, bet kaip pagalvoji tai net karštis išmuša 
kieks reiks "pakenteti" iki kol leliuka turesiu ant ramnku. na sakoma kad geri dalykai lengvai niekada neateina
kaip paskaitai jusu pasakojimu, tai atrodo taip viskas paprasta ir lengva , bet kaip pagalvoji tai net karštis išmuša kieks reiks "pakenteti" iki kol leliuka turesiu ant ramnku. na sakoma kad geri dalykai lengvai niekada neateina
, bet kaip pagalvoji tai net karštis išmuša kieks reiks "pakenteti" iki kol leliuka turesiu ant ramnku. na sakoma kad geri dalykai lengvai niekada neateina
QUOTE(daisi @ 2006 11 20, 09:39)
kaip paskaitai jusu pasakojimu, tai atrodo taip viskas paprasta ir lengva , bet kaip pagalvoji tai net karštis išmuša kieks reiks "pakenteti" iki kol leliuka turesiu ant ramnku. na sakoma kad geri dalykai lengvai niekada neateina
, bet kaip pagalvoji tai net karštis išmuša kieks reiks "pakenteti" iki kol leliuka turesiu ant ramnku. na sakoma kad geri dalykai lengvai niekada neateina Svarbiausia nusiteik ramiai, jau nuo dabar!!!! As jau ne karta rasiau, kad man tikrai tai padejo, zinojau, kad skaudes, kad teks pasikankinti, bet taip pat zinojau, kas po viso to laukia
!!!! Nesusikoncentruok i tai kad skaudes, galvok apie tai, del ko taip bus ir pamatysi viskas bus 
!!!! Man labai skaudejo, pabaigoj saremiai kartojosi maziau nei kas minute 
, todel prireike epiduro(suleido 1.5h iki gimdymo), bet nei karto nesupanikavau ir islikau rami, todel viskas vyko greitai ir skalndziai, leliu pagimdiau maziau nei per 25 min (per keturis stumimus) ir niekur neplysau! Zinoma, labai daug priklauso ir nuo moters organizmo, bet nusiteikimas ne ka maziau svarbus! Todel nesigazdink anksciau laiko ir pamatysi, viskas bus gerai,net nepastebesi kai savo stebukleli glausi prie krutines Sekmes 
QUOTE(kkkrista @ 2006 11 19, 21:25)
ir as dar klausimeliu pridesiu 
saremiauji su vyru, kartais uzeinant akuserei ir gydytojai?
o kai jau lelius keliauja, tai buna tik gydytoja ir akusere?
aj, o kaip su anesteziologu?
visalaika buna salia?
saremiauji su vyru, kartais uzeinant akuserei ir gydytojai?
o kai jau lelius keliauja, tai buna tik gydytoja ir akusere?
aj, o kaip su anesteziologu?
visalaika buna salia?
Kadangi aš susisukau greitai, tai gydytojos ir akušerės nebuvo labai trumpai. Jų nebuvo, kol matavo tonus ir kai man darė epidūrą. Po epidūro pirmoji atėjo akušerė, o paskui ją ir gydytoja. Taip ir liko visą laiką. Baigiantis gimdymui ten išvis pilna personalo buvo. Anesteziologas tai tik padaro epidūrą ir viskas.
QUOTE(Katulinka @ 2006 11 17, 17:02)
II ligoninej yra net oficialiai surasyti ikainiai - priemime yra knyga.
Tais ikainiais ir vadovavomes. O daveme tai dienai valstybes nustatyta minimuma
Papildyta:
QUOTE(daisi @ 2006 11 18, 18:53)
na pačio gimdymo nebijau, tik labai atrodo bus nejauku kaip i plika tavo užpakali žiures svetimi žmones., kažkaip atrodo bus geda. O kaip jum buvo? Jaučiu kaip gimdai tai tas pats jau buna, kas ten žiuri ir ka mato
Ištikro truputi nusiraminau sužinojusi kad ne man vienai stogas važiuoja ir apima nerimas.
kaip i plika tavo užpakali žiures svetimi žmones., kažkaip atrodo bus geda. O kaip jum buvo? Jaučiu kaip gimdai tai tas pats jau buna, kas ten žiuri ir ka mato Ištikro truputi nusiraminau sužinojusi kad ne man vienai stogas važiuoja ir apima nerimas.
