Neužmiega be krūties

Is pradziu uzvirindavau 200 ml pienuko,isgerdavo 100 arba netgi dar maziau.paskiau po truputi pradejo visus 200ml isgert.dabar jau 250 ml iveikia.

Tiesiog gal pabanyk kiekviena vakar prie einant miegot pasiulyt buteliuka.gal pakeisk ciulptuka.mes naudojam toki ne visai kai maziems leliukams,bet jau didesniems vaikams.

nepripras per viena vakara,bet per laika gal pasiseks.Paskiau su pilnu pilvu ir miegot ramiau.
Siaip tai knygose visur raso,kad reikia jei vaikas verkia vis ieit i kambari: is pradziu po 5 min. paskiau po 8,po 10 ir t.t. taip kol uzmigs.pas mane tai napasitvirtino,nes jei ieidavau,jis pamatydavo,kad esu ir dar labiau bliaudavo,taip,kad nusprendziau tiesiog palaukt kol usiramins.siaip as pastebejau,kad maniskiui tai ramybes reik.Pradejau duris uzdarinet (anksciau palikdavau praviras).
siaip tau reikia paciai isbandyt kaip geriausia.Kiekviena mama savo vaika geriausiai pazista.

jei nakti verkslena nepuolu iskart ziuret.dazniausiai pats nusiramina.

pastebejau,kad kai ieinu tai mane pamates dar labiau verkt pradeda.zino,kad mama "ant blakstienu"statyt gali.na nezinau,kazka bandyt reikia.nes kuo toliau tuo blogiau.o ir teveliu lova okupavo is didelio noro papa gauti

bet nezinau ar uzteks valios.

nu nesupyk, bet man tai čia žiauriau negu žiauru . niekad gyvenime nesugalvočiau šitaip skriaust savo mažylio .
tai aišku kad jis po 5 naktų nurimo, suprato pagaliau, kad verk neverkęs, vistiek niekas jo nemyli ir neateis ...

nu niekam nerekomenduoju naudotis tokiu "metodu". gal su gerokai vyresniu vaiku, pvz nuo kokių 3 m jau ir galima būtų bandyt tartis, kad va, mama uždarys dabar duris ir tu eik miegot. bet 1 m mažylis tikrai dar nėra pajėgus suprast, kodėl jį čia vieną tamsoje paliko

Mano vaikis iki 10mėn tik prie papuko užmigdavo, jei namie, nirkaip kitaip. Ir naktimis pribusdavo kokius 5-6 kartus ir be papuko neužmigdavo. Jau buvau išsigandusi, kaip reikės vaiką atpratinti nuo krūties. Tai, kai suėjo 10 mėn, naktį pabudus jam, nebedaviau krūties kas kart jam pribudus. Tai pirmą ir antrą naktį košmaras buvo sakyčiau... Po valandą vaikas verkė, kol nuvargęs užmigdavo. O po 2 dienų atėjo ramybė, negalėjau patikėti. Beprabusdavo 2 kartus naktį. O dieną migdydavau atsigulus šalia jo, savo lovoje. Tai pirmą dien ir buvo verksmų, kodėl negauna nusiraminimui papuko, bet paverkė 10 min ir užmigo.
Tai va taip, gan sėkmingai atpratinau vaiką nuo migdymosi prie papuko, kuris liko tik valgymo funkcijai, o ne vietoj soskės :-)

manau, kad zindomo kudikio klykinimas yra visiskai netinkamas budas mamai issikovoti ramybe nakti. mamos, negi taip sunku patiketi, kad kudikiai uzauga ir patys ismoksta uzmigti? nu niekaip nesuprasiu, kam reikia tuos vaikus sitaip draskyti

