Taip suzinojau, kad TU esi manyje, kad TU jau esi, kad dabar augsi manyje ir lapams krintant ateisi i si pasauli- MANO STEBUKLE
Tuos 9 storejimo menesius prisimenu su pacia didziausia nostalgija, tos 14 pykinimo savaiciu, tie pirmiejo bumsiukai, tie priaugti 22 kg
Nestumu megavausi, jei kas sakydavo i pabaiga, kad gal jau nori greiciau pagimdyt, visiem atsakydavau, kad neee, nesiociau ir nesiociau
Kai suejo 40 savaiciu, pagalvojau- prisikalbejau, tai gal amzinai nesiosiu, kodel negimdau?...
kazkodel paranojiskai bijojau pernesiojimo, be to ir taip jau zinojau, kad sunutis (jau 19 savaite suzinojau, kad turesiu sunu) nemazas, tai galvojau, juk tuo toliau, tuo sunkiau bus pagimdyti. Buvau tik uz naturalu gimdyma, del epiduro nesitariau. 40 sav ir 3 dienos, detali apziura, gydytoja patikrina kakleli, matuoja tonus, daro echo, viskas tvarkoje, dar vaiksciok, ziuresim kaip cia bus.
Sekancia diena issiruosiu pas drauge, nueinu I darba aplankyt kolegiu, uzlipu pora kartu I ketvirta auskta
Vakaras ziuriu televizoriu, kazkoks keistas jausmas, uzmirstas skausmelis- ai, juk taip mausdavo per mmm. Ups ka tai reiskia? Nueinu I wc, aha kamstis po trupuka iseidineja. Aha .. vis tik kazkas prasideda turbut. Oi, jau ne maudimas, jau saremiai, kyla kyla skausmelis, leidzias, kyla kyla, leidzias isijungiu saremiu skaiciuokle. Ups kas 3 min. galvoju hmmm kazkaip keista, kaip cia taip daznai, gal nueit i dusa, gal praeis. o kur vandenys? as juk laukiau kol jie nubegs
(nuleido man juos kai jau buvau gimdykloj su 8 cm ) Paskambinu brolienei ir gaunu velniu, tu ka???? Kas 3 min, koks dusas, mauk i ligonine. Kadangi sunaus tevas mus paliko, skambinu savo tevams. Tases jau senu seniausiai sukrautos laukia. Persirengiu ir vaziuojam. Vaziuodama juokauju, kad negali but, jauciu dar grisiu namo. 23 val atsirandam GN. Apziuri, atsidarymas 4 cm, niekur jau nieks manes neisleidzia, einam gimdyt. Paguldo i priesgimdymine palata, ka veikt? Na saremiai kartojas taip pat daznai, skausmelis toks pakeliamas, atsigulu ir kalbuosi su sunum, kad stai kelione prasidejo, dabar mes abu labai pasistengsim ir po keliu valandu pasimatysim. Parasau SMS draugems. Pasiskambinam, pasisnekam. Dar dabar visi SMS gauti tada yra telefone, as juos karts nuo karto paskaitau, kaip gera tureti tokius tu nuostabiu akimirku irodymus. Po 2 valandu patikrina, atsidarymas 6 cm, dar po 2 val 8 cm. Akusere sako- kaip pagal vadoveli cia pas jus viskas veikia. Apie 3 val keliaujam i gimdykla. Skaudejo labai, buvo sunku, bet visa laika buvo viena mintis, tai didzioji mano sunaus kelione. as turiu kvepuoti taip, kad jam butu lengviau. Sunau, tu ateini!!!!!! Akusere pasitaike nuostabi. Gydytojas vis uzeidavo ir iseidavo. na, tai kad jis pasirodydavo kaskart vis labiau prisirukes manes nezavejo, nes as jau ir taip nuo skausmo vemiau, o tas kvapelis
bet nieko, buvo svarbesniu dalyku man tada. Tik viena buvo baisu, kad tik sunuciui nieko nenutiktu, nes kai atejo laikas stumti, as stumiu o nieko nejauciu
aisku tokiu metu dar ir auksiniu minciu ateina- gydytojui pareiskiau, kad gal galima daryt cezari. Sake, jei reiks ir padarysim, o dabar gimdyk tik 5 val 16 min jis pasirode. Kazkaip net nesupratau, is kur ten tu zmoniu aplink tiek atsirado... isgirdau JO verksma, ir pasidare lengva lengva, gera gera visi suziuro i mano zmoguti ir pasigirdo- oho koks didelis. Na nemazas, gime jis 4530 g ir 56 cm. mano meile, stebuklas, mano visas pasaulis. Padejo ji man ant krutines, bet deja, placenta atskilo ir ne visa isejo, tai teko pasirasinet popierius, sunu paeme, pasirode anesteziolagas, gavau narkoze ir dingau prabundu, jauciu akusere darbuojas, sakau- tai kirpot, o ji- tai ne , su tokiu svoriu
. nuveze mane i palata, o sunaus nera, laiko ji naujagimiu skyriuje, seka, nes gime didelis, stresinis gimdymas, o as galvojau isprotesiu toj palatoj, noriu stotis ir eit pas ji, bet negaliu, nes pabandzius nualpau
kazkas atitraukia zaliuzes, o ten taaaaip sviecia saule
pries tai kelias dienas buvo pilka pilka, negrazus ruduo, o ta diena sviete saule. Taip ir turejo buti, nes ta diena gime mano Spindulelis, kuris nusviete mano pasauli. Tik apie 12 val atsivere durys ir ivairavo sesute su mano sunuciu as kai prisimenu tas akimirkas
. nezinau kaip nusakyt savo jausmus... rastu to nemoku isreiskti.... 
Pries 3 dienas atsventem puse metuku. Esu be proto laiminga. Taip noris pristabdyti laika, kad jis sitaip nelektu. Man rodos as nespeju pasidziaugti kiekvienu mano sunaus pasiekimu, kaip jis auga, kaip juokias noris tuo megautis ir megautis
tokia ta musu istorija