Nesijaudink, kai gimdai tikrai viskas būna dzin, kas į kur žiūri
Aš, pamenu tą dieną išvis jaučiausi kaip apsirūkius, tai man niekas nerūpėjo. Jei planuoji gimdyti pas tą pačią, pas ką lankaisi, tai ji jau bus apsipratusi su visa tavimi Papildyta:
QUOTE(daisi @ 2006 11 19, 21:43)
ačiukas, na net nežinau, gal per daug klausineju. Nežinotau, nesidometau tai galvos neskaudetu 
eitau ir viska savu kailiu ištvertau. Bet smalsumas daro savo. Gerai kad dar atsakot i mano klausimus
eitau ir viska savu kailiu ištvertau. Bet smalsumas daro savo. Gerai kad dar atsakot i mano klausimus Tu klausk, klausk, mes papasakosim. Ypač jei tau nuo to ramiau bus
Kai jau gimdymo metu būna sarėmiai, ant "lėktuvėlio" nesodina, nes yra gimdymo stalas. Ant jo paguldžius patikrina ir leidžia toliau laukti. Arba jau nebepaleidžia
nes pasako, kad gimdai Pas mane anesteziologe ateidinėdavo kas kiek laiko, bet kai jau gimdžiau buvo šalia.
as irgi klausiu 
pamirsau viena klausima is strioko
na ok. sitaip: ar jau gimstant vaikui, reik nestumt, kol uzgimsta galvute? ir paskuj irgi reik sulaikyt stumima, kol liepia stumt? kiek suprantu, tas vaikelio isstumimas (ko labiausiai bijau) yra lengvas visai, neskausmingas, skausmingiausia yra saremiai i pabaiga atsidarymo?
aj, ir dar - vaiko sesutei paskuj ir palatos gydytojai davet dovanele?
pamirsau viena klausima is strioko
na ok. sitaip: ar jau gimstant vaikui, reik nestumt, kol uzgimsta galvute? ir paskuj irgi reik sulaikyt stumima, kol liepia stumt? kiek suprantu, tas vaikelio isstumimas (ko labiausiai bijau) yra lengvas visai, neskausmingas, skausmingiausia yra saremiai i pabaiga atsidarymo?
aj, ir dar - vaiko sesutei paskuj ir palatos gydytojai davet dovanele?
Tai paskaitinek anksciau kaip man buvo kai norejau nusiskusti neleido o paskui tokia boba priemime kaip pavare su caro r...laiku peiliuku tai net per dantis nuejo ir tai tik virsu nes pas mane buvo viskas aptrumpinta bet cezariui reikejo kad butu plika, o nenoriu net pagalvot kaip pavarytu per visa apacia aisku gal as cia ant tokios uztaikiau jos ten keiciasi turbut, tai visom sakau mergaites kad nereiktu klausyti ten visokiu negraziu izedzianciu sirdele repliku tu senu pirdylu paprasykit pas vyrus ar pacios kaip galit susitvarkykit
aisku gal as cia ant tokios uztaikiau jos ten keiciasi turbut, tai visom sakau mergaites kad nereiktu klausyti ten visokiu negraziu izedzianciu sirdele repliku tu senu pirdylu paprasykit pas vyrus ar pacios kaip galit susitvarkykit
Ruta vysnia, kai ateis stūmimo laikas tau gydytoja viską sureguliuos kada stumt o kada ne. Stumimas vyksta per sąrėmį, gali neleist stumt tuo ataveju jei būtų perdaug įsitempusi tarpvietė, tam kad išvengtum plyšimų ar kirpimų todėl įdėmaii kalusyk ką ir kada tau gydytoja sako.
