QUOTE(Paliukas @ 2013 07 01, 07:57)
na o kaip kitaip pateikti skaicius - aspimoka ar ne?
Manau pakankamai teisingai pateikta, tik reikėtų pridėti, kad jei kolbos apskaičiuojamos tik karšto vandens gamybai padengiant iki ~60% karšto vandens poreikio, tai ir skaičiuokime 60% pinigų dalį įšleidžiamą tik karšto vandens sušildymui per metus. Tuomet saulės įranga spėju bus dvigubai- trigubai pigesnė, nei čia bandoma įpiršti.
Iš kitos pusės, jei renkamasi galingesnė saulės kolektorių sistema, galinti padengti ir dalį šildymo poreikio, tai kol neprasideda kalbos apie perteklių, galima teigti, kad visa gauta saulės energija sunaudojama karšto vandens gamybai ir patalpų šildymui, su menkais akumuliacinės talpos nuostoliais.
Papildyta:
QUOTE(Giedruolė @ 2013 07 01, 08:22)
Į jūsų čia labai visų mėgstamą molekulinį lygį aš tikrai nesileisiu,
Dėkui už komplimentą
QUOTE(Giedruolė @ 2013 07 01, 08:22)
Bet pasak Reflex išsiplėtimo indų gamintojo (galima susirasti internetinius parinkimus) prie tam tikro darbinio slėgio, su tam tikru apsauginiu vožtuvu ir tam tikros pasiektos temperatūros glikolis neverda, o virsta garu. tuo tarpu garas su savo santykinai dideliu tūriu išstumia glikolį į išsiplėtimo indą, iki kol garas pradės kondensuotis.
Pvz. vidinės sistemos apsauga 90C. prie tokios temperatūros nebenorim nuiminėti saulės - išjungiam cirkuliacinius. Kolektoriuje temperatūra pradeda kilti ir prie 120-130C virsta garu.
Mano supratimu, tas procesas, kai skystis pasiekęs virimo temperatūrą pradeda intensyviai virsti garu, taip palaikydamas virimo temperatūrą tam tikrose ribose ir vadinamas virimu, pataisykit kas jei klystu, na bet čia neesmė.
Šeip tai įdomus sprendimas. Jei kolbose skystis užverda išsiplėsdamas ir taip išstumdamas glikolį iš kolbų į plėtimosi indą, galima manyti, kad kolbos iš tikrųjų yra kaip ir "išjungiamos". Pakankamai logiškas sprendimas. Klausimas tiktai glikolio švarume. Ar ten tikrai nėra jokių priemaišų, kurios glikoliui verdant gali nusėsti ant vidinio kolektoriaus paviršiaus?