Radau pas vienus pardavejus saules kolektoriu sugeneruojamos energijos simuliacija su 4m2 kolektoriu plotu ir 101 l/d poreikiu ir 5.3m2 kolektoriu plotu ir 170l/d poreikiu.
Pagal simuliacija padengiama virs 60% reikalingos energijos DHW ruosti.
Musu sanaudos 160l/d karsto vandens vidutiniskai, tai 200l sildytuvas atrodo turetu ir pakakti, bet pardavejai siulo 300l, nes pasak ju, tada:
1) daugiau silumos prigeneruos
2) tenas istatytas vidury talpos, todel saltais ziemos vakarais el. tenas sildytu tik virsutine talpos dali, t.y. 150l, o apatines dalies kur yra silumokaitis saules kolektoriams nesildys.
Del 2 punkto turiu dideliu dvejoniu, nes talpa vientisa ir teno susildytas vanduo kontaktuos su vandeniu apacioje. Tai realiai bus sildomas visas talpos turis.
Ne, negalima 
Tuo labiau kad ir nelabai pavyko prisikabinti. Buvo klausimas ar būtina akumuliacinė talpa, tai atsakiau kad nebūtina. Ir tai yra neginčijama tiesa. Pas mano tėvus dabar kolektoriai be akumuliacinės. Kad akumuliacinė niekam nereikalingas daiktas nesakiau. Žinoma kad naudinga. Atsiras kada nors tokia ir pas mano tėvus.
Dėl pašildymo elektra aš rekomenduočiau tam visiškai atskirą grynai elektrinį patį mažiausią patį pigiausią boileriuką. Skelbimuose pilna tokių. Jungiama nuosekliai. Pirmiausia vanduo turėtų praeiti pro pagrindinį boilerį, kuris šildomas kolektoriais ir/ar malkiniu pečiumi. Ten vanduo sušiltų tiek, kiek pavyktų. Toliau vanduo patektų į elektrinį boilerį, kuriame papildomai (reikalui esant) būtų pašildomas iki reikiamos temperatūros. Iš principo tokia schema pas tėvus dabar ir naudojama, tik vietoj elektrinio boilerio naudojamas dujinis vandens šildytuvas.
Nes jei elektra bus šildomas pagrindinis didysis boileris (ar tarkim kombinuotas boileris-akumuliacinė viename), tai išlindus saulei iš jos nebus jokios naudos, nes boilerį jau bus įkaitinusi elektra. Netikiu, kad 300 litrų talpoje būtų įmanoma palaikyti didelį temperatūrų skirtumą tarp viršaus ir apačios.
Tuo labiau kad ir nelabai pavyko prisikabinti. Buvo klausimas ar būtina akumuliacinė talpa, tai atsakiau kad nebūtina. Ir tai yra neginčijama tiesa. Pas mano tėvus dabar kolektoriai be akumuliacinės. Kad akumuliacinė niekam nereikalingas daiktas nesakiau. Žinoma kad naudinga. Atsiras kada nors tokia ir pas mano tėvus.QUOTE(Paliukas @ 2014 01 03, 11:05)
galima prisikabinti prie 2 punkto? <{POST_SNAPBACK}>
Dėl pašildymo elektra aš rekomenduočiau tam visiškai atskirą grynai elektrinį patį mažiausią patį pigiausią boileriuką. Skelbimuose pilna tokių. Jungiama nuosekliai. Pirmiausia vanduo turėtų praeiti pro pagrindinį boilerį, kuris šildomas kolektoriais ir/ar malkiniu pečiumi. Ten vanduo sušiltų tiek, kiek pavyktų. Toliau vanduo patektų į elektrinį boilerį, kuriame papildomai (reikalui esant) būtų pašildomas iki reikiamos temperatūros. Iš principo tokia schema pas tėvus dabar ir naudojama, tik vietoj elektrinio boilerio naudojamas dujinis vandens šildytuvas.
Nes jei elektra bus šildomas pagrindinis didysis boileris (ar tarkim kombinuotas boileris-akumuliacinė viename), tai išlindus saulei iš jos nebus jokios naudos, nes boilerį jau bus įkaitinusi elektra. Netikiu, kad 300 litrų talpoje būtų įmanoma palaikyti didelį temperatūrų skirtumą tarp viršaus ir apačios.
