabzdžiais ir visiškai negeria vandens. Atrodo, radome dar vieną D’Adamo teorijos prieštaravimą gamtai. Papildant jau pradėtą temą, reikėtų paminėti, kad šiais laikais žinoma apie 250 kraujo grupių antigenų. Žinoma, ne visus juos reikia tirti, pavyzdžiui, perpilant kraują, tačiau rezus faktoriaus pamiršti nevalia. Atkreipkite dėmesį, iš pirmo žvilgsnio patraukli mitybos teorija į rezus faktorių visiškai neatsižvelgia! Be to,
Pateiksiu dar kelis mokslininkų, kritikuojančių mitybą pagal kraujo grupes:
· D’Adamo teorija buvo publikuota tik jo paties leidiniuose, šios mitybos teorijos niekuomet necitavo nė vienas mokslinis žurnalas;
· Ar esate girdėję, kad priešistorinis žmogus kada nors būtų laikęsis dietos, atsižvelgdamas į savo kraujo grupę? (J.Putnam);
· I kraujo grupę turintys žmonės valgydami maisto produktus, kuriuos jiems rekomenduoja D’Adamo, ženkliai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. (A. Gaby);
· Lektinai iki šiol tirti tik atliekant laboratorinius bandymus, jų poveikis žmogaus organizme dar nežinomas. Be to, įrodyta, kad lektinai suyra termiškai apdorojant maistą arba viekiant virškinimo fermentams. (A. Gaby);
· Autorius nurodo, kad A(II) kraujo grupės žmonės natūralų pieną pasisavina blogai, nes “jų organizme gaminasi cukraus antikūnai, kurio yra nenugriebtame piene. B(III) kraujo grupės eritrocitų paviršiuje pagrindinis antigenas – angliavandenis D-galaktozaminas, labai panašus angliavandenis yra pieno sudėtyje”. Iš tikrųjų piene yra ne D-galaktozaminas, bet laktozė. Jos ir D-galaktozamino cheminės savybės labai skirtingos. Net jei piene būtų didelis D-galaktozamino kiekis, A(II) kraujo grupės asmens antigenai, agliutinuojantys B(III) kraujo grupės eritrocitus, reaguoja ne su atskira D-galaktozamino molekule, bet su jos ir fukozės, esančios eritrocitų paviršiuje, kompleksu (D-galaktozaminas + fukozė). Tai reiškia, kad kai kurie žmonės netoleruoja pieno produktų ne dėl kraujo kūnelių agliutinacijos su piene esančiais angliavandeniais, bet dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui dėl fermento laktazės, skaidančios pieno cukrų, trūkumo. (M.Klaper);
· Kodėl mes “dieviname” tik D-galaktozamino-fukozės molekules raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje, kuriomis remiantis pagrįsta ABO kraujo grupių sistema. Yra daugybė kitaip klasifikuojamų kraujo grupių, pavyzdžiui, Auberger, Diego, Duffy, Kell, Kidd, Lewis, Lutheran, MNS, Sutter ir t.t.. Iš tiesų tai reiškia, kad “teisingai” maitinantis pagal ABO kraujo grupes galime visiškai “neteisingai” maitintis atsižvelgdami į Duffy antigenus. (M.Klaper)
Visa tai, ką skaitėte anksčiau – teoriniai ginčai. Galų gale ne taip svarbu, kaip atsirado tos kraujo grupės ir kas su kuo sąveikauja. Jei šis metodas veiksmingas, kodėl turėtume jo atsisakyti? Išmėginę šią dietą dalinasi savo patirtimi:
Nijolė Oželytė, aktorė, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarė. Kankino kosulys, dusulys. Ilgą laiką lankiausi pas gydytojus, vartojau įvairius vaistus, tačiau gydymas nepadėjo. Grįždama iš Egipto nugirdau kalbant apie grikių dietą. Dvi savaites valgiau vandenyje, be druskos virtus grikius. Tai padėjo man pasveikti: neliko nei kosulio, nei dusulio. Ir svorio numečiau, dabar atrodau puikiai! Po savaitės tokios dietos į rankas pateko knygelė apie mitybą pagal kraujo grupes. Pasirodo, mano kraujo grupės žmonėms, grikiai – ir maistas, ir vaistas. Be to rekomenduojama valgyti tuos produktus, kuriuos labiausiai mėgstu. Ši teorija tikrai teisinga.
Erika, studentė. Mityba pagal kraujo grupes tikrai verta dėmesio, aš pati išbandžiau ir man labai padėjo.
Agnė, vadybininkė. Mano mama numetė 10 kg, vien tik valgydama tuos produktus, kurie tinka jos kraujo grupei, be jokio sporto. Man pačiai tai nėra priimtina, nes turintiems II kraujo grupę negalima valgyti mėsos, o aš neįsivaizduoju savęs be jos.
Vilma, mokytoja. Dalykas, manau, geras, ypač sergantiems alergija. Bet bijau, neturėčiau tiek valios maitintis tik kokiais penkiais produktais. Tiek malonumų atsisakyti!
Rūta Lukoševičiūtė, TV laidos "Šeštadienio rytas" vyr. redaktorė, dainininkė. Apie mitybą pagal kraujo grupes girdėjau iš mamos. Ji visuomet rūpinasi, stengiasi sveikai maitintis. Nors, man atrodo, mitybos pagal kraujo grupes dar neišmėgino. Pati nesilaikau tų taisyklių, net neprisimenu, kokia mano kraujo grupė. Bet manau, kad tokia mityba dažniausiai atitinka teisybę. Tik reikia skirti tam laiko.
