QUOTE(GREK @ 2010 05 31, 15:48)
Sveikutės,
vakar buvom kaimuke, oras koks fainas, pušynas, ežeras, pasirinkau rugštynių, serbentų, žemuogių lapelių arbatoms, ech, kaip smagu. Grįžau kupina jėgų, namie tik sukausi - susitvarkiau kambarius, pasiruošiau vakarienę, net pamiršus buvau apie visas bėdas, va ką daro su manim grynas oras ir kaimo aplinka. Suku galvelę, kaip čia išmainius savo butą į sodybą kaime
mano paruoštas perukas nuo pirmos chemijos dar vis laukia savo eilės, bet man nelabai jis
Pasidejau matomoj vietoj, tsakant pratinausi prie jo, bet net į rankas paimt negaliu, šiurpas krečia. Plaukeliai bėga vis greičiau, teks tenkintis skarelėmis, gal kepuriuką kokį nusinersiu. Neišsirenku niekaip siūlų jam, gal ką patartumėt?
Kaip smagu, kaip smagu, kad tu smagiai praleidai laiką...
O mano mamytė irgi nusipirko peruką - jau trečią kartą pametam plaukelius ir treti metai stovi tas perukas vis stovi ant trilitrinio užmautas. Mamytei - tik kepurytės, ir skrybėliukai vasariniai (jei vasara). Mamytei labiausiai patinka kepurytės nertos iš storesnių medvilninių siūliukų. Turi iš plonų, bet sako, kai yra vėjukas nors ir šilta lauke, kartais šala galvelė, tai ją kartais ir naktį žiemą miegodama užsideda, o iš storesnių medvilninių - kaip tik - kai vėsiau nešalta, kai šilčiau ore - nešilta. Labai palaiko temperatūrą. Lininių siūliukų jai per šiurkšti.
Jei slenka plaukiukai - nusikirpk trumpai, ne taip matysis ir širdutę mažiau skaudins.
Mano mamytė kai tik pradeda daugiau slinkti - iškart plikai paprašo nukirpti.