Beje, stūmimas dažnaisiai skausmingas būna toms kurių sąrėmiai ne itin skausmingi ir reti, toms kurių sąrėmiai ilgi labai dažni, t.y. be minutėss intervalo, dažniausiai stumia neskausmingai, nes didieji skausmai jau būna praeityje
Dar aišku priklauso nuo vaiko galvytės dydžio bei moters anatomijos.
Dėl skutimo tai keik žinau dabar niekas nebeskuta, nebent ant kokios atsilikėlės priimamajame gali užsiraut, bet prievarta tavęs niekas neskus, ypač jei pasakysi, kad su gydytoja tai jau aptarei.
Beje, stūmimas dažnaisiai skausmingas būna toms kurių sąrėmiai ne itin skausmingi ir reti, toms kurių sąrėmiai ilgi labai dažni, t.y. be minutėss intervalo, dažniausiai stumia neskausmingai, nes didieji skausmai jau būna praeityje
Dar aišku priklauso nuo vaiko galvytės dydžio bei moters anatomijos.Dėl skutimo tai keik žinau dabar niekas nebeskuta, nebent ant kokios atsilikėlės priimamajame gali užsiraut, bet prievarta tavęs niekas neskus, ypač jei pasakysi, kad su gydytoja tai jau aptarei.
na, paskutiniai man rupeje klausimai atsakyti:
del skutimo - nereik skustis ir neskus ligoninej (tik jei cezario reiks, tai operacinej), galiu vaziuot naturali
del plysimo - yra vaistukai, apie kuriuos dar primint gimdykloj reiks, suleis ir atpalaiduos raumenis tarpvietes apie tai reik akuseres klausti siaip tu vaistuku nelabai naudoja, tik jei pasiklausia moterys... kiek kainuos - nezinau, ale tai nera aktualu
del skutimo - nereik skustis ir neskus ligoninej (tik jei cezario reiks, tai operacinej), galiu vaziuot naturali
del plysimo - yra vaistukai, apie kuriuos dar primint gimdykloj reiks, suleis ir atpalaiduos raumenis tarpvietes
apie tai reik akuseres klausti siaip tu vaistuku nelabai naudoja, tik jei pasiklausia moterys... kiek kainuos - nezinau, ale tai nera aktualu
QUOTE(gooda @ 2006 11 20, 10:36)
Niu mergytes parasysiu apie savo patirti II-oj ligoninej ! Kol saremiauji buni su vyru, o gydytoja ir akusere kartas nuo karto uzeina apziuret (kiekviena karta lipi ant stalo ir nulipi), anesteziologas taip pat buna nevisa laika. Na o kai jau prasides gimdymas tada subegs visas burys zmoniu gydytoja, akusere, anesteziologe, jos padejeja, vaiku gydytoja ir sesute, ir dar virs galvos vyras (kas su jais gimdysite) . Jie visi nesitrauks nuo jusu per visa gimdyma,o po jo jai viskas gerai, porai valandu vel liksite tryse (jus, vyras ir lelius -iai) ! Tik kartais uzbegs akusere ir ateis anesteziologe istraukti kateteri. O po 2h ateis vaikiuko gydytoja su sesute, ji svers, matuos, skiepins (verkiau kartu su mazaja 
), aprenks, ateis jusu palatos gydytoja ir visa seima palydes i pogimdymine palata! Na ir viskas 
Sekmes visoms busimoms mamytems
! Kol saremiauji buni su vyru, o gydytoja ir akusere kartas nuo karto uzeina apziuret (kiekviena karta lipi ant stalo ir nulipi), anesteziologas taip pat buna nevisa laika. Na o kai jau prasides gimdymas tada subegs visas burys zmoniu gydytoja, akusere, anesteziologe, jos padejeja, vaiku gydytoja ir sesute, ir dar virs galvos vyras (kas su jais gimdysite) . Jie visi nesitrauks nuo jusu per visa gimdyma,o po jo jai viskas gerai, porai valandu vel liksite tryse (jus, vyras ir lelius -iai) ! Tik kartais uzbegs akusere ir ateis anesteziologe istraukti kateteri. O po 2h ateis vaikiuko gydytoja su sesute, ji svers, matuos, skiepins (verkiau kartu su mazaja ), aprenks, ateis jusu palatos gydytoja ir visa seima palydes i pogimdymine palata! Na ir viskas Sekmes visoms busimoms mamytems
Aga, kai jau buvo laikas stumti, akusere sake vyrui, kad tuoj ateis vizitacija. O as, blyn, galvoju kas cia gali ateiti
Ogi pasirodo, subego keli zmones is personalo, t.y. vaiku gydytoja, sesele ir kt. Nezinojau kad tokia tvarka
Sveikutės, nepatingėjau perskaityt visą temą - buvo smalsu, kaip dabar atrodo gimdymai ir visa, kas su jais susiję. Gerų ir nelabai dalykų perskaičiau, bet palyginus su mano patyrimu... Noriu pakelti Jums nuotaiką - papasakosiu, kaip aš gimdžiau, kad visos galėtumėt džiaugtis, kad vis tik gyvenimas keičiasi į gerąją pusę.