Donalda Meiželytė, “Dviračio žynių “ aktorė, dainininkė. Nijolė Oželytė, su kuria bendrauju, grįždama iš Egipto nugirdo kalbą apie grikių dietą, kurią aktyviai naudojo. Pradėjo dalintis įspūdžiais. Dabar nė dienos nepraleidžia nepapriekaištavusi man, kad turėdama II kraujo grupę valgau žalią mėsą, o ne grikius ir karpius. Kaip supratau iš Nijolės pasakojimų, dabar galima atlikti labai įmantrų kraujo tyrimą už daug pinigų ir labai tiksliai išsiaiškinti, ko organizmui reikia, kad būtų sveikas ir gražus. Bet Nijolė kol kas propaguoja tik paprastą, kraujo grupės klasifikacijos ypatumais pagrįstą dietą. Aš esu labai jauna ir kol kas nesiruošiu naudotis teorijomis praktikoje.
Marius Matulevičius, prodiuseris. Apie dietą pagal kraujo grupes esu girdėjęs. Bet mano principas – valgyti kuo įvairesnį maistą. Mano senelis (A.A.) nugyveno ilgą gyvenimą, pagal savo kraujo grupę jis turėjo nevalgyti, bet prie stalo nesėsdavo, jei ant jo nebūdavo “baltos mėsos” (pastaba: lašinių). Japonai ir kinai teigia, kad lašiniai – mūsų ženšenis, nes lašiniai ir raugintų kopūstų sunka turi tokias pačias savybes kaip ir jų ženšenis. Žadu ir iki savo gyvenimo pabaigos nesilaikyti jokių nepagrįstų dietų.
Raimonda, dviejų vaikų mama. Mano kūdikis yra I kraujo grupės, todėl jam nerekomenduojama valgyti pieno. Gal turėčiau badu jį marinti ar vien arbatėlėm girdyti?
Audrius, studentas. Manau, kad tai – visiška nesąmonė. Mano draugė staiga pradėjo nevalgyti to, ką visą laiką mėgo. Niekada nesilaikysiu jokių dietų, kodėl turėčiau valgyti tai, kas anot knygos tinka jai? Ar visiems reikia ruošti atskirus pietus?
Nors yra keli skeptiški pasisakymai, dauguma pritaria šiai mitybos teorijai, išbandžiusių atsiliepimai teigiami. Kodėl mokslas ir praktika taip prieštarauja vienas kitam?
Aušra Jauniškytė, gydytoja dietologė. “Žmonės išmėgina tai, apie ką kalbama ir rašoma, tai kas išpopuliarinta. Neretai žmonės skambina ir klausia apie mitybą pagal kraujo grupes, tiki jos veiksmingumu. Iš tikrųjų bet kuri sistema yra veiksminga svorio metimui. Sunkiausia – išlaikyti optimalų svorį, kas, nustojus laikytis dietos nėra paprasta. Ši mitybos teoriją sukelia apribojimų žmonėms. Gerai, jei mėgiamas maistas sutampa su rekomendacijomis. Jei noras ir rekomendacijos priešingi, kyla diskomfortas. Be to, laikydamiesi D’Adamo propaguojamos mitybos, organizmas negauna reikalingų medžiagų. Tokia mityba nėra subalansuota. Vieniems rekomenduojama valgyti daug mėsos ir mažai angliavandenių, kitiems – atsisakyti mėsos produktų ar vartoti daugiau grūdinių. Iš tikrųjų šioje teorijoje labai daug spragų. Pavyzdžiui, skirtingo amžiaus žmonėms rekomenduojami tie patys produktai, neatsižvelgiama į tai, kad augančio ir senstančio organizmo maisto medžiagų poreikiai visiškai skirtingi. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad D’Adamo teorijoje visiškai nepalikta galimybių žmonėms, sergantiems, pavyzdžiui, celiakija, alergija, cukriniu diabetu, fenilketonurija ir t.t., kur būtina laikytis mitybos rekomendacijų. Priešingu atveju, pasekmės gali būti liūdnos.”
Jelena Tulčina, Žvėryno natūralios medicinos centro vadovė. “Kai nėra geresnės metodikos, padedančios nustatyti, kokie maisto produktai tinka organizmui, galima vadovautis mityba pagal kraujo grupes. Šios mitybos rekomendacijos dar niekam nepakenkė. Vis tik pagrindinis stresas mūsų organizmui – netinkama mityba. Valgant netinkamus organizmui maisto produktus, dėl reakcijų, vykstančių su nevirškinamo maisto likučiais, žūsta limfocitai. Silpsta imunitetas. Kai reikia kovoti su virusais ir bakterijom – limfocitų trūksta. Suvalgius netinkamo maisto produkto ir jam sąveikaujant su limfocitais, jie plyšta. Išsiskiria fermentai, todėl organizme vyksta bendra reakcija. Visos lėtinės ligos (bronchų astma, sąnarių ligos, migrena) – slapta alergija netinkamiems maisto produktams. Atliekame maisto nesuderinamumo tyrimą. Paėmus kraujo mėginį, išbandoma 110 maisto produktų, galinčių sukelti organizmo netoleranciją. Tai tiksliau, nei mityba pagal kraujo grupes, ir rezultatai daug geresni.
Atlikę tyrimus, pastebėjome dėsningumų, todėl niekam nerekomenduojame valgyti pieno produktų, saldumynų, miltinių patiekalų ir duonos su mielėm, nes šie produktai daugumai sukelia slaptą alergiją. Angliavandenius ir baltymus reikia valgyti tik atskirai, nes šios medžiagos virškinamos skirtingose virškinimo sistemos vietose (produktas geriau pasisavina, nelieka nesuvirškintų medžiagų, kurios teršia organizmą), gerti galima tik prieš valgį.”
