QUOTE(julima @ 2008 02 03, 22:02)
As savo vaikiuka labai myliu...
na aš asmeniškai neabejoju, kad tu vaiką myli . bet va vaikas, paliktas vienas uždarytas prieblandoje, gali ir kitaip pajaust...
QUOTE(Irongė @ 2008 02 04, 10:08)
o vadinti mamytes pagaliau leidžiančias pailsėti ir vaikui ir sau, vaiko kankintojomis, yra mažų mažiausiai žiauru.
jei vaikutis lengvai ir pakankamai greitai užmiega ant krūties ar ant rankų ir paskui taikiai miega, tai aišku nieko blogo taip daryt. bet jeigu tai vargina visą šeimą, ir vaikas dėl to neiššsimiega, jūs esate patys geriausi tėvai, kad padėjot vaikui pagaliau išmokti užmigti kitaip ir geriau išsimiegoti.
o ko tu mano postą cituoji???? aš niekur nepavadinau tos mamos "kankintoja". aš tik pasakiau, kad man šis metodas atrodo labai žiaurus. ir pateikiau savo argumentus kodėl.
ps. mano vaikui 1,4 m. maitinu krūtimi. užmiega tik prie krūties, būdrauja vakarais ilgai prie jos, kartais net po valandą ir ilgiau. naktį taip pat kelis kartus prašo krūties. niekada nėra išmiegojės neprabudęs visą naktį. aš šią problemą sprendžiu kitaip - nusipirkom labai didelę lovą ir miegam ramiausiai visi 3. išsimiegam ir mes (nes naktį žindau praktiškai miegodama, tik suverkia, ištraukiu krūtį ir miegam abu toliau) ir vaikelis. dieną irgi užmigdau prie krūties, po to dieną kartais perkeliu į lovytę miegot, kad priprastų šiek tiek prie jos. vakare irgi jei pati su vaiku nenulūžtu perkeliu nors porai val jau užmigusį į lovytę (tiesa ne visada tai pavyksta). kai atsibunda, pasiėmu pas save likusiai nakties daliai.
mums labai gera visiems 3 miegot, tėtukui irgi malonu, kai vaikelis prie jo prisiglaudęs snaudžia . manau kad kol vaikutis mažas, reikia mėgautis tomis artumo akimirkomis, kurias jis teikia . nes užaugs ir nebeprisikviesi ir nebenorės nei prisiglaudimų nei apsikabinimų.
kai nustosiu žindyt, po truputį imsiu pratint miegot lovytėj. bet tikrai ne taip drastiškai, ne vieną tamsoje. o į atskirą kambarį be 3 m tikrai nekraustysiu. vyresnysis į savo kambarį išsikraustė būdamas beveik 4. ir nebuvo nei vienos verksmų nakties, jis tai priėmė kaip iššūkį: va, jau didelis aš, turiu SAVO kambarį