27-oji ONKO kertelė

Tikėkitės tik gerų rezultatų iš operacijos. Ir siųskite savo ligoniukui kuo šviesesnes minteles. Kai aš gulėjau prieš keletą metų ligoninėje po pilvelio operacijos, mano lovos kaimynė buvo šauni 50-metė moterytė. Jai visiškai pašalino skrandį (operacija truko apie 8 val.) ir iš kažkokio organo ( ar tai stemplės ar dar kažkokio - dabar nebepamenu ) suformavo mažą "kišenėlę", atliekančią skrandžio funkcijas. Per laiką ji turėjo suaugti ir padidėti. Valgyti pradėjo jinai po labai nedaug. Bet dar kai skambinomės po 2-jų metų - tai jau buvo atsigavusi, valgė beveik viską - net ir grybus su spirgučiais . Tik kiekiai nedideli, vaistukai turėjo būti naudojami pastoviai ir reguliarus skranduko tikrinimąsis. Prieš operaciją visi tyrimai rodė, kad tai onkoligelė. Kadangi abi beveik mėnesį ligoninėje gulėjome ir laukėme savo pooperacinių tyrimų rezultatų, tai puikiai galėjau matyti, bendrauti ir žinoti, kaip žmogutis jaučiasi, kuo gyvena po tokios operacijos. Tyrimai parodė, kad nieko pikta nėra. O ji jau iš ligoninės buvo parėjusi į namučius prieš operaciją (kadangi buvo savaitgalis) susitvarkė spintas, drabužėlius, davė nurodymus vyrui "jeigu kas", parašė laiškus vaikams ir tėvams "jeigu kas". Taigi, jų neprireikė.
Ir jūs tikėkit, nes visko gero buna ir tai šalia mūsų arba mums patiems.

***

Mes šiandien laikomės neįtikėtinai puikiai. Mamytė net neprigulė dieną, daug šnekėjom, išvyliojau ir į lauką, kad iki vartelių mane palydėtų . Pereinam ant rūgštaus maisto ir visai nebenorim mėsytės. Braškės per saldžios, tai darome vandenuko su daug daug citrinos. Gal nieko tokio kepenėlėms... Vakar manęs paklausė ir einant miegoti išgėrė raminančią, sakė miegojo puikiai, šiandien vėl sakė pakartos... Aš nebespėju persiorientuoti į mamytės nuotaikas ir savijautą - vakar taip blogai šiandien taip gerai... Dienos, vertos deimantų...
Ačiū visoms už gerus žodžius... Ir ramaus , sveikatingo ir gero savaitgalio visiems...

Papildyta:

Aš stoviu šalia ir klausiu sesutės, "ką dabar leidžiat" , "o ką dabar leidžiat", "kodėl tas turi užsispausti", ir t.t.t.t. Ačiū sesutei už kantrybę...

Viktorija, labai uzjauciu del mamytes netekties. Amzino poilsio jai ten, kur jau nereiks kenteti.
Aciu tau labai uz patarimus, kad pasidalinai savo patirtim. Mes dar kovojam sunkia kova su liga. Visaip buna, ir geriau ir blogiau.

Labutis
Nezinau, ar praverstu kam, bet blogiau nebus, jei pasiulysiu. Mamai mano buvo israsyti tokie vaistukai nuo pykinimo leidziami EMETRON (Ondansetronum) 8mg/4ml, tai nuo ju ja ne karto nesupykino per visa chemijos kursa. Jie buvo kompensuojami, bet siaip jie yra labai brangus. O ju mums liko ir daugiau tikrai nereikes (prie smegenu vezio chemoterapija taikoma 1karta). Taigi yra 2dezutes po 5ampules, kuriu galiojimas baigsis 09/2010 (3-ios nebesiulau nes galiojo iki 05/2010). Gal kam praverstu? Galeciau atsiusti pastu. Tik pasikonsultuokite su medikais, ar jusu atveju juos galima vartoti nuo pykinimo. Jei kam praverstu - rasykit cia ir/ar i AZ.

Buvau atitrukus nuo interneto, dabar vis paskaitau jumis, toks ramstis, kad ne viena esu, nors pati ne visada noriu rasyti...
Prisidedu prie visu tikejimo ir noro judeti i prieki, prie visu maldu
Papildyta:
Papildysiu is informacinio lapelio: EMETRON injekcinis tirpalas yra vaistas , slopinantis vemima. Jis gali buti vartojamas pykinimo ir vemimo, sukeliamu priesvezinio (chemoterapijos ar radioterapijos) ar chirurginio gydymo, profilaktikai bei gydymui.

Man regis, tai vaistai, kurių ta pati veiklioji medžiaga (Ondansetronum) kaip ir Zofrano.

Ačiūūūūū. Veikia senas paštas sida@splius.lt čia galima siųsti laiškelį

Gaila A. Brazausko... vis tik ilgas Lietuvos istorijos kelias su juo nueitas buvo... Ir dabar jau nesvarbu, ar patiko jis kam ar nepatiko...Toks buvo jo kelias į ten ir dabar jam prasideda naujas gyvenimas...