Pirmąjį gimdžiau žiloj senovėj, devintam dešimtmety - tikriausiai kai kurios iš Jūsų pačios tuo metu gimusios. Vadinamojoj "Žydų ligoninėj", senamiesty - II lig. padalinys, dabar jau seniai uždarytas, ir ačiū Dievui. Visą nėštumą jaučiausi nuostabiai, maniau, kad ir pagimdysiu lengvai. Jau buvo laikas, nuėjau pas savo daktarę eiliniam patikrinimui (gyvenau visai šalia), paklausė ir širdelės neišgirdo, išsigando, kad blogai. Liepė tuoj pat lėkt į gimdymo skyrių, kur man priklausė gimdyt (tais tarybiniais laikais apie ligoninių ir gydytojų pasirinkimą nė nesvajojom, bent jau eilinės moterys - ne partijos veikėjų žmonos ir ne turtuolės). Greitosios kviest, sakė, nėra kada, savo mašinos dar neturėjom, tai parbėgau namo, pačiupau iš anksto suruoštą krepšį, vyrą, sėdom į taksi ir nulėkėm. Ligoninėj pirmiausia buvau aprėkta, kad atvažiavau ne laiku, ne dieną (buvo apie 19 val.). Laukiau apie valandą su paltu, paskui vyrą išsiuntė, man davė persirengt, parodė palatą ir vėl laukt - dar dvi valandas, nes nei gydytojų, nei akušerių laisvų nebuvo. Kaip aš nepražilau per tą laiką, manydama, kad mano kūdikis miršta ar jau gal negyvas... Po to apžiūrėjo, pasakė, kad viskas gerai, bet namo nebeišleis, nes jau laikas (pagal kalendorių - bent tais laikasi apskaičiuodavo dienos tikslumu, kada turi gimdyt, ir malonėk... Jei negimdai - dar iš savo ginekologės gal gali išprašyt, kad palauktų, o ligonėj varo skatinančius ir neklausia, ar nori). Po dviejų dienų prasidėjo gimdymas... Sumokėjau tik akušerei ir matyt per mažai, tik kad nošpą suleistų - nemaniau, kad turėsiu gimdymo problemų, taip lengvai išnešiojus... Kvailutė naivuolė... Gimdymas truko daugiau kaip parą, gydytoja užsuko gal kartą, akušerė kažką dar pavadavo ir dirbo 2 ar 3 pamainas iš eilės, tai irgi užsukdavo kas kelios val., ir tik aprėkti. Kartais jau sąmonė temdavo nuo skausmo (aš smulkaus sudėjimo, mano ginekologė sakė, kad reikėtų cezario, bet paskui nutarė, kad kaip nors pagimdysiu). Pagaliau pasakė, kad aš ("tokia ir anokia", aišku... visko prisiklausiau) nepagimdysiu, vaikas jau dūsta, ir nuėjo replių paruošt. Gal iš to išgąsčio pagimdžiau, pati vos gabalais nesuplyšau. Susiuvo be jokio nuskausminimo, o paskui liepė eit (pačiai) į palatą. Kadangi nepaėjau, paršliaužiau, už savęs palikdama kraujo pėdsakus... Vaikutį atnešė pirmąkart daugiau kaip po paros - tokia buvo tvarka, po sunkių gimdymų kažkodėl greit nenešdavo. Gydytoja, užsukus į palatą, kitas apžiūrėdavo, o į mane iš tolo žvilgtelėjus burbteldavo: "čia viskas gerai", nors nebuvo gerai, tik aš pati nesupratau, kaip kas turi būt... Štai ką reiškia nesusimokėt... Dušas, vyras? Pamirškit. Kriauklė tualete su šaltu vandeniu (gal cirko artistė ir būtų sugebėjus nusipraust), kartą per