Ar gali buti geriau?

Sedžiu si salta vakara viena... stebedama akvariume plaukiojancias zuvytes, stebedama akvariuma kury mano brangusis dekoravo... Su karsta ramuneliu arbata, bei naktipieciais...
Zinau, kaip jam tai nepatinka, kad valgau velai vakare... Bet juk jo nera, galima kartais pasmaguriauti...Jau daugiau nei du metai, kaip sutikome vienas kita...
Bet viskas nuo pradziu:

Ech tas nelemtas internetas... tiek daug zmoniu nori pabendraut... gaut mano demesio... bet as liudna... vienisa... Sedziu ir galvoju, taip noretusi mylimo zmogaus salia... to kuris nuosirdziai mane myletu... myletu labiau nei kadanors yra kasnors mane mylejas. I skype ateina drauges zinute... '' Na jus vargses dvi klajojancios sielos, pabendraukit.'' Hmm, ka tai galetu reiksti, ir antras pyptelejimas kazkoks, neaiskus vaikino vardas... Nesu dar tokio girdejus..
Bendraujam... Vaje, koks mielas jo bendravimas internetu... idomu koks realiai?
pasakoja man nuostabias savo istorijas kurios tikrai mane sudomina... turi nuotrauka? Nea? ech kaip gaila mintyse sukasi mintis. As niekada niekam negailejau savo graziai isejusi nuotrauku. Juk jos grazios.
Pirmas jo svelnus sakinys... '' as isimylejau tavo rudas akis'' Nejaugi jos rudos? juk jos buvo visada kazkokios neaiskios spalvos... aj geriau jau nieko nesakysiu... juk pirma musu bendravimo diena.
Po savaiteles nusprendem susitikt... su drauge kuri man ji pakiso...Juk atpazinti kazkaip reikes...
Einu ir atrodo kojos linksta, sirdute dauzosi... gi cia aklas pasimatymas... Ir sone sukteli drauge... '' Ziurek ateina!''
O vargeli, jis joks mano isvajotas princas, jokia gymininga siela... jis ne mano skonio...! Paskutinis mano aklas pasimatymas... pagalvoju.
Pradejo lynot, jega puiki proga uzsimaukslint kapisona, juk as kaip visada lietsargi pamirsau...
Dieve, (galvoju) jis mane gasdina, negaliu i jy ziuret...
Nuejome i kina, tamsu, matau tik ekrana... ir pasuku galva i jo puse...
O tamsoje jis lyg nieko!
Pagaliau vakaro pabaiga... apsikabine atsisveikindami... Kokios stiprios jo rankos, kaip silta jo gleby.
Na paskui eina, drauges klausimai kaip tau jis... ir pan...
Nezinau, kodel... gal delto kad drauges pazystamas sutinku susitikt antra karta... Juk jau nieko neprarasiu... Vaikinas nori atvaziuot is toli... ( jis gyveno nuo manes 300km...) puiku.. gi ne man vaziuot...
Antras pasimatymas siltesnis, malonesnis... ir jis jau taip negazdina ( jis turi randa as veido, kuris turbut labiausiai gazdino). Salta? girdziu kazkur is toli... taip, labai salta... Ir vel as tame siltame glebyje.. vaje kaip gera, nezinojau, kad ne mano skonio vyras gali priversti mano sirdy suspurdeti... Visdelto jis na toks nieko... Na gal geresnis nej maniau... Gal as klydau...
As jam patinku... jis vaziuoja pas mane kiekviena savaitgali...ar gi gali but geriau?
Kitas savaitgali, ir jis man darosi nuobodus... jis sneka apie tapaty... arba darbas, arba tyli... Kodel turiu sneketi tik as?
Oj nea, nesvarbu, kad drauges pazystamas... as negaliu... jis man nuobodus!
Po triju menesiu, pasakau, kad nebenoriu, kad tu pas mane vaziuotum... Jis liudi... raso romantiskiausi dainu eiles... Jetau, nuo kada jis toks romantikas?
Sekmadienio vakaras, visa savaitgali praleidau su draugais atrakcijoju parke... taip smagu buvo... bet truksta... kazko truksta... ir jau zinau atsakyma JO...!
Nejaugi as isimylejau! Juk jis man nepatinka... jis ne mano skonio, nuobodus...
Bet be jo negaliu...
Ir taip prasidejo musu tikra meile, tikra, nuosirdi draugyste, kiekviena diena stiprejancia meile...
Tik deja nebuvo viskas lengva kaip atrode is pradziu.. as gyvenu pas tevus... mokausi... o jis sunkiai dirba 300km nuo manes... Vazinedavosi kiekviena savaitgali, kad mane pamatytu... bet juk man nebeuztenka jo savaitgali... man jo permazai... Savaites dienomis ilgiuosi.. o kaip atvaziuoja, nebezinai ka pasakyti... atrodo vel kaip svetimas zmogus... kurio tu nepazysti... Kai visdelto abiem atsibodo laukti 5 dienas, kad pasimatytume 24 valandom, nusprendem eit kartu gyvent... Bijojom... man juk neseniai suejo 18... jam 22... Mano tevai nenori manes taip greit paleisti... bet toks jau tas gyvenimas... susikraunu daigtus, pasikeiciu mokyklos istaiga... ir isvaziuoju pas jy... Atrodo kaip zmogaus nepazinojau visus tuos metus... Dziaugiames kiekviena minute budami kartu... begalo issiilgstame net po 8 darbo valandu... Ar gali buti geriau?