QUOTE(skyroja @ 2014 01 03, 13:26)
Musu sanaudos 160l/d karsto vandens vidutiniskai, tai 200l sildytuvas atrodo turetu ir pakakti, bet pardavejai siulo 300l, nes pasak ju, tada:
1) daugiau silumos prigeneruos
2) tenas istatytas vidury talpos, todel saltais ziemos vakarais el. tenas sildytu tik virsutine talpos dali, t.y. 150l, o apatines dalies kur yra silumokaitis saules kolektoriams nesildys.
Del 2 punkto turiu dideliu dvejoniu, nes talpa vientisa ir teno susildytas vanduo kontaktuos su vandeniu apacioje. Tai realiai bus sildomas visas talpos turis. <{POST_SNAPBACK}>
1) daugiau silumos prigeneruos
2) tenas istatytas vidury talpos, todel saltais ziemos vakarais el. tenas sildytu tik virsutine talpos dali, t.y. 150l, o apatines dalies kur yra silumokaitis saules kolektoriams nesildys.
Del 2 punkto turiu dideliu dvejoniu, nes talpa vientisa ir teno susildytas vanduo kontaktuos su vandeniu apacioje. Tai realiai bus sildomas visas talpos turis. <{POST_SNAPBACK}>
QUOTE(Paliukas @ 2014 01 03, 12:05)
galima prisikabinti prie 2 punkto?
Rudeni/pavasari - sildo pagrinde katilas, bet pasvietus saulei sildoma ir backos apacia. Galios turbut neuztenka talpai uzkrauti, bet papildomas kWh gaunam ir galime panaudoti kad ir namu sildymui.
Rudeni/pavasari - sildo pagrinde katilas, bet pasvietus saulei sildoma ir backos apacia. Galios turbut neuztenka talpai uzkrauti, bet papildomas kWh gaunam ir galime panaudoti kad ir namu sildymui.
Galima, tik griežtai su viena sąlyga: aukštatemperatūris šilumos šaltinis. Kitaip nesikabinkit
Rudenį/pavasarį, deja, bet saulė yra tik žematemperatūris šaltinis
todėl iš tokios akumuliacinės su kiaušiniu naudos beveik ne bus. Pritariu Milao - daug racionaliau šykščią saulės energiją akumuliuoti grindyse.Papildyta:
QUOTE(skyroja @ 2014 01 03, 14:26)
2) tenas istatytas vidury talpos, todel saltais ziemos vakarais el. tenas sildytu tik virsutine talpos dali, t.y. 150l, o apatines dalies kur yra silumokaitis saules kolektoriams nesildys.
Del 2 punkto turiu dideliu dvejoniu, nes talpa vientisa ir teno susildytas vanduo kontaktuos su vandeniu apacioje. Tai realiai bus sildomas visas talpos turis.
Negaliu pasakyti kiek, bet vanduo boileryje išsisluoksniuoja stipriai. Logikos teną daryti virš saulės kontūro tikrai yra.
Va mano boilerio termometrų parodymai: ~20cm nuo viršaus - +47C, beveik per vidurį - +42C, 20cm nuo apačios - +22C. Na gradusnikai gal nėr super tikslūs, bet vaizdas +/- toks.
2. Punktas tinka, jei saulė šildo TIK boilerį. Aš jei saulė leidžia, viską varau į grindis, +25C kažką ten nuveikia, kai boileriui tai beveik nieko nepadės.
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2014 01 03, 15:26)
Netikiu, kad 300 litrų talpoje būtų įmanoma palaikyti didelį temperatūrų skirtumą tarp viršaus ir apačios.
25 laipsniai, čia daug ar mažai?
QUOTE(Milao @ 2014 01 02, 22:21)
1. Kolektoriai nesiskiria, skiriasi pajungimas. Nori šilto vandens - reikia jungti prie boilerio, nori šildyti grindis/gyvatuką/radiatorius - reikia jungti prie šildymo sistemos.