Atrodo, ši JAV, Australijoje, Europoje, Rusijoje populiari teorija – nauja mitybos pagal kraujo grupes atmaina, patobulinta, papildyta kitų dietų teiginiais, bet vis tiek neatsakanti į visus kylančius klausimus. Ši teorija kiek artimesnė tradicinės medicinos propaguojamai mitybos piramidei. Nesiūloma visiškai atsisakyti mėsos ar kokių kitų produktų, tačiau, jei netinkamai valgant žūsta limfocitai, kodėl to neparodo kraujo tyrimas? Iš tiesų, daliai žmonių, netoleruojančių kai kurių maisto produktų gali vykti reakcija su virškinimo trakte esančiais limfocitais, tačiau šio netoleravimo požymiai pasireiškia netrukus po valgio, bet ne slapta. Kodėl ne visi žmonės, valgantys tai, ką mėgsta, serga lėtinėmis ligomis? Pradėkime nuo pasiūlymo angliavandenius ir baltymus valgyti tik atskirai. Tai – kertinis Šeltono dietos akmuo. Iš tikrųjų juk mūsų organizmas pritaikytas valgyti mišrų maistą, jis gamina pakankamą kiekį visų reikalingų fermentų, kad būtų suvirškinta ir mėsa, ir bulvės. Taip maitinantis iš tikrųjų gana greitai suliesėjama, tačiau riebalų skaidymo proceso metu labai padidėja bendras organizmo rūgštingumas, sutrinka rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Rūgščių perteklius neigiamai veikia organizmą, “ištraukdamas” iš kaulų vertingas mineralines medžiagas. Vargu ar rasite bent vieną produktą, išskyrus kiaušinio baltymą, kurį sudarytų vien tik baltymas, vien tik riebalai ar vien tik angliavandeniai. Dietologai nurodo, kad taip maitinantis organizmas atpranta normaliai virškinti ir, pavalgius kiekvienam lietuviui įprasto maisto - gali sutrikti virškinimo procesas, tuomet iš tikrųjų turėsite problemų. Nacionalinio Sveikatos Instituto (Sankt-Peterburgas) vadovas, gydytojas R.S. Minvalejevas sako, jei iš tikrųjų būtų sveikiau valgyti Angliavandenius ir baltymus atskirai, mūsų protėviai nebūtų sukūrę koldūnų. Angliavandenius ir baltymus valgant atskirai iš tikrųjų sulieknėsite, bet ne dėl to, kad ši dieta tobula. Tiesiog kontroliuosite save ir atsisakysite piragaičių, tortų ir kitų skanumynų, kurie dažniausiai būna labai kaloringi.
Siūloma atsisakyti pieno produktų. O juose yra apie 20 amino rūgščių, kurios yra labai vertingos. Pieno produktuose yra vitaminų, riebiųjų rūgščių, makro ir mikro elementų, pavyzdžiui, kalcio, kurio kituose produktuose yra labai mažai.
Jei mielės daugeliui žmonių sukelia slaptą alergiją, tikriausiai neturėtume nė vieno sveiko ir gerai besijaučiančio krepšinio sirgalio. Juk Lietuvoje alus tikriausiai galėtų būti vadinamas mėgiamiausiu tautos gėrimu.
Absoliučios tiesos nėra. Populiarios dietos priskiriamos “mokslo neįrodytų teorijų” grupei. Prisiminkite, jei laikotės dietos, dar nereiškia, kad sveikai maitinatės. Mokslininkų išspausdinti darbai įrodė, kad apie 50 proc. žmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Visame pasaulyje dažniausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų, rizika sirgti jomis tiesiogiai priklauso nuo cholesterolio kiekio kraujyje. O jo kiekis – nuo mūsų mitybos. Valgote “kas papuola”, dažnai pasirenkate keptus produktus, pripratote valgyti pusfabrikačius? Iš tiesų laikas susirūpinti savo mityba. Specialistai sutinka, kad didžioji dalis mūsų sveikatos priklauso nuo mitybos. Panašu, kad ši mintis patinka ir mums, todėl virstame vis naujesnių, atrodytų, tobulesnių dietų medžiotojais. Greitai pasiryžtame laikytis komercinį atspalvį turinčių dietų, pagardintų stebuklingu žodeliu “sulieknėsite”. Išmėginame viską, išskyrus tai, ką seniai paskaičiavo, ištyrė ir pripažino mokslas. Ar mėginote laikytis dietos pagal visame pasaulyje žinomą mitybos piramidę? Susipažinkite. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam kūno svoriui palaikyti, o taisyklėse rekomenduojama:
· Valgyti kuo įvairesnį maistą;
· Išlaikyti normalų kūno svorį;
· Kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, grūdinių produktų;
Mitybos piramidė – tai norma, skirta tam, kad kiekvienas norintis galėtų lengviau suvokti tinkamo maitinimosi principus. Piramidės pagrindą turėtų sudaryti neriebūs ir nesaldūs grūdiniai gaminiai, jų reikia vartoti daugiausiai. Antroje jos pakopoje – vaisiai ir daržovės. Dar aukščiau – pienas, mėsa, vištiena, žuvis ir jų produktai, ankštiniai. Piramidės viršūnėje – mišri maisto produktų grupė, kurią sudaro riebalai, saldumynai, alkoholiniai gėrimai. Jų patariama vartoti mažiausiai, lyginant su kitų pakopų produktais. Japonai sako: suskaičiuokite savo dantis. Turite 20 krūminių dantų grūdiniams produktams kramtyti, 8 kandžius daržovėms ir vaisiams atsikasti ir 4 iltinius dantis mėsai. Iš tikrųjų japonų išmintis puikiai atspindi tai, ką siūlo mitybos piramidė. Pagrindinis tinkamo maitinimosi principas – įvairus maistas iš visų 6 maisto grupių. Nėra blogų produktų, yra tik blogai koreguota dieta. Kiekviename regione yra savo maitinimosi įpročiai, geriausi konkrečiomis sąlygomis.
