QUOTE(mamulia @ 2005 05 17, 16:33)
Nes atvažiuoti man problema...
Tai ir man tas pats...Žodžiu, kasetė saugiai guli pas mane, o prie progos perduosiu
Daivute, ar buvai pas juos? Kaip jie laikosi dabar?
Nu yo va cia tai problema. Net galva pradejo skaudeti, kol perskaiciau viska. O apie slapia nuo asaru klaviatura jau patylesiu.
Tik nebesuprantu tai jisai klinikose dabar??? Ar Vilniuj Santariskese???
Be galo noreciau kazkuom prisideti.
Sakykit gal kazko reikia. Manau, kad siuo metu svarbu pralinksminti juos abu (t.y Juliuka ir jo mamyte). Nes daugiau niekas nuo musu nepriklauso. O kaip bebutu visus zmones bent siek tiek pralinksmina dovaneles, demesys ir rupestis, parodantis, kad jie ne vieni.
Nezinau net ar galima. Nes Jus cia visos taip susibendrave. Bet labai noreciau aplankyti juos.
Tik nebesuprantu tai jisai klinikose dabar??? Ar Vilniuj Santariskese???
Be galo noreciau kazkuom prisideti.
Sakykit gal kazko reikia. Manau, kad siuo metu svarbu pralinksminti juos abu (t.y Juliuka ir jo mamyte). Nes daugiau niekas nuo musu nepriklauso. O kaip bebutu visus zmones bent siek tiek pralinksmina dovaneles, demesys ir rupestis, parodantis, kad jie ne vieni.
Nezinau net ar galima. Nes Jus cia visos taip susibendrave. Bet labai noreciau aplankyti juos.
Rasminta, jie dabar Santarishkese, pediatrijos ligonineje, onkohematologiniame skyriuje... Edita paprastai dzhiaugiasi lankytojais 
Jie bent kiek prablashko niurias mintis mamytei ir pralinksmina Juliuka
Jie bent kiek prablashko niurias mintis mamytei ir pralinksmina Juliuka
Rasminta drasiai pati gali pas juos nueiti , manau bet kokios smulkmenos prablaskys . Kiek zinau Juliukas labai lego zaidzia tai jam mazas rinkinukas nepamaisys 
, o siaip pagal galimybes ziurek vertingiau demesio tikrai nieko mes suteikt negalime .
, o siaip pagal galimybes ziurek vertingiau demesio tikrai nieko mes suteikt negalime .
Nusikaliau - parašysiu daugiau rytoj. Smagiai kiek įmanoma tokiomis sąlygomis praleidome laiką pas Juliuką, Juliukas linksmas, žaidė, juokavo, pasakojo visokių čiūdų, Edita vakarienę mums visiems trims padarė, žiūrėjom nuotraukas ir video. Jie Vilniuje Santariškėse, pradėjo trečią chemoterapijos kursą.
Nu šiek tiek daugiau apie Juliuką. Į Austriją jie kolkas neišvažiavo. Viskas ten gana miglota. Jie jau buvo nusipirkę bilietus į lėktuvą, kai sužinojo, kad Austrija jų nepriima. Pasirodo susitarimas prieš metus nebegalioja. Edita tuomet užkūrė vėl visus pažįstamus ir situacija santykinai paaiškėjo. Austrai pasakė, kad su tokiu minimaliu Lietuvos finasavimu jie negali užtikrinti viso reikalingo gydymo ir tokiu būdu Edita ir Juliukas gali nesulaukti laukiamų rezultatų. Žodžiu, jie pasiūlė atlikti Lietuvoje dar vieną chemoterapijos kursą, pasižiūrėti, kaip po to keisis Juliuko būklė ir tada spręs, kaip elgtis toliau.
Užtai Juliukas buvo išleistas dviems savaitėms į namus ir dabar jo nuotaika labai smarkiai pasikeitusi. Kaip sakiau, jis linksmas, žvalus, juokauja, išdykauja. Jie buvo prie jūros, buvo pas senelius sode, buvo susitikęs su mokyklos draugais ir panašiai.
Chemoterapiją pradėjo pirmadienį. Taigi nuo pirmadienio 21-ą dieną jie garantuotai bus čia, jei kas norėtumėte aplankyti.
Užtai Juliukas buvo išleistas dviems savaitėms į namus ir dabar jo nuotaika labai smarkiai pasikeitusi. Kaip sakiau, jis linksmas, žvalus, juokauja, išdykauja. Jie buvo prie jūros, buvo pas senelius sode, buvo susitikęs su mokyklos draugais ir panašiai.
Chemoterapiją pradėjo pirmadienį. Taigi nuo pirmadienio 21-ą dieną jie garantuotai bus čia, jei kas norėtumėte aplankyti.
Kaip gaila, kad nebe Vilniuj Juliukas. Jau uzsirasiau adresa, galvojau leksiu, nes pati esu is Kauno, bet mano vyras Vilniuj dirba, tai daznai bunu.
As net apstulbau vakar perskaicius sia istorija, kad pasaulyje yra tokiu geru zmoniu kaip jus mamytes cia visos, padedancios Juliukui
SAUNUOLES. Negalvojau, kad yra zmoniu, kurie taip stipriai isileidzia kito skausma i save. Bet nebezinau ar galeciau taip kaip jus. Man jau vien perskaicius sia istorija viskas is ranku krito ta diena, verkiau kai beprote visa diena, pati net nezinodama del ko. Taip gaila man Juliuko ir jo mamytes, kad net jauciu vidumi pasikeiciau, visos mano problemos tokios mazos ir be reiksmes tapo.....