Ačiū už atsakymus.
Per šiais dienas užradau paveiksliuką, po kurio akyse nušvito supratus, kaip tas vanduo šiltas pasidaro ir kad ne vanduo vamzdeliais į kolektorių šildytis teka.
Tai jei šildymo sistemos nėra (pečius), tėra boileris vandeniui, tai gyvatuką įtaisyt niekaip? 
Dabar nesijuokit, bet paklausiu pagal savo logiką.
Kaip supratau ateina į boilerį vamzdelis su įkaitusiu kolektoriuje spec. skysčiu ir jis kaip tenas šildo vandenį. Na, ir atlikęs darbą skystis vamzdeliu keliauja atgal ant stogo. O va jei kelyje tarp boilerio ir stogo tame vamzdyje įterpiamas gyvatukas? Juk visa šiluma boileriui nesunaudojama, o likutis galėtų gyvatuką pašildyti.
25 daug. negi religija reiks keisti... Koks ugis boilerio?
negi religija reiks keisti... Koks ugis boilerio?QUOTE(Vilienė @ 2014 01 03, 15:21)
Va mano boilerio termometrų parodymai: ~20cm nuo viršaus - +47C, beveik per vidurį - +42C, 20cm nuo apačios - +22C. Na gradusnikai gal nėr super tikslūs, bet vaizdas +/- toks.
25 laipsniai, čia daug ar mažai? <{POST_SNAPBACK}>
25 laipsniai, čia daug ar mažai? <{POST_SNAPBACK}>
QUOTE(Milao @ 2014 01 04, 00:08)
~160cm. Boileris buvo šildomas per Naujuosius, pigia naktine elektra, iki ~ +55C viršuje. Jau beveik trys paros šaltas gręžinio vanduo stumia šiltą aukštyn, va todėl ir gaunas toks išsisluoksniavimas.
Apie 280-290 litrų.
Būnant studentu teko arbatą darytis turint trilitrinį stiklainį ir elektrinę spiralę, skirtą užvirti vandeniui puodelyje. Spiralę ikišom į pilną stiklainį vandens iki laido (spiralės apačia nesiekė ir stiklainio vidurio), užvirinom, ir, paėmus stiklainį su rankšluosčiu, užpylėm puodelius su arbatžolėm/kava. Karšto vandens gavo tik pirmi du puodeliai - toliau buvo ŠALTAS vanduo 
QUOTE(Vilienė @ 2014 01 03, 16:21)
Galima, tik griežtai su viena sąlyga: aukštatemperatūris šilumos šaltinis. Kitaip nesikabinkit
Rudenį/pavasarį, deja, bet saulė yra tik žematemperatūris šaltinis todėl iš tokios akumuliacinės su kiaušiniu naudos beveik ne bus. Pritariu Milao - daug racionaliau šykščią saulės energiją akumuliuoti grindyse.
Rudenį/pavasarį, deja, bet saulė yra tik žematemperatūris šaltinis
todėl iš tokios akumuliacinės su kiaušiniu naudos beveik ne bus. Pritariu Milao - daug racionaliau šykščią saulės energiją akumuliuoti grindyse.o kaip toks sprendimas:
talpa - joje panardintas boileris
apacioje konturas - saules kolektoriui
virsuje (apjuoses panardinta boileri) - irgi saules kolektoriui
Rudeniui/ziemai/pavasariui - kraniukus persukai ir vietoje apacios sildo virsu = boileri?
