QUOTE(SVETA K. @ 2010 06 16, 00:11)
Puikiai suprantu tavo jauduli
As irgi kazkada uzciopiau kazka,iskart vaziavau i
GABIJA neraso,kiek pamenu jai operacija tulzies turetu buti greit,po jos paskutinios zinutes kazkaip jauciuosi kalta
GABIJA ,parasyk,kiap tu...
Labas
Rašau todėl, kad nenoriu niekam sukelti kaltės jausmo.
Gal mano mintys buvo blogai išdėstytos.Aš turėjau mintyje tuos , kurie ateina , parašo kelis postus apie mirusius kančiose giminaičius, o po to vėl dingsta visiems laikams, nes pasiguodė, rado kas juos išklausė, grįžo į savo įprastą gyvenimą,netekties skausmas pradeda rimti, toliau guostis nebereikia.
O mūsų nameliuose ir sieloje lieka visi neigiami vaizdiniai.Yra stiprių, kurios tai greit pamiršta, o kiek tokių , kurios paskui vakare atsigulusios pradeda susitapatinti savo ligą su ta aprašyta tragiška baigtimi.Pradeda įsiklausyti į kiekvieną nekaltą skausmelį.
Gal mano raginimai atsiriboti nuo kančių skamba nejautriai, bet pirmiausiai reikia padėti sau.Kai pasijausi išgijusi ir stipri, padėk kitam .Negali silpnas padėti silpnam emociškai , tai gaunasi tik abipusis pasidalijimas negatyvu.
Gal jums pasirodžiau beširdė, kai rašiau, kad lašant chemijai negerti kitų bėdų .Tam žmogui nieko nepagelbėsi, o pati pasikrausi blogomis emocijomis.
Vėlgi aš neturiu mintyje medicininių konsultacijų ir patarimų.Jei pykina, tai kodėl neklausti ką daryti pas tuos , kurie jau tai patyrė.Sutino ranką, skauda kaulus, blogas kraujas, tai kur viską sužinosi , ką turi daryti , jei ne pas savo likimo draugus.
Pamenu ir Svetą, kokia nusigandusi atėjo į šiuos namus.Dabar ji jau lyderė.
Na mano tulžies šalinimo operacija praėjo labai gerai.
Prisiduodu kaip pati savimi patenkinta šaunuolė.Ketvirtadienį išoperavo, o penktadienį jau išleido namo.Važiavau gulėdama, minkštuose pataluose, bet jaučiausi kaip princesė ant žirnio ir keikiau kelininkus.Galėjau likti savaitgaliui, bet palata be oro, karšta.Gerai , kad aš operacijų žinovė, tai nusivežiau skraistę , tai jos užteko apsikloti , o gulėjau ant kaldros, nes cerata apklota paklode, tai tik prakaite murkdytis.Dar laimė , kad gulėjau prie lango, tai palatos bobulytės nieko nesakė dėl praverto viršlangio, nes jei jau būtų sutraukę tai mane , o ne jas.Tai dar pagaudavau gryno oro gūsį.O ketvirtadienis buvo karščiausia diena, saulė į langą spygino, tik po pietų pradėjo griausti ir lyti ir taip per nakt.Na o naktį , tai nei narkozės likučiai , nei migdomieji neužgožė vienos bobulytės knarkimo.Jaučiausi kaip baikerių šou.
Atidavė artipilnę saują aguonos dydžio akmenukų , pats didžiausias pusės ryžio grūdo akmenukas.Chirurgas juokėsi, kad jų turėtų būti apie 400 šimtus.Sakė laiko turiu, tai galiu susiskaičiuoti.Kadangi tokie smulkūs, tai nėra garantijų, kad koks nenuklydo į kepenų latakus, tada vėl reiktų krapštyti. Tačiau išgirdau ir gerą naujieną.Kiek matė su laparaskopų , metastazių neužtiko, o jų juk pernai žarnyne buvo net 4-ios, dėl to ir plonąją žarną pritrumpino.
Šiandien jau beveik gerai sėdžiu prie kompo.Šiandien ryte jau ant šono pagulėjau, nes ant nugaros man nesimiega, pradeda traukti kojas.Jau pilnai įkvepiu, nebesijaučiu kaip viduramžių dama su korsetu.Sekmadienį jau braškių paragavau, o vakar per dieną visą lėkštę suvalgiau.Ir nieko.
Gailiuosi, kad taip ilgai kankinausi.Seniai reikėjo tais perlais nusikratyti.
Vakar pasiskaičiau su Google pagalba išvadas, pasirodo jau formavosi uždegimas.Taigi laiku prisidaviau.
Ir atsiprašau, kad dar neperskaičiau ankstesnių jūsų postų.Tai bendrai už visas laikau kumštukus , kurioms to reikia einant į tyrimus, džiaugiuosi už tas , kurios išgirdo gerų naujienų.
Geros visoms dienos
Dėkui , kad prisiminėte.