Pritariu Man irgi vaiko rikdymas gana skaudziai atrodo O mes su mazute atradom gera migdymo buda Kadangi as negaliu su dukryte miegoti, nes neuzmiegu visa nakti, tai pamaitinusi paguldau i lovyte, ijungiu migduka(su klasikinem melodijom), Ir laikau rankyte, ji niuniuoja kartu su melodija, spaudo mano ranka savo mazute rankyte Uzmigimas trunka iki 10 minuciu, bet dukryte uzmiega be streso ir su mama salia Kai maitinu nakti, kartais neprabunda, o jei prabunda, vel jungiam migduka ir glostomes rankytemis Na ir dar, jos lovyte yra salia musu lovos, tai labai patogu, man atrodo ji dar per maza istremti i kita kambari

buvo keli kartai kai neduodavau,bet paverkdavo 15min ir mamytei sidele neatlaikydavo

yra skirtingu žmonių, todėl skritingai priima tą patį dalyką. mano ir man vyro psichinė sistema yra labai jautri, todėl žinau, kad ir vaiko taip pat, todėl nei man nei jam nealtaikys nervai tokio migdymo (o beje, tikiu kad efekto didelio neturėtų). Tačiau jie mamytė turi stiprybės išlaukti kelias dieneles tokio migdymo, tai greičiausiai ir vaiko psichinė sistem yra lygiai tokia pati, nežinau net kaip pasakyti - gal mažiau jautresnė, tai ir toks savarankiškumo ugdymas tinka.

mano mažius iki 5 mėnesių iš viso savarankiškai užmigdavo nakčiai - pavalgydavo , paguldydavau į lovytę, ir galėdavau eit, nes pats užmigdavo ir visai lengvai, be jokių prieštaravimų ir ašarų. o paskui gal jau smalsumas didesnis aplinkai atsirado, o gal ir man pačiai ir tėveliui iš darbo grįžusiam norėdavosi kartu daugiau pabūt, tai galima sakyti patys prisipratinom kartu užmiginėt. ir iki metuku tik mūsų lovoj ir užmigdavo.

nugi nevarykit mamoms komplekso, pusė pasaulio taip daro, anokia čia naujiena, ir joks pediatras nevadina tai kankinimu, o priešingai, nenustatyta neigiamo poveikio prieraišumui, pasitikėjimui ir pan.

maniškis ir prie manęs prisiglaudęs sugeba paklykt visu balsu, tai ką - aš jį kankinu tuo metu?

Nu va tai pas mus irgi 100% toks pat atvejis.Jei krutis butu maisto saltinis,nebutu ne mintis atejus tokiu drastisku priemoniu imtis.(Iki sesiu menesiu tik mamytes pienuku maitinosi)Bet pastebejau,kad tai grynas pripratimas,nes vakarais prisikirsdavo koses.

Mes ilgai jo lovele pas mus miegamajam turejom, bet tik nemiegojo jis joje nors tu ka.naktimis atsikeldavau ,bandydavau uzmigdyt ji supamojoje kedeje.duodavau ir papuka paciulp,kad nusiramintu.Uzsnusdavo sitaip po pusvalandzio ar valandos.Kai tik bandydavau uzmigusi perkelt,tuoj atsibusdavo.Ir vel prasidedavo viskas is pradzios.jei bandydavau paguldyt nemieganti,pradedavo bliaut,jau guldant.As nespedavau ne is kambario iseit o jis jau stovedavo stacias
Be to mano vaikas labai neramus.Ne tiek ciulpdavo,kiek znaibydavosi,kandziodavosi,spardydavosi.Ir taip puse nakties... pasidare jau ir nebesaugu miegoti pas mus lovoje,nes sitaip besivartydamas du kartus iskrito is lovos.
Viska bandem ir liuliuot ir ciuciuot ir dainuot,ir rankytes glostyt.nieks nepadejo.jei prie lovos tik prisiartindavai,pradedavo klykt.Nenoredami virkdyti vaiko.pradejom vakarais jam leisti zaist,kol patys eidavom miegot.neturejom jokio dienos rezimo.jei uzmigdavo apie 22:30 o kartais dar veliau,tai paskiau ryte budavo piktas kaip sirsinas.