Jau mes gyvename, beveik metai kartu... dar net nespejo atsidziaugti vienas kitu... isleidau savo mylimajy Lietuvelen... porai dienu... dbr bus trecia naktis kai miegosiu viena... ir man jo taip labai truksta... nebegaleciau be jo... tas penkias darbo dienas... nebegaleciau iskesti to ilgesio...
Musu Vestuves jau uz dvieju menesiu... Jis nera tas romantikas... kaip ir as esu tokia ciniska... nebuvo romantisku susizadejimu... mes mylim vienas kita, ir zinom ko abu norim... to mes ir siekam...

Vat kaip kartais gyvenime buna... Juk jis man net nepatiko... nebuvo jis mano nuostabusis princas... net ne mano skonio! Bet as jy pamilau... ir be jo jau nebegaliu...

Niekada nespjaunu i vandeni, bet tikiuosi, kad musu meile tesis visa likusi musu gyvenima....

Dabar man yra begalo gerai.... ir prasau merginos pasakykit ar gali but geriau??

tau dar tik 19. žinoma, bus geriau.

Juk tu myli, o kas už meilę gali būti geriau

bus dar 100 sykių geriau kuomet meilė ir jūs patys, jos supami subręsit vienas kito akivaizdoj, kuomet sies nebe tik meilė, bet ir įsipareigojimai

man pradžioj buvo panašu... aklas pasimatymas, kurį suorganizavo draugė... kai pamačiau, aš galvojau, kad ją užmušiu... mes abu, "nudegę", su skaudžiomis patirtimis. bėgom vienas nuo kito, bet vienas be kito negalėjom
gyvenom iki vestuvių metus kartu, prieš metus susituokėme. ir viskas eina tik geryn
p.s. jis man pats gražiausias ir tobuliausias pasauly

na, jie mokesit toliau branginti savo meile, tai tikrai bus tik geriau
juk, jei bus lemta, jusu meile ipasrmins vaikutis... isivaizduok toki pat romantiska vakara... tu jo lauki, o salia taves tyliai snopuoja mazylis... tavo kudikis... o tu laiki savo vyro ir savo vaiko tevo... manau, kad tai nerealiai gerai

As tik pries kelias dieneles suzinojau, kad laukiuosi.

Mano istorija net nepanasi...Man buvo tik 13 ir parasiau i radijo stoti kad ieskau draugo tada maniau bus laiko praleidimas bet labai klydau Nes pasirasineja su vienu vaikinu susitarem susimatyti jis atvaziavo pas mane su savo draugu ir man i aki krito jo draugas.Mes visa vakara snekejom... gryzus namo parasiau kad jis man nepatinka ir kad patinka jo draugas paprasiau jo numerio ir jis man dave. Mes susirasinejom gan ilgai poto pradejom susitikinet... Bet mes susipykom ir issiskyrem ir puse metu nei vienas apie kita nieko nezinojom , bet po puses metu jis vel atvaziavo ir man pasiule draugauti as buvau labai naivi ir sutikau...,bet po kurio laiko jis vel mane paliko del kitos...ir jau net nebesitikejau kad mes kadanors susitiksim... ..bet po kokiu poros metu jis vel atvaziavo ir mes vel tapom pora po poros savaiciu buvo mano gimtadienis ir jis atvaziavo manes pasveikinti ir as ir jis ir musu keli draugai nutarem atsvest mano gimtadieni....as buvau silpna ir daug nepakeldavau todel pasigeriau... ir kita ryta suzinojau kad jis pasilaize su mano drauge maniau isprotesiu nes jis man buvo pats svarbiausias ir mes vel susipykom bet po metu laiko jis man pradejo rasyt kad suprato kaip mane iskaudino ir kaip as kenciu sako kad jis mane myli ir nori mane vesti..bet juk as jau nebe ta naivi mergaite...nors ir kaip noreciau buti su juo bet negaliu nes labai bijau....

kaip romantiška

Ir tikrai gali būti geriau, nebijok turėti didesnių svajonių...