Na, ir šauni mergiotė esi. Gražių ir nepakartojamų tau įspūdžių ir sveikatos begalinės. Tavo kelionės tave gydo visapusiškai. Ar tu visada viena keliauji?

Sveikos, vis neuzsukdavau cia... Mano mamyte kol kas laikosi neblogai. Taciau musu seima aplanke dar viena nelaime - mociutei pies dvi savaites padare operacija rado isplitusi zarnyno vezi, navikai issiseje ir ant pilvapleves... isvede stoma. po operacijos atsigavo. taciau prognozes nekokios... nuotaikos liudnos

Sveikute, vis pagalvodavau kaip laikaisi su mamyte... Labai jau senai bebuvai pas mus. Papasakok truputi. Ar mamytei remisija? Ar vyksta gydymas?
Liūdna dėl močiutės, bet tikėkis , kad padėtis bus kontroliuojama. Gal močiutei paskirs gydymą, o su stomomis žmogiukai gyvena, tik iš pradžių atrodo viskas beviltiškai. Svarbu, kad dabar mamytė nepergyventų labai dėl močiutės. Stiprybės jums visoms...

Ir man labai gaila Brazausko Ziurejau futbola,perjungiau i zinios ir katik suzinojau Uzuojauta artimiesiems,jis buvo tikrai neeilinis zmogus...

Uzjauciu ir apkabinu..

As irgi dabar gyvenu kaime - beveik "be rysio"
Musu dienis irgi ivairios. Viena diena dar ir i lauka isjudam, p buvo, kad ir lova pasiekti sunku...

Atsventem jonines pas teti Jona. O mama dar svajoja apie gimines susiejima kita savaigali...
Papildyta:
Jorky, stoma tai smulkmena. Mamai jau treti metai isvsta, moteriske per 70, o tvarkosi sau ir nieko.

Del Brazausko - gaila, bet ka bepadarysi..

Sveika,
labai malonu, kad mane prisimeni
Mamytei kol kas remisija, kaip pasakojau buvo mts stuburo juosmenines dalies slanksteliuose, taciau slanksteliai nebuvo smarkiai pazeisti, taike spinduliavima, kas nueme skausma. darosi mamyte markeri, jis normoje ir kauliuku scintograma, kol kas , aciu Dievui, nauju zidinuku nera.
Del mociutes, jai 82 metukai, sveikute buvo, nesirgo jokiomis ligelemis. Pries menesi sunegalavo, labai staigiai viskas gavosi - operacinis stalas ir gydytoju dgn - isplites zarnybo vezys paskutine stadija. Mociute silpna, ji buvo kudute o dabar like tik kauliukai. Isvesta stoma kaip minejau. Savijauta nebloga, jau skausmu nera, apetitas yra, tik kad niekas neina i kuna, jegu visai nera, is lovos nepasikelia, su pampersu. jai tas labai neiprasta, nes lakste iki paskutines dienos kaip dvidesimtmete. Tiesa, po operacijos buvo sutrikusi samones, prasidejusios haliucinacijos, bet dabar lyg viskas atsistate.Mes mociutei nesakome diagnozes. Gydytoju prognoze - daugiausiai 6 menesiai
mamyte labai pergyvena bet didziausia problema ta, kad mes mociutes negalime parsivezti is ligonines namo, nes nera kam slaugyti. Mamyte dirba, plius ji neturi visai jegu pavartyti mociutes, pakeisti jai pampersa... mamyte su mociute gyvena Kaune, as Vilniuje. daugiau giminiu kas padetu, mes neturime. Mums patare vezti mociute i onkologijos ligonine i paliatyvaus gydymo skyriu, su viltimi, gal ji ten sustipres, igaus jegu, tada galima butu ja namo parsivezti.
Mergaites, vel reikia Jusi patarimo, gal esate susidure su panasia situacija ir kaip ja spresti del tokio ligoniuko slaugos.
Papildyta:

Jorky, stoma tai smulkmena. Mamai jau treti metai isvsta, moteriske per 70, o tvarkosi sau ir nieko.

Del Brazausko - gaila, bet ka bepadarysi..
[/quote]

Matai, as niekada nebuvau susidurusi su ta stoma, man tai naujiena. O sakyk, zmogus gali ismokti pats save apsitarnauti, pakeisti ta stoma, ispilti jos turini ir pan... Kol kas man viskas taip sudetingai atrodo...
Papildyta:
Rasu lanka,
kas liecia mamytes nuotaikas kaip rasai, tai zinok pas mus tos pacios bedeles. Viena diena tokia optimiste, kita diena visiskai praradusi vilti ir nora gyventi. Plius mano mamyte dabar labai klausosi savo kuno ir kiekviena skausmuka "isdidina" - jai atrodo, kad tai jau plinta mts... O dabar dar kaip su mociute blogai tai isverke viskas asaras... o as labai nerimauju, kad sis jos stresas vel neisauktu ligos