dieną perduodami vyro rašteliai (leisdavo perduot siuntinukus maisto ir pan.), mobilių tais laikais nebuvo, tel. aparatas pas budinčias - tik ekstra atvejams. Kai pagaliau išėjau iš ligoninės (po savaitės) - kaip iš kalėjimo ištrūkau. Vyras užvertė skundais visas aukštesnes instancijas. Tą ligoninę kelioms dienoms uždarė betikrindami (man neaiškino, kas ir kodėl), o pas mane komisija atėjo pasišnekėt: "jūs sveika, vaikas sveikas - ko dar norit? kiek būna atvejų, kad vaikas sužalojamas gimdymo metu...". Nebuvo taip jau gerai su mūsų sveikatom, na, bet abu išsikapanojom...
Kai dabar prisimenu - vėl plaukai šiaušias. Iš dalies dėl to antram pasiryžau tik po 6 metų. Gimdžiau II lig., tokių sąlygų kaip dabar nebuvo nė iš tolo, nei jokių nuskausminimų, ir gimdymas sunkus (mano klubai vis dar siauri, o dukra storuliukė) ir ilgai užtruko. Bet susimokėjau, o gal ir šiaip daktarė ir akušerė normalios pasitaikė, tai bent nebuvau palikta viena visą laiką, žiūrėjo normaliai, po gimdymo net paklausė, ar nereikia kam nors paskambint ir pranešt (mobilių vis dar nebuvo...). Lyginant su pirmuoju - pasaka. O dabartinės sąlygos gimdyt, lyginant su mano antruoju - irgi pasaka, kaip supantu. Man jau vėlu (laikas pradėt anūkų laukt), o Jūs - gimdykit ir nebijokit - kaip bebūtų sunku, vos pagimdžius viskas praeina, o laimei priglaust savo naujagimį niekas neprilygs.
Pirmąjį gimdžiau žiloj senovėj, devintam dešimtmety - tikriausiai kai kurios iš Jūsų pačios tuo metu gimusios. Vadinamojoj "Žydų ligoninėj", senamiesty - II lig. padalinys, dabar jau seniai uždarytas, ir ačiū Dievui. Visą nėštumą jaučiausi nuostabiai, maniau, kad ir pagimdysiu lengvai. Jau buvo laikas, nuėjau pas savo daktarę eiliniam patikrinimui (gyvenau visai šalia), paklausė ir širdelės neišgirdo, išsigando, kad blogai. Liepė tuoj pat lėkt į gimdymo skyrių, kur man priklausė gimdyt (tais tarybiniais laikais apie ligoninių ir gydytojų pasirinkimą nė nesvajojom, bent jau eilinės moterys - ne partijos veikėjų žmonos ir ne turtuolės). Greitosios kviest, sakė, nėra kada, savo mašinos dar neturėjom, tai parbėgau namo, pačiupau iš anksto suruoštą krepšį, vyrą, sėdom į taksi ir nulėkėm. Ligoninėj pirmiausia buvau aprėkta, kad atvažiavau ne laiku, ne dieną (buvo apie 19 val.). Laukiau apie valandą su paltu, paskui vyrą išsiuntė, man davė persirengt, parodė palatą ir vėl laukt - dar dvi valandas, nes nei gydytojų, nei akušerių laisvų nebuvo. Kaip aš nepražilau per tą laiką, manydama, kad mano kūdikis miršta ar jau gal negyvas... Po to apžiūrėjo, pasakė, kad viskas gerai, bet namo nebeišleis, nes jau laikas (pagal kalendorių - bent tais laikasi apskaičiuodavo dienos tikslumu, kada turi gimdyt, ir malonėk... Jei negimdai - dar iš savo ginekologės gal