Parengė Viktorija Andrulionytė
Straipsnis spausdintas Ievoje
XX amžiaus devintame dešimtmetyje, kai taikūs pasauliečiai vis dar mėgino sulieknėti badaudami, amerikiečių mokslininkai James ir Peter J. D'Adamo rengė savo “bombą”. Ir štai ji sprogo, nepaprastu greičiu pasklisdama po visą pasaulį. Pasirodo, iki šiol visi mes valgėme neteisingai, nes kiekvienas žmogus, atsižvelgiant į jo kraujo grupę, turi turėti savo mitybos tipą. Šios teorijos esmę sudaro hipotezė, teigianti, kad evoliucijos metu, keičiantis žmogaus mitybos įpročiams, atsirado mums gerai žinomos keturios kraujo grupės. O tobulas žmogaus organizmas, tiksliau jo virškinimo ir imuninė sistema, puikiai prisimena, ką valgė mūsų pirmtakai. Amerikiečiai teigia, kad cheminė reakcija tarp kraujo kūnelių ir maisto medžiagų – neatskiriama genetinio paveldo dalis. Mitybos pagal kraujo grupes teorija sukėlė nepaprastai daug ginčų. Kaip žinome, būtent juose gimsta tiesa, o išsami informacija suteikia galimybę turėti savo nuomonę. Būti ar nebūti? Tikėti ar ne?
James ir Peter J. D'Adamo teigia, kad daugelis maisto produktų antigenų panašūs į žmogaus kraujo grupės antigenus, todėl suvalgius organizmui netinkančio maisto, šis atpažįstamas kaip svetimas ir su juo kovojama panašiai kaip su virusais ar bakterijomis, sukeliančiomis įvairias infekcines ligas. Medžiagos, sukeliančios tokią organizmo reakciją vadinamos lektinais. Tai, priima juos ar atmeta mūsų kraujas, nulemta genetiškai ir perduodama kartu su kraujo grupe. Išanalizavę maistinių lektinų požymius bei jų reakciją su kraujo grupėmis, natūropatai James ir Peter J. D'Adamo iškėlė teoriją: kiekvienas žmogus turi turėti savo mitybos tipą, savo kovos su antsvoriu metodus. Autoriai nurodo, kad ne visi lektinai yra labai “agresyvūs”, todėl pavyksta išvengti tragiškų padarinių. Be to, didžiąją jų dalį pašalina virškinimo sistema. Tačiau net ir nedidelis lektinų kiekis gali agliutinuoti (sulipinti) daug eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių). Įsivaizduokite, diena iš dienos Jūs valgote “netinkamą” Jūsų kraujo grupei maistą, kiekvieną kartą sulimpa vis daugiau eritrocitų, jų masė niekur nedingsta, taigi, logiškai mąstant, turėtų palaipsniui užkimšti smulkiausias ir kiek stambesnes kraujagysles. Tam įvykus, mūsų oda, raumenys, organai nebūtų aprūpinami krauju ir palaipsniui žūtų, neišgyventume net metų, tačiau mes iki šiol kas rytą keliamės į darbą. Šiek tiek anksčiau minėta, kad į lektinus kraujas reaguoja panašiai kaip į virusus ar bakterijas. Tokiu atveju reaguoti turėtų ne raudonieji kraujo kūneliai, bet leukocitai, dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais… “Autoriai pamiršo paminėti, kad medžiagos cirkuliuojančios mūsų kraujyje, visiškai ne tie baltymai, kurie yra mūsų suvalgytame maiste. Juk į kraują niekuomet nepatenka grynos maisto medžiagos. Tam ir egzistuoja virškinimo sistema, suskaidanti riebalus, baltymus, angliavandenius iki tokių medžiagų, kurios jau gali patekti į kraują. Taigi, reakcija, apie kurią pasakoja autoriai, paprasčiausiai negali vykti,”- aiškino gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė.
Mitybos teoriją autorius mėgina įrodyti pradėdamas mintimi, kad kraujo grupės atsirado atrankos metodu. D’Adamo žodžiais pirmykščiai žmonės turėjo pirmą kraujo grupę, jie valgė mėsą. Praėjo 15-20 tūkstančių metų. Situacija pasikeitė, žmonių daugėjo, todėl vis daugiau medžiotojų kovojo dėl to paties medžioklės ploto. Maisto tuo tarpu ėmė trukti, nes gyvūnų sparčiai mažėjo. (Įsivaizduokite, kiek žmonių turėtų gyventi 1 km2, kad galėtų be šiuolaikinių ginklų užmušti ir suvalgyti tiek gyvūnų, kad jų pritruktų?) Tuomet, autoriaus žodžiais, žmogus tapo žemdirbiu. Dar po 5 tūkstančių metų žmonės buvo priversti migruoti iš Afrikos į Aziją, verstis gyvulininkyste. Antra kraujo grupė, kurią turėjo sėslūs žemdirbiai, visiškai netiko naujoms gyvenimo sąlygoms, todėl atsirado trečia kraujo grupė. K.Gridnevas piktinasi šia nauja, istorijos mokslui dar nežinoma didžiojo tautų kraustymosi priežastimi. Dar labiau iš vėžių išmuša ketvirtos kraujo grupės atsiradimo paaiškinimas. Pasirodo, užkariautojams keliaujant Europa, vyko tautų maišymasis, todėl atsirado sąlygos dar vienai mutacijai ir gimė žmogus turėjęs naują – IV kraujo grupę. Remiantis autoriaus žodžiais, atrodytų, kad anksčiau santykių tarp skirtingų tautų atstovų nebuvo ir visi žmonės gimdavo turėdami tą pačią kraujo grupę. Be to, autorius, įrodinėdamas savo teoriją, matyt, pamiršo mokyklinės biologijos kursą, kur teigiama, kad pirmiausia atsiranda požymiai (mūsų atveju kraujo grupės) ir tik po to vyksta atranka pagal šiuos požymius, bet ne atvirkščiai. Mitybos pagal kraujo grupes teoriją visiškai sugriauna tai, kad beždžionės taip pat turi kraujo grupes, bet klausydamos gamtos balso visos valgo tą patį maistą. Be