O mes vakar su vyru galutinai pasirašėm žaidimus, nusprendėm kokie prizai ir priėjom vienos išvados: kadangi norim padėkoti krikštasūnio vardu, kad svečiai dalyvavo jo krikštynose, tai laminuosim korteles: vienoje pusėje krikštuko nuotraukėlė su padėkos eilėraštuku, kitoje- nedideli prašymukui. Galvojau ir pirkti angeliukus, bet vakar nusprendėm, kad pridėsim prašymų palengvinimą, pvz. : išmokyti žvejoti- plūdė, išmokyti merginimo paslapčių- širdelė, tik va su išmokyti čiuošti nesugalvojau nieko, tai gal sakiau tiks kokios kojinaitės kokios čiūdnos
Nusprendėm, kad šitaip bus pigiau, mažiau įpareigos: kur tuos angeliukus dės paskui: juk kartais būna: nei laikyti, nei išmesti. Be to juk krikštynos linksma šventė, šitokios dovanėlės gali ir prajuokinti: išsitraukia koks dėdė: numegzti megztuką ir priedo kokį vašiuką
arba teta, kuri nemoka žvejoti ir bijo slieko: išmokyti žvejoti ir pjūdę
Savi gi visi bus, pykstančių tikrai nebus, visi reaguos kaip ir turi būti- linksmai. Ką manot?
Gaila, kad ana krikštamotė visai niekuo nesidomi: ji vyro sesuo, tikra vaikų teta, aš tik dėdienė, daug svetimesnė
Ji nieko: nei skambina, nei teiraujasi
Vyras piktai pasakė: ką sugalvojai tą daryk, pasitarsim, nuspręsim patys, neskambink jai tegu. Supyko, kad nevertina kito triūso: laikraštukas padarytas, sveikinimai ir prašymukai padaryti: beliko tik atspausdinti, tortas užsakytas, krikštodėžės irgi užsakytos ir jau padarytos, belieka tik atsiimti, žaidimai ir toks kaip scenarijus suplanuotas.... O ji nieko
Net nepasiteirauja gal ko reikia, gal pagalbos, tik žvakėm pasirūpino. Truputi lyg ir skaudu, paskambini o ji iš karto ir šaukia: laiko neturiu, egzai, darbas, kaime darbai... Man ir darbas: naktį dirbau, o dienom važinėjau į sesiją, ir kaime gyvenu: šienai daržai. Bet vis vakare kokią minutę nutaikai ir ruošiesi. Žmogus juk
kvietė, vadinasi tikisi, kad kažko: kažkokio rūpesčio, nors ir mažyčio. Nors nebūtų siūlius viską ruošti per pusę, o dabar... Būtų mano sesuo pasakyčiau, kad kito geru negalima naudotis, bet dabar aš tik brolienė, geriau kartais patylėti, bet nu neiškenti, žmogau. Man taip abidna
Fuuuu, pasiskundžiau
, tikiuosiu nieko neįžeidžiau
Jei taip, tada atsiprašau
Bet šiuo atveju pasijutau lyg šunio vietoj: tu dirbk, daryk, o nuopelnus ir rezultatus pasidalinsim.