gali išprašyt, kad palauktų, o ligonėj varo skatinančius ir neklausia, ar nori). Po dviejų dienų prasidėjo gimdymas... Sumokėjau tik akušerei ir matyt per mažai, tik kad nošpą suleistų - nemaniau, kad turėsiu gimdymo problemų, taip lengvai išnešiojus... Kvailutė naivuolė... Gimdymas truko daugiau kaip parą, gydytoja užsuko gal kartą, akušerė kažką dar pavadavo ir dirbo 2 ar 3 pamainas iš eilės, tai irgi užsukdavo kas kelios val., ir tik aprėkti. Kartais jau sąmonė temdavo nuo skausmo (aš smulkaus sudėjimo, mano ginekologė sakė, kad reikėtų cezario, bet paskui nutarė, kad kaip nors pagimdysiu). Pagaliau pasakė, kad aš ("tokia ir anokia", aišku... visko prisiklausiau) nepagimdysiu, vaikas jau dūsta, ir nuėjo replių paruošt. Gal iš to išgąsčio pagimdžiau, pati vos gabalais nesuplyšau. Susiuvo be jokio nuskausminimo, o paskui liepė eit (pačiai) į palatą. Kadangi nepaėjau, paršliaužiau, už savęs palikdama kraujo pėdsakus... Vaikutį atnešė pirmąkart daugiau kaip po paros - tokia buvo tvarka, po sunkių gimdymų kažkodėl greit nenešdavo. Gydytoja, užsukus į palatą, kitas apžiūrėdavo, o į mane iš tolo žvilgtelėjus burbteldavo: "čia viskas gerai", nors nebuvo gerai, tik aš pati nesupratau, kaip kas turi būt... Štai ką reiškia nesusimokėt... Dušas, vyras? Pamirškit. Kriauklė tualete su šaltu vandeniu (gal cirko artistė ir būtų sugebėjus nusipraust), kartą per dieną perduodami vyro rašteliai (leisdavo perduot siuntinukus maisto ir pan.), mobilių tais laikais nebuvo, tel. aparatas pas budinčias - tik ekstra atvejams. Kai pagaliau išėjau iš ligoninės (po savaitės) - kaip iš kalėjimo ištrūkau. Vyras užvertė skundais visas aukštesnes instancijas. Tą ligoninę kelioms dienoms uždarė betikrindami (man neaiškino, kas ir kodėl), o pas mane komisija atėjo pasišnekėt: "jūs sveika, vaikas sveikas - ko dar norit? kiek būna atvejų, kad vaikas sužalojamas gimdymo metu...". Nebuvo taip jau gerai su mūsų sveikatom, na, bet abu išsikapanojom...
Kai dabar prisimenu - vėl plaukai šiaušias. Iš dalies dėl to antram pasiryžau tik po 6 metų. Gimdžiau II lig., tokių sąlygų kaip dabar nebuvo nė iš tolo, nei jokių nuskausminimų, ir gimdymas sunkus (mano klubai vis dar siauri, o dukra storuliukė) ir ilgai užtruko. Bet susimokėjau, o gal ir šiaip daktarė ir akušerė normalios pasitaikė, tai bent nebuvau palikta viena visą laiką, žiūrėjo normaliai, po gimdymo net paklausė, ar nereikia kam nors paskambint ir pranešt (mobilių vis dar nebuvo...). Lyginant su pirmuoju - pasaka. O dabartinės sąlygos gimdyt, lyginant su mano antruoju - irgi pasaka, kaip supantu. Man jau vėlu (laikas pradėt anūkų laukt), o Jūs - gimdykit ir nebijokit - kaip bebūtų sunku, vos pagimdžius viskas praeina, o laimei priglaust savo naujagimį niekas neprilygs.