juk yra ir tokiu talpu
Sveiki,
Būtų įdomų išgirsti specialistų komentarų ar tokia sistema veiktų, o galbūt net kas nors yra tokia įsirengę? Aš planuoju saulės kolektorių sistemą karštam vandeniui ruošti, be jokios automatikos. Būtų du vakuminiai po 30 kolbų kolektoriai ir 400 litrų boileris su vienu gyvatuku. http://www.greenspec...circulation.gif . Schema panaši kaip šitam paveiksliuke (1 pav). Kolektoriai būtų pritaisyti prie balkono ~70 laipsniu kampu (kad geriausiai ruoštų vandenį žiemą), o boileris stovėtų iki 3 metrų atstumu nuo kolektorių jau už sienos pastato viduje, apie 50cm aukščiau nei kolektoriai. Taigi pagal mano supratimą šylant gliukoliui turėtų vykti savaiminė cirkuliacija ir visa sistema veiktų be jokios automatikos. Name jau sumontuotas KKK ir dujinis pečius kurie šildo kitą boilerį. Iš saulės Boilerio kurį šildytų saulės kolektoriai karšto vandens vamzdį nuvesčiau į seną boilerį ir pajungčiau vietoj šalto. Taigi jeigu saulė ir neužkaitintų boilerio reiktų mažiau elektros ar dujų paruoštį karštam vandeniui. Ką manot apie tokią sistemą?
Būtų įdomų išgirsti specialistų komentarų ar tokia sistema veiktų, o galbūt net kas nors yra tokia įsirengę? Aš planuoju saulės kolektorių sistemą karštam vandeniui ruošti, be jokios automatikos. Būtų du vakuminiai po 30 kolbų kolektoriai ir 400 litrų boileris su vienu gyvatuku. http://www.greenspec...circulation.gif . Schema panaši kaip šitam paveiksliuke (1 pav). Kolektoriai būtų pritaisyti prie balkono ~70 laipsniu kampu (kad geriausiai ruoštų vandenį žiemą), o boileris stovėtų iki 3 metrų atstumu nuo kolektorių jau už sienos pastato viduje, apie 50cm aukščiau nei kolektoriai. Taigi pagal mano supratimą šylant gliukoliui turėtų vykti savaiminė cirkuliacija ir visa sistema veiktų be jokios automatikos. Name jau sumontuotas KKK ir dujinis pečius kurie šildo kitą boilerį. Iš saulės Boilerio kurį šildytų saulės kolektoriai karšto vandens vamzdį nuvesčiau į seną boilerį ir pajungčiau vietoj šalto. Taigi jeigu saulė ir neužkaitintų boilerio reiktų mažiau elektros ar dujų paruoštį karštam vandeniui. Ką manot apie tokią sistemą?
QUOTE(tokis @ 2014 01 07, 01:21)
Sveiki,
Būtų įdomų išgirsti specialistų komentarų ar tokia sistema veiktų, o galbūt net kas nors yra tokia įsirengę? Aš planuoju saulės kolektorių sistemą karštam vandeniui ruošti, be jokios automatikos. Būtų du vakuminiai po 30 kolbų kolektoriai ir 400 litrų boileris su vienu gyvatuku. http://www.greenspec...circulation.gif . Schema panaši kaip šitam paveiksliuke (1 pav). Kolektoriai būtų pritaisyti prie balkono ~70 laipsniu kampu (kad geriausiai ruoštų vandenį žiemą), o boileris stovėtų iki 3 metrų atstumu nuo kolektorių jau už sienos pastato viduje, apie 50cm aukščiau nei kolektoriai. Taigi pagal mano supratimą šylant gliukoliui turėtų vykti savaiminė cirkuliacija ir visa sistema veiktų be jokios automatikos. Name jau sumontuotas KKK ir dujinis pečius kurie šildo kitą boilerį. Iš saulės Boilerio kurį šildytų saulės kolektoriai karšto vandens vamzdį nuvesčiau į seną boilerį ir pajungčiau vietoj šalto. Taigi jeigu saulė ir neužkaitintų boilerio reiktų mažiau elektros ar dujų paruoštį karštam vandeniui. Ką manot apie tokią sistemą?
