Juliukas - jau žvaigždelė

Jie jau Lietuvoje. Dėkui Dievui, kelionė pavyko, Julius jaučiasi neblogai. Kiek sukūdęs, išbalęs, bet judrus ir linksmas. Paplepėjom, išgėrėm kavos. Duok Dieve, gero kelio jiems iki namų...

O kaip mama?Kur apsistojo?

Jie išvažiavo namo į Klapiėdą.

Dar apie dvi valandas sėdėjom aerouosto kavinėje su Edita ir jos drauge Svetlana (Juliukas su fotografe Egle tuo metu išvažiavo pasiimti kačiuko, kurio išprašė iš Eglės, kai ji buvo nuvykusi jų prieš savaitę aplankyti Austrijoje). Edita stengiasi būti kiek įmanoma linksma, tauška be sustojimo...dabar suprantu, kodėl jai vis reikia žmonių šalia...kai ji bendrauja, kalba, bent iš dalies pailsi nuo savo klaikios būsenos....Tačiau kaip niekada akivaizdžiai matosi jos sudrebančios lūpos ir sužvilgančios nuo ašarų akys....Išvažiuojant daktarai davė maksimum dvi savaites...jokių medikamentų nebėra išskyrus kažkokie nuskausminantys pleistrai, kuriais aprūpino austrų medikai - tai kažkokia labai didelė šviežiena net užsienyje, veikia tie pleistrai kaip Edita suprato morfijaus pagrindu, bet nereikia nieko ryti ar leistis. Pastovių skausmų kolkas nėra, tačiau kartais visgi jie užeina...o Juliukas nenori gerti vaistų, nes jie brangiai kainuoja...jis nori statyti kaime pirtį ir taupo jai pinigus....Tų pleistrų Edita turi mėnesiui ir jie skirti, kai prasidės paskutinės dienos....taigi turėtų užtekti...Žiūrint į Julių sunku patikėti...Jis kaip ir anksčiau šypsosi, juokauja ir išdykauja....Tačiau manęs neapleido mintis, kad jis viską supranta...Edita sakė, kad kai jie dviese Julius verkia...O dar Edita rodė didelius vyriškus marškinėlius ir pasakė " ir kiek gi Juliui reikės augti, kol jie jam bus geri..." Panos, tai yra neįsivaizduojama....
Editos mašina sėkmingai užsivedė (ją buvo palikusi Vilniuje), o Juliukas be galo laimingas sėdėjo su savo gražuoliu nauju kačiuku....Kačiukas tiesiog prilipo prie Juliaus....
Pirmą ir paskutinį kartą gyvenime atsibučiavau su Julium...Edita paklausė ar būnu Klaipėdoje...o aš atsakiau "atvažiuosiu" ir abi supratome apie ką kalbame...

Aš tikrai visą dieną buvau mintyse su jumis...

Sveikos,mamos.Seniai seku visas zinias apie Juliuka.Labai isgyvenu del pablogejusios jo sveikateles.Kiek daugiau nei pries pusmeti,per pacias sv.Kaledas, islydejau Anapilin suneli...Jam buvo vos penkiolika...(':verysad:') Tadas ir sirgo onkologine liga,todel ir rasau i Jusu Pagalbos skyreli.Gal praverstu mano patirtis?Turiu ir likusiu pleistriuku.Raso juos pas mus,tik reikia gauti seimos gydytojo siuntima i Skausmo klinika.Zinau,kad Klaipedoje tokia yra.Siaip,is onkohematologinio skyriaus jokios realios pagalbos,nei informcijos,kaip priziureti toki ligoniuka,negavome.O jos tikrai reikejo-matai silpstanti savo vaikeli,nori jam padeti,taciau net nezinai kaip.Lenkiuosi pries Skausmo klinikos specialistus,kurie mums suteike daug vertingos informacijos,patare skausmo nekesti ir pleistriuku netaupyti,t.y. jei skauda,tai ir klijuoti.Tik keisti reikia butinai tiksliai ta pacia val. kas tam tikra dienu skaiciu.Todel manau,Daivute,del to Edita tikrai tegu nesijaudina,pleistriuku tikrai gaus.

Būtinai parašysiu Editai dėl tų pleistriukų - tikrai bus ramiau, kai žinos, kad taupyti nebūtina.
DI, labai užjaučiu, nors pačiai kvailai skamba tie užuojautos žodžiai. Turiu paauglį sūnų, negaliu šitomis dienomis nuo jo atsiplėšti....Prieš keletą mėnesių sužinojome, kad jis turi širdies ydą ir net man pačiai buvo netikėta, kaip jis dėl to pergyveno...juk jie viską supranta...
Ziuzia neseniai paprašė pasimelsti už mirštantį berniuką paauglį...Ir tik šiandien iš Editos sužinojau, kad tai a.a. Gediminas, aš irgi su juo buvau susitikus ligoninėj, išeidama jam palinkėjau sėkmės, o jis man pasakė "ir jums sėkmės, jos visiems reikia.."...ai, be reikalo čia ir save ir kitus graudinu....tiesiog labai norisi išsišnekėti...

Mano mažoji kėlė erzelynę, tad pasisėdėjimą teko palikti kiek anksčiau.. Išeidama kai atsisveikinau su Julium, padaviau jam ranką, sakau greit susitiksim? Kada atvažiuosi, o jis man sako: Tu atvažiuok. O Edita sako: greit susitiksim, tu atvažiuosi...
Tikiuosi, kad negreit.

DI, berods skaičiau apie jus... Manau, kad Editai gali prireikti tų pleistrų.... Susisiekite su ja ar palikite savo kontaktus mums.

jaučiuosi panašiai

tarsi viena ta mintis... tarsi dar netikiu...

mamulia o tu susisieki su Edita, parašiau Daivai AŽ, bet ji atsijungus. Labai norim pakviest Juliuką pasisvečiuot į Juodkrantę.

Mamulia,nezinau kaip susisiekti su Jumis ar Edita.Jei butu galima,parasyciau i p.d.Mes paskutines savo dieneles taip pat leidom namuose.Blaskiausi,panikavau...Tiesiog nezinojau,ka daryti...Padejo viena reanimacines sesute-patardavo,nuramindavo.Mamos,tai LABAI sunku! Ir palaikymo,manau,labai reikia.Kad neisprotetum...