27-oji ONKO kertelė

liudna pasidaro paskaicius komentarus po straipsniais - kai zmones is nevilties yra pasiruose uz siaudo griebtis, o tas Andy patarimus zarsto i kaire ir i desine... ar tai atsakinga?

Vilniuje Seskines poliklinikoje ta paslauga mokama.Neikaip neiskovojau savo nevaikstanciai mamai nemokamos paslaugos.Tiesa,net isivaizdavau,kad tokiems sunkiems ligoniams turetu statyt lasalines ir namuose.Pasirodo ne.Rasiau uzklausima i ligoniu kasas,bet atrase,kad viskas priklauso nuo poliklinikos politikos.

Viena moteris pasakojo,kad pas jos anyta Silutes rajone ateidavo felcere(ar sesute)ir nemokamai sulasindavo lasalines namuose.
Papildyta:
Oduvancikai,mieloji, nebeturiu nei ka parasyt,vakar skaiciau ir taip liudna daresi.Buk stipri!

Kadangi aš jau pažymėta, tai šeimos gydytoja pačiupinėjusi negaili ir siuntimo.
Papildyta:


Nereikia šio darbo užkrauti šeimos nariams.Tai labai sunki morališkai procedūra.Aš net peruką nakčiai vonioje nusiimdavau ir išeidavau su skarele.Taip ir miegodavau, nes juokinga , bet šalo galva.
Aš užėjau į pirmą kirpyklą ir tai nepažįstama kirpėja sakė, kad rankos drebėjo, nes mano tada dar neblogi plaukai buvo.

Papildyta:


Nereikia skaityti jokių baisių istorijų.Kaip buvo vienam, bus kitaip kitam.Tai nuodas jūsų psichikai ir vilčiai bei nusiteikimui pasveikti.
O smulkiai aprašantys savo artimųjų agoniją turėtų pagalvoti kaip jaučiasi besigydantys, kurie visus kančių modelius prisitaiko sau.Jei reikia patarimo klauskim patarimo, o kam traumuoti tokiais vaizdiniais tuos , kuriems sava kančia per kraštus liejasi.
Lašant chemijai įsijunkit telefono radiją, užsidėkit ausinukus ir neklausyti kas kam nutiko.Geriau žiūrėkit į chemiją kaip į draugą, lašant pamedituokit apie tai , kad ji jus gydo, žudo blogasias lasteles.Galima prisigalvoti daug įvairių pagirų-afirmacijų chemijai.Kalbėkit maldeles už savo sveikatą.Įsivaizduokit save sveikomis.
Sėkmės

Man plaukus kirpti nedriso niekas, o tik viena jauna giminaite, t.y. sesers marti. Ji drasiai su skutimosi peiliuku vonioje nuskusdavo, kai reikedavo ir tai darydavo po pirmo chemijos kurso, nes i antra jau su peruku eidavau. Galvai budavo labai salta, as nakciai apsimuturiuodavau plonu frotiniu ranksluosciu.

Sutinku 100 procentų. Bet reikėtų pabūt forume ilgesnį laiką, kad suprastum, kaip čia reikėtų elgtis. Šiandien onkologiniam iš pažiūros inteligentiška maloni moteris užkalbino mane, ir pradėjo giliai lyst į dūšią, o aš ne iš tų, kur bet kam širdį atlapoju. Trumpai pasakiau, kad buvo recidyvas po 4 m., tai jos akys paliko Su tokiu siaubiaku pasižiūrėjo, ir gailesčiu, ir dar kažkuo. norėjosi kuo greičiau pasišalinti, ką ir padariau

Gal ji sveika? Man atrodo, kad sergantis šia liga niekada taip nesielgs, nes jis su tuo gyvena ir supranta kitą.

O gal buvo sokiruota,kad po 4m.recidyvas,kiti gi tiki,kad isoperuos ir viskas.Mano mama,kad ir labai inteligentiska moteris,bet labai labai tikejo,kad liga neatsinaujins,net minciu apie recidyva neturejo.
O siaip juk zmones skirtingi,vieni viska issipasakoja,kiti ne.As kiek su mamyte praleisdavau laiko prie kabineto-tai sutikau labai daug zmoniu,kurie labai noredavo issipasakot.Jausdavosi,kad daugiau neturi kam pasipasakot,todel pasakoja zmonems,kurie serga tokia pat liga kaip ir jie.Kiti net apsikeisdavo tel.nr.Mamyte bendravo su keletu moteru,su kuriomis susipazino pooperacineje palatoje.Tarp kitko-visoms joms puikiai sekasi,nei vienai nera recidyvo.Visoms buvo kruties vezys.