to yra ir lieknos, ir sveikos. Beje, nurodoma, kad makakos turi A antigeną, o gorilos – tik B antigeną. Pasidomėjau šių primatų maitinimosi ypatybėmis. Pasirodo, makakos minta augalų lapais, vabzdžiais bei smulkiais gyvūnais, o kai kurios makakų rūšys valgo net krabus ar kitus jūros gyvius, jei tik sugeba pagauti. Pasižiūrėkime, ką D’Adamo siūlo valgyti šią kraujo grupę turintiems žmonėms: “Idealu, jei A(II) kraujo grupės žmonės visiškai nevalgo mėsos. Derėtų vengti krevečių, krabų, omarų, midijų, vėžių, ungurių, lašišų, silkių, plekšnių. Tinkamiausi produktai — ankštiniai augalai: pupelės, pupos, šparagai, žalieji žirneliai, lęšiai. Iš valgiaraščio patartina išbraukti bananus, apelsinus, mandarinus, mangus ir papajas.” Sutikite, sunku įsivaizduoti simpatišką beždžionėlę, atsisakančią banano. Sakote, šis nesutapimas – tikrų tikriausias atsitiktinumas? Pasižiūrėkime kas rekomenduojama trečią kraujo grupę turintiems žmonėms: “Gyvulinės kilmės baltymai padeda B(III) kraujo grupės žmonėms išlaikyti gerą formą. Daugiausia jėgų teikia jūros gėrybės. Tinka žirneliai, šparaginės ir baltosios pupelės, daržovės, kiaušiniai.” Gorilos minta apytikriai 200 rūšių augalų lapais, vabzdžiais ir visiškai negeria vandens. Atrodo, radome dar vieną D’Adamo teorijos prieštaravimą gamtai. Papildant jau pradėtą temą, reikėtų paminėti, kad šiais laikais žinoma apie 250 kraujo grupių antigenų. Žinoma, ne visus juos reikia tirti, pavyzdžiui, perpilant kraują, tačiau rezus faktoriaus pamiršti nevalia. Atkreipkite dėmesį, iš pirmo žvilgsnio patraukli mitybos teorija į rezus faktorių visiškai neatsižvelgia! Be to,
Pateiksiu dar kelis mokslininkų, kritikuojančių mitybą pagal kraujo grupes:
· D’Adamo teorija buvo publikuota tik jo paties leidiniuose, šios mitybos teorijos niekuomet necitavo nė vienas mokslinis žurnalas;
· Ar esate girdėję, kad priešistorinis žmogus kada nors būtų laikęsis dietos, atsižvelgdamas į savo kraujo grupę? (J.Putnam);
· I kraujo grupę turintys žmonės valgydami maisto produktus, kuriuos jiems rekomenduoja D’Adamo, ženkliai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. (A. Gaby);
· Lektinai iki šiol tirti tik atliekant laboratorinius bandymus, jų poveikis žmogaus organizme dar nežinomas. Be to, įrodyta, kad lektinai suyra termiškai apdorojant maistą arba viekiant virškinimo fermentams. (A. Gaby);
· Autorius nurodo, kad A(II) kraujo grupės žmonės natūralų pieną pasisavina blogai, nes “jų organizme gaminasi cukraus antikūnai, kurio yra nenugriebtame piene. B(III) kraujo grupės eritrocitų paviršiuje pagrindinis antigenas – angliavandenis D-galaktozaminas, labai panašus angliavandenis yra pieno sudėtyje”. Iš tikrųjų piene yra ne D-galaktozaminas, bet laktozė. Jos ir D-galaktozamino cheminės savybės labai skirtingos. Net jei piene būtų didelis D-galaktozamino kiekis, A(II) kraujo grupės asmens antigenai, agliutinuojantys B(III) kraujo grupės eritrocitus, reaguoja ne su atskira D-galaktozamino molekule, bet su jos ir fukozės, esančios eritrocitų paviršiuje, kompleksu (D-galaktozaminas + fukozė). Tai reiškia, kad kai kurie žmonės netoleruoja pieno produktų ne dėl kraujo kūnelių agliutinacijos su piene esančiais angliavandeniais, bet dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui dėl fermento laktazės, skaidančios pieno cukrų, trūkumo. (M.Klaper);
· Kodėl mes “dieviname” tik D-galaktozamino-fukozės molekules raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje, kuriomis remiantis pagrįsta ABO kraujo grupių sistema. Yra daugybė kitaip klasifikuojamų kraujo grupių, pavyzdžiui, Auberger, Diego, Duffy, Kell, Kidd, Lewis, Lutheran, MNS, Sutter ir t.t.. Iš tiesų tai reiškia, kad “teisingai” maitinantis pagal ABO kraujo grupes galime visiškai “neteisingai” maitintis atsižvelgdami į Duffy antigenus. (M.Klaper)
Visa tai, ką skaitėte anksčiau – teoriniai ginčai. Galų gale ne taip svarbu, kaip atsirado tos kraujo grupės ir kas su kuo sąveikauja. Jei šis metodas veiksmingas, kodėl turėtume jo atsisakyti? Išmėginę šią dietą dalinasi savo patirtimi:
Nijolė Oželytė, aktorė, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarė. Kankino kosulys, dusulys. Ilgą laiką lankiausi pas gydytojus, vartojau įvairius vaistus, tačiau gydymas nepadėjo. Grįždama iš Egipto nugirdau kalbant apie grikių dietą. Dvi savaites valgiau vandenyje, be druskos virtus grikius. Tai padėjo man pasveikti: neliko nei kosulio, nei dusulio. Ir svorio numečiau, dabar atrodau puikiai! Po savaitės tokios dietos į rankas pateko knygelė apie mitybą pagal kraujo grupes. Pasirodo, mano kraujo grupės žmonėms, grikiai – ir maistas, ir vaistas. Be to rekomenduojama valgyti tuos produktus, kuriuos labiausiai mėgstu. Ši teorija tikrai teisinga.
Erika, studentė. Mityba pagal kraujo grupes tikrai verta dėmesio, aš pati išbandžiau ir man labai padėjo.