Būtų įdomų išgirsti specialistų komentarų ar tokia sistema veiktų, o galbūt net kas nors yra tokia įsirengę? Aš planuoju saulės kolektorių sistemą karštam vandeniui ruošti, be jokios automatikos. Būtų du vakuminiai po 30 kolbų kolektoriai ir 400 litrų boileris su vienu gyvatuku. http://www.greenspec...circulation.gif . Schema panaši kaip šitam paveiksliuke (1 pav). Kolektoriai būtų pritaisyti prie balkono ~70 laipsniu kampu (kad geriausiai ruoštų vandenį žiemą), o boileris stovėtų iki 3 metrų atstumu nuo kolektorių jau už sienos pastato viduje, apie 50cm aukščiau nei kolektoriai. Taigi pagal mano supratimą šylant gliukoliui turėtų vykti savaiminė cirkuliacija ir visa sistema veiktų be jokios automatikos. Name jau sumontuotas KKK ir dujinis pečius kurie šildo kitą boilerį. Iš saulės Boilerio kurį šildytų saulės kolektoriai karšto vandens vamzdį nuvesčiau į seną boilerį ir pajungčiau vietoj šalto. Taigi jeigu saulė ir neužkaitintų boilerio reiktų mažiau elektros ar dujų paruoštį karštam vandeniui. Ką manot apie tokią sistemą?
Samatiokas įmanomas tik tada kai šildamas skystis kyla, o vėsdamas leidžiasi.
Su vakuuminiais kolektoriais to neišeina padaryti, nes šildamas skystis teka į šoną, o ne aukštyn. Su plokščiaisiai įmanoma, nes šildamas skystis kyla aukštyn.
Cirkuliacinis siurbliukas 200Lt ir ima elektros vos kelis vatus.
Po ilgu svarstymu: gamintis, pirkti, plokscias, vakuuminis ar dar kas pavasari pastaciau 25kolbu 250L talpos gramozda su variniu silumokaiciu viduje. Zodziu principas
Sezona atitarnavo - esu patenkintas 100 proc. Is talpos siluma galima naudoti kam tik sirdis geidzia. Pas mane siluma uzkrauna 160L boileri. Viskas integruota i jau esama sildymo sistema. Vasara kai yra pertekliaus, per boilerio kontura dar pasildau ranksluosciu dziovintuvus. Talpa su 250L+160L boileriu vasara prikaista iki 70-85 laipsniu. Ziurint kiek isleidi. Jei stoja apniuke dienos tai musu seimai tu daugiau nei 400L uztenka mazdaug 2 dienom saves neribojant.
"Neuzsistovi" vanduo, nes realiai fiziskai naudojasi tik tas 160L. Dar ir dabar jau perjungus i ziemos rezima, islindus saulei valdiklis rodo, kad ant stogo iki 40 laipsniu isyla.
Cia turbut pats universaliausias, paprasciausiai integruojamas ir bene pigiausias variantas pasikinkant saule.
Toliau suksiu galva kaip eliminuot LESTO is musu gyvenimo, nes nebuna menesio, kad trifazej nepasidarytu 0V/190V/205V Gadina viska, susikalbet su tais berazumiais neimanoma. Vienas zmogelis baigia susikonstruot 2kW vertikalia, ziuresim kaip dirbs ir jei ka darysim kopija, know how jau yra, reik pasinaudot.
Sezona atitarnavo - esu patenkintas 100 proc. Is talpos siluma galima naudoti kam tik sirdis geidzia. Pas mane siluma uzkrauna 160L boileri. Viskas integruota i jau esama sildymo sistema. Vasara kai yra pertekliaus, per boilerio kontura dar pasildau ranksluosciu dziovintuvus. Talpa su 250L+160L boileriu vasara prikaista iki 70-85 laipsniu. Ziurint kiek isleidi. Jei stoja apniuke dienos tai musu seimai tu daugiau nei 400L uztenka mazdaug 2 dienom saves neribojant.
"Neuzsistovi" vanduo, nes realiai fiziskai naudojasi tik tas 160L. Dar ir dabar jau perjungus i ziemos rezima, islindus saulei valdiklis rodo, kad ant stogo iki 40 laipsniu isyla.
Cia turbut pats universaliausias, paprasciausiai integruojamas ir bene pigiausias variantas pasikinkant saule.
Toliau suksiu galva kaip eliminuot LESTO is musu gyvenimo, nes nebuna menesio, kad trifazej nepasidarytu 0V/190V/205V Gadina viska, susikalbet su tais berazumiais neimanoma. Vienas zmogelis baigia susikonstruot 2kW vertikalia, ziuresim kaip dirbs ir jei ka darysim kopija, know how jau yra, reik pasinaudot.
