mano pirmasis masiniukas pries 2m. buvo Opel Kadet 1986m. 4 duru

nupirko vyras, kad dauzyt galeciau jeigu ka, niu po 3men. ji ir sutaske man

dziaugiuosi, jog ne mazyte kokia, nes kas pamate Opelio likucius, sake, jog maza butu perluzus pusiau nuo smugio

Su juo ismokau ekstremalaus vaziavimo - bake srudziu budavo ir i kalna kylant gesdavo
Antroji buvo Renault 19 1991m. sedanas. Dauzymams padovanojo anyta, tai ismokau be stabdziu vazineti: nuo pavasario iki rudens vezinausi (remontai ~1000Lt svietesi), bet ne ibrezimo nebuvo

nors siaip nebenoreciau Renault, nes vis tik jei kas sugenda..

Nervu tampymas del kainu ir ieskojimo kas suremontuos ir nenuples kosmines sumos uz darbus. Kazkaip pastebejau, jog Opel manevringesne negu Renault, vat tas man joje labai nepatiko, kai reikdavo prisiparkuot kur nors.
Trecioji, dabartine - Opel Astra 1992m. universalas

, nusipirkom nebrangiai, susitvarkem techniskai. Detales nera brangios, viska susikisti gali jei reikia vezti daug, nieks jo vogti nenori ir siaip man patinka Opeliukai

Ir dzin tos rudys man, manau svarbiausia yra priziureti, tada ir rudys greit nepasirodys. O galini buferi tik pagirti galiu kaip kazkas jau ir minejo - ileke i gala berniokas mums, tai musiskei absoliuciai nieko, o jam teko susirinkti savo auto detales..
Su mazyte masina net vaziuoti nemokeciau

po avarijos man mazos dar labiau nesinori, nes kai pamastau kas is tos mazutes like butu per avarija..
Siulyciau kokia Opel Astra pasiimti pirmiems vazinejimo metams, nors negaila labai bus jeigu ir nepataikysi ivaziuoti

svarbu apziureti gerai ar nera kosmetinio remontelio, nes Opeliukai retai kada buna idealiu skardu realiai, jeigu jau itartinai grazios arkos - ieskok glaisto. Mes saviske emem aprudijusiom arkom, patys virinom ir dazem tai nors zinom kas kur.