Agnė, vadybininkė. Mano mama numetė 10 kg, vien tik valgydama tuos produktus, kurie tinka jos kraujo grupei, be jokio sporto. Man pačiai tai nėra priimtina, nes turintiems II kraujo grupę negalima valgyti mėsos, o aš neįsivaizduoju savęs be jos.
Vilma, mokytoja. Dalykas, manau, geras, ypač sergantiems alergija. Bet bijau, neturėčiau tiek valios maitintis tik kokiais penkiais produktais. Tiek malonumų atsisakyti!
Rūta Lukoševičiūtė, TV laidos "Šeštadienio rytas" vyr. redaktorė, dainininkė. Apie mitybą pagal kraujo grupes girdėjau iš mamos. Ji visuomet rūpinasi, stengiasi sveikai maitintis. Nors, man atrodo, mitybos pagal kraujo grupes dar neišmėgino. Pati nesilaikau tų taisyklių, net neprisimenu, kokia mano kraujo grupė. Bet manau, kad tokia mityba dažniausiai atitinka teisybę. Tik reikia skirti tam laiko.
Donalda Meiželytė, “Dviračio žynių “ aktorė, dainininkė. Nijolė Oželytė, su kuria bendrauju, grįždama iš Egipto nugirdo kalbą apie grikių dietą, kurią aktyviai naudojo. Pradėjo dalintis įspūdžiais. Dabar nė dienos nepraleidžia nepapriekaištavusi man, kad turėdama II kraujo grupę valgau žalią mėsą, o ne grikius ir karpius. Kaip supratau iš Nijolės pasakojimų, dabar galima atlikti labai įmantrų kraujo tyrimą už daug pinigų ir labai tiksliai išsiaiškinti, ko organizmui reikia, kad būtų sveikas ir gražus. Bet Nijolė kol kas propaguoja tik paprastą, kraujo grupės klasifikacijos ypatumais pagrįstą dietą. Aš esu labai jauna ir kol kas nesiruošiu naudotis teorijomis praktikoje.
Marius Matulevičius, prodiuseris. Apie dietą pagal kraujo grupes esu girdėjęs. Bet mano principas – valgyti kuo įvairesnį maistą. Mano senelis (A.A.) nugyveno ilgą gyvenimą, pagal savo kraujo grupę jis turėjo nevalgyti, bet prie stalo nesėsdavo, jei ant jo nebūdavo “baltos mėsos” (pastaba: lašinių). Japonai ir kinai teigia, kad lašiniai – mūsų ženšenis, nes lašiniai ir raugintų kopūstų sunka turi tokias pačias savybes kaip ir jų ženšenis. Žadu ir iki savo gyvenimo pabaigos nesilaikyti jokių nepagrįstų dietų.
Raimonda, dviejų vaikų mama. Mano kūdikis yra I kraujo grupės, todėl jam nerekomenduojama valgyti pieno. Gal turėčiau badu jį marinti ar vien arbatėlėm girdyti?
Audrius, studentas. Manau, kad tai – visiška nesąmonė. Mano draugė staiga pradėjo nevalgyti to, ką visą laiką mėgo. Niekada nesilaikysiu jokių dietų, kodėl turėčiau valgyti tai, kas anot knygos tinka jai? Ar visiems reikia ruošti atskirus pietus?
Nors yra keli skeptiški pasisakymai, dauguma pritaria šiai mitybos teorijai, išbandžiusių atsiliepimai teigiami. Kodėl mokslas ir praktika taip prieštarauja vienas kitam?
Aušra Jauniškytė, gydytoja dietologė. “Žmonės išmėgina tai, apie ką kalbama ir rašoma, tai kas išpopuliarinta. Neretai žmonės skambina ir klausia apie mitybą pagal kraujo grupes, tiki jos veiksmingumu. Iš tikrųjų bet kuri sistema yra veiksminga svorio metimui. Sunkiausia – išlaikyti optimalų svorį, kas, nustojus laikytis dietos nėra paprasta. Ši mitybos teoriją sukelia apribojimų žmonėms. Gerai, jei mėgiamas maistas sutampa su rekomendacijomis. Jei noras ir rekomendacijos priešingi, kyla diskomfortas. Be to, laikydamiesi D’Adamo propaguojamos mitybos, organizmas negauna reikalingų medžiagų. Tokia mityba nėra subalansuota. Vieniems rekomenduojama valgyti daug mėsos ir mažai angliavandenių, kitiems – atsisakyti mėsos produktų ar vartoti daugiau grūdinių. Iš tikrųjų šioje teorijoje labai daug spragų. Pavyzdžiui, skirtingo amžiaus žmonėms rekomenduojami tie patys produktai, neatsižvelgiama į tai, kad augančio ir senstančio organizmo maisto medžiagų poreikiai visiškai skirtingi. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad D’Adamo teorijoje visiškai nepalikta galimybių žmonėms, sergantiems, pavyzdžiui, celiakija, alergija, cukriniu diabetu, fenilketonurija ir t.t., kur būtina laikytis mitybos rekomendacijų. Priešingu atveju, pasekmės gali būti liūdnos.”
Jelena Tulčina, Žvėryno natūralios medicinos centro vadovė. “Kai nėra geresnės metodikos, padedančios nustatyti, kokie maisto produktai tinka organizmui, galima vadovautis mityba pagal kraujo grupes. Šios mitybos rekomendacijos dar niekam nepakenkė. Vis tik pagrindinis stresas mūsų organizmui – netinkama mityba. Valgant netinkamus organizmui maisto produktus, dėl reakcijų, vykstančių su nevirškinamo maisto likučiais, žūsta limfocitai. Silpsta imunitetas. Kai reikia kovoti su virusais ir bakterijom – limfocitų trūksta. Suvalgius netinkamo maisto produkto ir jam sąveikaujant su limfocitais, jie plyšta. Išsiskiria fermentai, todėl organizme vyksta bendra reakcija. Visos lėtinės ligos (bronchų astma, sąnarių ligos, migrena) – slapta alergija netinkamiems maisto produktams. Atliekame maisto nesuderinamumo tyrimą. Paėmus kraujo mėginį, išbandoma 110 maisto produktų, galinčių sukelti organizmo netoleranciją. Tai tiksliau, nei mityba pagal kraujo grupes, ir rezultatai daug geresni.
