QUOTE(Floweeer @ 2011 03 20, 22:09)
O man baisoka kazkaip, vis galvoju kad o jei as noresiu ir jie meduos man jo...
O jus koncentruokite mintis į mažiuką, o ne į patį gimdymą. Viską daro mūsų galva! Jei psichologiškai būsite pasiruošusi, tai ir tas gimdymas praeis daug lengviau (aišku imu variantą, kai nėra kokių komplikacijų). Man net minties nebuvo darytis epidūro abu kartus. Nesu kokia užkietėjusi natūralistė, tačiau nešvaisčiau laiko mintims apie nuskausminamuosius. Taip, esu skaičiusi, kad ir mažiukui lengviau ateiti į šį pasaulį gimdant natūraliai, tad pagalvojau, kodėl gi aš negaliu pasistengti, kad mažiukui būtų kuo lengviau. Daug kalbėjau su mažiuku prieš gimdymą, drąsinau tiek save, tiek būsimą vaikelį ir ką... mums pavyko labai sėkmingai susitvarkyti su šiuo išbandymu. O ir tėtis mus labai palaikė prieš gimdymą ir gimdykloj
Tiesa, gimdant pirmąjį vaikelį gyd.Vaitoškienė pati siūlė nuskausminamuosius, kol dar buvo tinkamas laikas juos suleisti, bet mes atsisakėm. Gydytoja pati prasitarė, jog jei skausmas bus nepakeliamas, tuomet nekentėčiau, sutikčiau leisti vaistukus.
Taip kad, čia nuo kiekvienos mamytės apsisprendimo viskas priklauso. Jei jau bus nepakeliama labai, tai duos tų vaistukų. Tik gal pradžiai gydytoja ar akušerė psichologiškai padirbės su jumis