MAno drauge ka tik pagimde mazyli, bet kovoja dabar daktarai del jo gyvybes, reanimacijoj mazulis vis dar. TAi kai pasiziuriu i ja nesuprantu is kur tiek stiprybes daug pas zmones..... Ir zinau viena, kad musu medicina praradusi humanizma, nes kiek teko susidurti tai visur labai pavirsutiniskai daktarai ziuri i zmoniu problemas
. Del Dievo kartais irgi abejoju, nes jei jisai butu tai nemanau, kad vyktu tokie skaudus dalykai kaip, kad su Juliuku ir kitais vaikiukais. TAip, kad nebezinau kartais kuo tiket.
Todel manau, kad zmogiukui svarbiausia, kad ji suptu mylintis zmones, kuriais jus gali pasitiketi, kurie suteikia jam tik gera energija, siluma, o svarbiausia meile. Nes kartais mes patys nesuprantame, kad meile turi labai didele galia.
Niekada nepamirsiu istorijos kai dar 12 klasej mano aukletojos sunui dare sirdies operacija. Kazkas ten pavyko labai blogai, gulejo komos busenoj jis ilgai, bet aukletoja labai ji mylejo, nesitrauke nuo jo nei diena nei nakti. Ir kai jisai atsigavo ir pasveiko, jisai pasakojo, kad budamas komos busenoj viska jaute, kad mama salia, ka jinai jam sneka, jaute ta jos didele meile, rupesti. Ir todel jos nepaliko, tik mamos meile sugrazino ji i si pasauly. Todel kai nebelieka daugiau kuom tiket, tikekime savo jausmais mylimiems zmonems..........
P.S O del Juliuko butu labai malonu jei painformuotumet kada jis bus Kaune arba Vilniuj. Noreciau, kad ir maza dalele prisideti prie siu dvieju zmogeliuku skausmo.....
Ir nunest Juliukui dovanele kokia
LAIKYKITES
As net apstulbau vakar perskaicius sia istorija, kad pasaulyje yra tokiu geru zmoniu kaip jus mamytes cia visos, padedancios Juliukui
SAUNUOLES. Negalvojau, kad yra zmoniu, kurie taip stipriai isileidzia kito skausma i save. Bet nebezinau ar galeciau taip kaip jus. Man jau vien perskaicius sia istorija viskas is ranku krito ta diena, verkiau kai beprote visa diena, pati net nezinodama del ko. Taip gaila man Juliuko ir jo mamytes, kad net jauciu vidumi pasikeiciau, visos mano problemos tokios mazos ir be reiksmes tapo.....
MAno drauge ka tik pagimde mazyli, bet kovoja dabar daktarai del jo gyvybes, reanimacijoj mazulis vis dar. TAi kai pasiziuriu i ja nesuprantu is kur tiek stiprybes daug pas zmones..... Ir zinau viena, kad musu medicina praradusi humanizma, nes kiek teko susidurti tai visur labai pavirsutiniskai daktarai ziuri i zmoniu problemas
. Del Dievo kartais irgi abejoju, nes jei jisai butu tai nemanau, kad vyktu tokie skaudus dalykai kaip, kad su Juliuku ir kitais vaikiukais. TAip, kad nebezinau kartais kuo tiket.Todel manau, kad zmogiukui svarbiausia, kad ji suptu mylintis zmones, kuriais jus gali pasitiketi, kurie suteikia jam tik gera energija, siluma, o svarbiausia meile. Nes kartais mes patys nesuprantame, kad meile turi labai didele galia.
Niekada nepamirsiu istorijos kai dar 12 klasej mano aukletojos sunui dare sirdies operacija. Kazkas ten pavyko labai blogai, gulejo komos busenoj jis ilgai, bet aukletoja labai ji mylejo, nesitrauke nuo jo nei diena nei nakti. Ir kai jisai atsigavo ir pasveiko, jisai pasakojo, kad budamas komos busenoj viska jaute, kad mama salia, ka jinai jam sneka, jaute ta jos didele meile, rupesti. Ir todel jos nepaliko, tik mamos meile sugrazino ji i si pasauly. Todel kai nebelieka daugiau kuom tiket, tikekime savo jausmais mylimiems zmonems..........
P.S O del Juliuko butu labai malonu jei painformuotumet kada jis bus Kaune arba Vilniuj. Noreciau, kad ir maza dalele prisideti prie siu dvieju zmogeliuku skausmo.....
Ir nunest Juliukui dovanele kokia
LAIKYKITES
Taigi jie yra vilniuje is Daivos parasymo Drasiai eik
Drasiai eik
Nusiunchiau zhinute... Kaip gaila, kad negaliu nuvazhiuoti ju ishlydeti 
kaip tychia, susirinkima pirma valanda paskyre 
kaip tychia, susirinkima pirma valanda paskyre
Wau!!!! Dideles sekmes jiems!!!!!!!!!!!!!!!
Dideles sekmes jiems!!!!!!!!!!!!!!!