Sutinku gal mano pasirinktas metodas ir ziaurus, as jo pati tikrai buciau nesugalvojus.Bet kam pasipasakodavai,visi siule pamegint.Net mano vaiko gydytoja...
gal ne taip ziauriai skambes,jei parasysiu,kad nepalikdavau jo visiskoje tamsoje.ijungdavau naktine lempute,migduka su ramia muzikyte...Bet musu mazajam ponaiciui buvo viskas nusispjaut...visi zaislai "skrisdavo" is lovos.
o as pati esu verksne didziausia,jei kas tuoj i asaras.Neisivaizduojan kiek kartu bliovau sitaip naktimis i pagalve isikniaubusi.Ir si karta buciau po pirmos nakties pasidavus,bet vyras neleido,nors jam irgi sirdis plyso.

Aisku super mamos titulo tokiais metodais tikriausiai "neuzsidirbsiu".Bet pagaliau vel galime visi naktimis ramiai isimiegot.O rytais pabundame geros nuotaikos.Ir as ,ir vyras ir mazius...
Papildyta:



As savo vaikiuka labai myliu...
Bet tiesiog nebezinojau kitos iseities.Kai pasiklausydavau,kad kiti leliukai nuo 8 vakaro iki 8 ryto be jokio garselio ismiega.O mums kiekviena naktele sitaip kariaut reikedavo.

nebeturejau jegu ir nervu...O dabar tokia siaubinga mam jauciuos,kuri savo vaika kankina...

na taip ir kankinasi vaikas, mama ir tėtė iki mokyklos (arba ilgiau) su užmigimo problemomis - o vien dėl to, kad vaikas neturi savarankiško užmigimo igūdžių, ir kur turės - juk visada šalia būdavo mama, tai reiškia taip ir turi būti visą laiką. ir tai mes vadiname meile? Daug didesnė meilė man atrodo, kai leidžiam ir sau, ir vaikui gerai išsimiegot ir palaikom jo dienos režimą, vardan visų poilsio ir geros nuotaikos (vaiko visų pirma).

o pirmą kartą likus vienam lovytėje ir galvojant, kad dabar tai negalės užmigti, pasidaro baisu. bet juk turi būti pirmas kartas? Ir kuo toliau, tuo pripratimas bus didesnis, ir sudėtingiau atprast. Todėl net trijų metų, kai jau 'galėsi susitarti', ta baimė niekur nedigs, o bus tik dar didesnė.

kai kuriems užmigimo problemų nebūna, kitiems būną didesnės ar mažesnės, todėl manau kiekvienam yra savas kelias ir mama viduje jaučia, kur tam ribos. Jei pavyko kelis vakarus ištverti dantis sukandus, reiškia ribos nebuvo peržengtos. ar jūs norit pasakyti, kad mama nori kankinti savo vaiką? kai negalima kišti virbalų į rozetę ir vaikas sukelia isteriją, tai čia irgi vaiko kankinimas gaunasi?

o vadinti mamytes pagaliau leidžiančias pailsėti ir vaikui ir sau, vaiko kankintojomis, yra mažų mažiausiai žiauru. aš tai kaip tik džiaugiuosi už jas, kad sunkiausias periodas jau praeity, ir dabar gali ilsėtis visa šeima, ir džiaugtis vieni kitais.
Papildyta:


nesijausk siaubinga, aš tave puikiai suprantu. tiesiog vieni vaikučiai lengviau užmiega savarankiškai, kiti - sunkiau. todėl kuriom tai sekėsi lengviau, galbūt pilnai nesupranta, kad toliau tęsti bemieges naktis ir ilgus vakarus bandant užmigti nėra prasmės.

aš tave visiškai palaikau.
jei vaikutis lengvai ir pakankamai greitai užmiega ant krūties ar ant rankų ir paskui taikiai miega, tai aišku nieko blogo taip daryt. bet jeigu tai vargina visą šeimą, ir vaikas dėl to neiššsimiega, jūs esate patys geriausi tėvai, kad padėjot vaikui pagaliau išmokti užmigti kitaip ir geriau išsimiegoti.