Na, mergaites, net nezinau kaip parasyti, kartais galvoju, jog as cia tureciau maziau eiti ir kaip .GABIJA. sako vaidinti visiskai sveika, kaip ir jauciuosi. Tik nezinau kas cia vis traukia prisijungti, gal tas, kad cia Jusu daugelis yra tokios geros, na tokios, kad tik susidures su sia liga zmogus tampa, juk visikai kitomis spalvomis pamatai pasauli ir pagalvoji, juk tiek nedaug truksta ir tavo gyvenimas cia zemeje gali pasibaigti, todel as kiek imanydama save drasinu ir visiems rekiua, kad man viskas gerai, man nieko neskauda, as jauciuosi sveika ir laiminga. As dziaugiuosi savo namuciais, savo varlyciu kolekcija, as dziaugiuosi, kad rytais nubundu ir nejauciu jokiu simptomu jog kazkuri kuno dalis jaustus negerai ... Netgi jau mintuys apie koki dieduka kyla, kad galeciau i lovyte isitempti. Ux, seniai toki jausma esu patyrusi, kai vyras savo rankomis apkabina ir liecia ten kur jautru. uuuu toks noras pasistaipyti , megstu paerzinti bernus pasenejusius, o jie jauciu kaip dar trepsi aplinkui.

Labas vakariukas,



Taip - namučiuose Zofranas tabletėmis. Per praeitus kartus visada turėjome - mamytei padėdavo ir suveikdavo puikiai, o kai lašindavo chemiją , tai suleisdavo leidžiamų. Dabar irgi pasakė, kad sekantį kartą išrašys tabletėmis, nes vienu kartu negali išrašyti ir leidžiamų ir geriamų. Kadangi buvo chemija ir reikėjo tų vaistukų, tai išrašė leidžiamų.

Viktorija, parašyk, kaip sekėsi mamytei ir kaip ji jaučiasi. Tikiuosi, kad viskas pavyko kuo geriausiai.


Ačiū, Arūne . Na, naktis praėjo labai gerai. Mamytė miegojo. Iš ryto buvo šneki ir pailsėjusi ir jau į lauką išėjo savo žolynais pasiinteresuoti. Tik vakare spaudimas laaaaabai nukrito. Didysis 94 rodė, o širdutė tabalai, tabalai vėl. Kaip ir praeitą kartą... Žinom tokį būdą kaip greit pasikelti spaudimą, bet jis jau "labai nelegalus" Nelabai sveikas, bet mamytė juo pasinaudoja... Kai tik žemas spaudimas ją "pritraukia " labai prie lovytės - tėtė ant šaukštelio galo atneša druskos ir mamytė ją suvalgo. Spaudimo pakilimas garantuotas, bent jau mums - šokteli iki 120 po kurio laiko...
Papildyta:


O apie kokių varlyčių kolekciją kalbi? Varlyčių - varliukų? Ar varlyčių, kurias vyrai nešioja kaklaraiščio vietoje?
Šaunuole, taip ir toliau laikykis.... Ir kad tavo tie norai kuo greičiau išsipildytų...
Papildyta:

Visiškai sutinku. Net ir onkologai nekurie negali tiksliai pasakyti, o apie ginekologus tai jau nėra nė kalbos - gal vienas kitas, bet tokių vienetai. Aš pas savo ginekologę nueinu tik siuntimo, jei pati nepakišu atsakymo iš onkoginekologės, net nepasidomi , kaip ir kas, nors pati kažkada pas ją nusiuntė. Dabar jai atrodo tikriausiai, kad ji visai ne prie ko. Mamytės chemoterapeutė gera, tai ji mane užregistruoja ir echoskopui ten pat , pasako kada atvykti, pasikelti kortelę... Labai dėkinga jai. Užregistruoja tada, kai turime vežti mamytę, kad vienu važiavimu du zuikiai būtų nušauti... Nors irgi atrodo, kad būtų reikalinga dar viena nuomonė...

cia rasydama nenorejau nieko iskaudinti, bet kai nutinka nelaime,nepastebi aplinkos ir savas skausmas atrodo didziausias.noretusi isgirsti kad buna taip, kad gyditojai nieko gero nezada,bet zmogus vis tiek bent trumpap laikui isveikia sia liga.siandiena mums gereja atrodo trupuciuka geriau,pasake kad tiki kad dar pasveiks.norisi tuom tiketi.

Viskas gerai, čia gi tokia tema, jog tam, kad kažko netyčia neįskaudintum - visai tylėti reiktų... Aš, beje, irgi čia lankausi ligonio artimojo statusu, tad mokausi tik paklausti informacijos arba ja pasidalinti, jei kas paklausia. Savo ar mamytės savijautas stengiuosi nutylėti. O ką daryti - paverki, žmogus, kamputyje, kai jau iki kaulų smegenų savigaila suiima, ir eini toliau. Gyvas žemėn nesulįsi.


Rasu lanka, Romantike, dėkui už info apie Zofrano tabletes, paklausiu chemoterapeutės progai pasitaikius, ar mums tiktų.

Karamele , jei gerėja, tai tuo ir gyvenkit. Gyvenkit visada šia diena. Dabar yra gerai - džiaukitės, rytoj vėl bus dabar - bus geriau - ir vėl džiaukitės. O tikėti visada reikia, net ir ypač tada , kai jokio gydymo nebelieka. Kartais tikėjimas tik ir gydo.
Stiprybės jums.
Jautri ši temutė. Daugelis prieš ateinant iš mūsų ilgai ją tyliai skaitė nedalyvaudamos. Sunkumų smulkmenos čia nereikalingos, nors ir pačios kartais jų neišvengiam. Bet čia renkamasi, kad gyventi , pergyventi sunkumus ,ir išgyventi, ir atsitiesti. Todėl reikalinga kuo daugiau geresnių emocijų, palaikymo žinelių ir patarimų atradimo...