Atlikę tyrimus, pastebėjome dėsningumų, todėl niekam nerekomenduojame valgyti pieno produktų, saldumynų, miltinių patiekalų ir duonos su mielėm, nes šie produktai daugumai sukelia slaptą alergiją. Angliavandenius ir baltymus reikia valgyti tik atskirai, nes šios medžiagos virškinamos skirtingose virškinimo sistemos vietose (produktas geriau pasisavina, nelieka nesuvirškintų medžiagų, kurios teršia organizmą), gerti galima tik prieš valgį.”
Atrodo, ši JAV, Australijoje, Europoje, Rusijoje populiari teorija – nauja mitybos pagal kraujo grupes atmaina, patobulinta, papildyta kitų dietų teiginiais, bet vis tiek neatsakanti į visus kylančius klausimus. Ši teorija kiek artimesnė tradicinės medicinos propaguojamai mitybos piramidei. Nesiūloma visiškai atsisakyti mėsos ar kokių kitų produktų, tačiau, jei netinkamai valgant žūsta limfocitai, kodėl to neparodo kraujo tyrimas? Iš tiesų, daliai žmonių, netoleruojančių kai kurių maisto produktų gali vykti reakcija su virškinimo trakte esančiais limfocitais, tačiau šio netoleravimo požymiai pasireiškia netrukus po valgio, bet ne slapta. Kodėl ne visi žmonės, valgantys tai, ką mėgsta, serga lėtinėmis ligomis? Pradėkime nuo pasiūlymo angliavandenius ir baltymus valgyti tik atskirai. Tai – kertinis Šeltono dietos akmuo. Iš tikrųjų juk mūsų organizmas pritaikytas valgyti mišrų maistą, jis gamina pakankamą kiekį visų reikalingų fermentų, kad būtų suvirškinta ir mėsa, ir bulvės. Taip maitinantis iš tikrųjų gana greitai suliesėjama, tačiau riebalų skaidymo proceso metu labai padidėja bendras organizmo rūgštingumas, sutrinka rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Rūgščių perteklius neigiamai veikia organizmą, “ištraukdamas” iš kaulų vertingas mineralines medžiagas. Vargu ar rasite bent vieną produktą, išskyrus kiaušinio baltymą, kurį sudarytų vien tik baltymas, vien tik riebalai ar vien tik angliavandeniai. Dietologai nurodo, kad taip maitinantis organizmas atpranta normaliai virškinti ir, pavalgius kiekvienam lietuviui įprasto maisto - gali sutrikti virškinimo procesas, tuomet iš tikrųjų turėsite problemų. Nacionalinio Sveikatos Instituto (Sankt-Peterburgas) vadovas, gydytojas R.S. Minvalejevas sako, jei iš tikrųjų būtų sveikiau valgyti Angliavandenius ir baltymus atskirai, mūsų protėviai nebūtų sukūrę koldūnų. Angliavandenius ir baltymus valgant atskirai iš tikrųjų sulieknėsite, bet ne dėl to, kad ši dieta tobula. Tiesiog kontroliuosite save ir atsisakysite piragaičių, tortų ir kitų skanumynų, kurie dažniausiai būna labai kaloringi.
Siūloma atsisakyti pieno produktų. O juose yra apie 20 amino rūgščių, kurios yra labai vertingos. Pieno produktuose yra vitaminų, riebiųjų rūgščių, makro ir mikro elementų, pavyzdžiui, kalcio, kurio kituose produktuose yra labai mažai.
Jei mielės daugeliui žmonių sukelia slaptą alergiją, tikriausiai neturėtume nė vieno sveiko ir gerai besijaučiančio krepšinio sirgalio. Juk Lietuvoje alus tikriausiai galėtų būti vadinamas mėgiamiausiu tautos gėrimu.
Absoliučios tiesos nėra. Populiarios dietos priskiriamos “mokslo neįrodytų teorijų” grupei. Prisiminkite, jei laikotės dietos, dar nereiškia, kad sveikai maitinatės. Mokslininkų išspausdinti darbai įrodė, kad apie 50 proc. žmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Visame pasaulyje dažniausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų, rizika sirgti jomis tiesiogiai priklauso nuo cholesterolio kiekio kraujyje. O jo kiekis – nuo mūsų mitybos. Valgote “kas papuola”, dažnai pasirenkate keptus produktus, pripratote valgyti pusfabrikačius? Iš tiesų laikas susirūpinti savo mityba. Specialistai sutinka, kad didžioji dalis mūsų sveikatos priklauso nuo mitybos. Panašu, kad ši mintis patinka ir mums, todėl virstame vis naujesnių, atrodytų, tobulesnių dietų medžiotojais. Greitai pasiryžtame laikytis komercinį atspalvį turinčių dietų, pagardintų stebuklingu žodeliu “sulieknėsite”. Išmėginame viską, išskyrus tai, ką seniai paskaičiavo, ištyrė ir pripažino mokslas. Ar mėginote laikytis dietos pagal visame pasaulyje žinomą mitybos piramidę? Susipažinkite. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam kūno svoriui palaikyti, o taisyklėse rekomenduojama:
· Valgyti kuo įvairesnį maistą;
· Išlaikyti normalų kūno svorį;
· Kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, grūdinių produktų;
Mitybos piramidė – tai norma, skirta tam, kad kiekvienas norintis galėtų lengviau suvokti tinkamo maitinimosi principus. Piramidės pagrindą turėtų sudaryti neriebūs ir nesaldūs grūdiniai gaminiai, jų reikia vartoti daugiausiai. Antroje jos pakopoje – vaisiai ir daržovės. Dar aukščiau – pienas, mėsa, vištiena, žuvis ir jų produktai, ankštiniai. Piramidės viršūnėje – mišri maisto produktų grupė, kurią sudaro riebalai, saldumynai, alkoholiniai gėrimai. Jų patariama vartoti mažiausiai, lyginant su kitų pakopų produktais. Japonai sako: suskaičiuokite savo dantis. Turite 20 krūminių dantų grūdiniams produktams kramtyti, 8 kandžius daržovėms ir vaisiams atsikasti ir 4 iltinius dantis mėsai. Iš tikrųjų japonų išmintis puikiai atspindi tai, ką siūlo mitybos piramidė. Pagrindinis tinkamo maitinimosi principas – įvairus maistas iš visų 6 maisto grupių. Nėra blogų produktų, yra tik blogai koreguota dieta. Kiekviename regione yra savo maitinimosi įpročiai, geriausi konkrečiomis sąlygomis.
Parengė Viktorija Andrulionytė
Straipsnis spausdintas Ievoje
Laba, mano gera draugė taip pat lankėsi Žvėryno natūralios med. centre. Jei neklystu bus jau gal metai greit. Žinoma suplojo tai ne mažai pinigėlių. 
Svėrė taip pat ne mažai 137 kg berods. Dabar sveria 90 kg. Nu bet kiek žinau tai kankinosi su tais galima, negalima... Nu numetė ji tuos 47 kg , na jai žinoma geriau ir lengviau vaikščioti, bet už tat kita bėda prasidėjo, ogi hemarojus, va tep va. Daba vaikšto pas kitus daktarus, gydosi hemarojų, nes beplaunant žarnyną tam Žvėryno centre pažeidė išeinamąja žarną, bet dabar gi galų nerasi, nes atėjęs į med. įstaigas pasirašai popieriuką, kad jei kas atsitikų medikai nekalti, pats sutikai ir pasekmes žinojai 
. Taigi, kaži ar gerai, kai įsikiša ta natūrali medicina ne pro ten kur reik
Sėkmės [B]
Svėrė taip pat ne mažai 137 kg berods. Dabar sveria 90 kg. Nu bet kiek žinau tai kankinosi su tais galima, negalima... Nu numetė ji tuos 47 kg , na jai žinoma geriau ir lengviau vaikščioti, bet už tat kita bėda prasidėjo, ogi hemarojus, va tep va. Daba vaikšto pas kitus daktarus, gydosi hemarojų, nes beplaunant žarnyną tam Žvėryno centre pažeidė išeinamąja žarną, bet dabar gi galų nerasi, nes atėjęs į med. įstaigas pasirašai popieriuką, kad jei kas atsitikų medikai nekalti, pats sutikai ir pasekmes žinojai . Taigi, kaži ar gerai, kai įsikiša ta natūrali medicina ne pro ten kur reik Sėkmės [B]
Paskaitydama komentarus supratau ką negalima valgyti II grupes žmonėms,ten tiek daug prirašyta,svarbiausia žinoti ko negalima,o visą kitą reiškia galima
reiškia šitų produktų valgyti negalima:
1.Mėsos (jautienos,kiaulienos,avienos) KEPENYS, SIRDIS, PUTPELIENA.
2.Dešros
3.Mėsos delikatesai (kaip supratau tai yra rūkyti gaminiai)ar ne
4.pienas ir pieno produktai (galima tik rauginto pieno produktus)
5. pomidorai,baklažanai,saldieji pipirai, šiltnaminių grybų, gūžinių kopūstų, aštrių pipirų, bulvių, žaliųjų alyvuogių,raugintos bei marinuotos daržovės , ALYVOS,JUODOSIOS ALYVOS
6. bananų
7.Mandarinų
8.Apelsinų, mangus ir papajas
9.Krevečių,omarų, midijų, vėžių, ungurių, lašišų, silkių, plekšnių
10. varškė, sviestas, ledai,
11. Kiaušiniai
12. acto, kečupų, majonezo, pipirų
13. APELSINU SULTYS, PAPAJU SULTYS, POMIDORU SULTYS
14. ALUS, DIETINIS GAZUOTAS VANDUO, JUODOJI ARBATA BE KOFEINO, JUODOJI ARBATA NATURALI, GAZUOTA KOLA, GAZUOTAS VANDUO.,
JEI KAS GALI DAR PAPILDYTI KO NEGALIMA BUČIAU DEKINGA:
reiškia šitų produktų valgyti negalima:
1.Mėsos (jautienos,kiaulienos,avienos) KEPENYS, SIRDIS, PUTPELIENA.
2.Dešros
3.Mėsos delikatesai (kaip supratau tai yra rūkyti gaminiai)ar ne
4.pienas ir pieno produktai (galima tik rauginto pieno produktus)
5. pomidorai,baklažanai,saldieji pipirai, šiltnaminių grybų, gūžinių kopūstų, aštrių pipirų, bulvių, žaliųjų alyvuogių,raugintos bei marinuotos daržovės , ALYVOS,JUODOSIOS ALYVOS
6. bananų
7.Mandarinų
8.Apelsinų, mangus ir papajas
9.Krevečių,omarų, midijų, vėžių, ungurių, lašišų, silkių, plekšnių
10. varškė, sviestas, ledai,
11. Kiaušiniai
12. acto, kečupų, majonezo, pipirų
13. APELSINU SULTYS, PAPAJU SULTYS, POMIDORU SULTYS
14. ALUS, DIETINIS GAZUOTAS VANDUO, JUODOJI ARBATA BE KOFEINO, JUODOJI ARBATA NATURALI, GAZUOTA KOLA, GAZUOTAS VANDUO.,
JEI KAS GALI DAR PAPILDYTI KO NEGALIMA BUČIAU DEKINGA: