Jei geo kontūre ir kolektoriuje slėgiai vienodi - galima būtų jungti tiesiogiai, maišyti glikolį, bet populiariausias visų sistemų apjungimo būdas arba multifunkcinė, arba keletas išorinių šilumokaičių.
QUOTE(Giedruolė @ 2013 01 29, 08:34)
Per šilumokaitį jungiamos. Schemų nedalinu. Sorry.
Gaila.
Beje, vienas iš patraukliausių saulės kolektorių apjungimo su žemės kolektoriumi funkcijų ir yra tai, kad saulės kolektorius galima išnaudoti žemės kolektoriaus šildymui, didinant geoterminio šilumos siurblio COP`ą, mažinant tiek geoterminio kontūro apkrovą, tiek dėl palankesnių darbo sąlygų ilginant ŠS kompresoriaus darbo laiką. Apie amžiną įšalą, dėl kurio internete taip gąsdinama, galima būtų drąsiai pamiršti. Be to, toks sprendimas leidžia nuiminėti perteklinę apkrovą nuo saulės kolektorių vasarą, nereikės išleidinėti karšto vandens į kanalizaciją.
Čia daug kas bando skaičiuoti, kiek leidžia sutaupyti geoterminis ir kiek saulės kolektorius, bet viską jie skaičiuoja imdami sistemas atskirai. Jas apjungus į vieną gaunasi sinergija, tad abi sistemos dirbdamos bendrai duos tikrai daugiau naudos, nei kiekvienos sistema dirbančios atskirai, naudų suma.
QUOTE(Vilienė @ 2013 01 29, 09:38)
Jei geo kontūre ir kolektoriuje slėgiai vienodi - galima būtų jungti tiesiogiai, maišyti glikolį, bet populiariausias visų sistemų apjungimo būdas arba multifunkcinė, arba keletas išorinių šilumokaičių.
Dėkui.
Dėl šilumokaitos nuostolių nebuvimo, man labiausiai patraukliai atrodo tiesiogiai apjungta sistema, be šilumokaičių. Įdomu, kokie būtų trūkumai
?
QUOTE(mintas @ 2013 01 29, 12:44)
Apie amžiną įšalą, dėl kurio internete taip gąsdinama, galima būtų drąsiai pamiršti.
Įšalas yra trūkstamos galios rezultatas, reikia galvoti įrengiant kolektorių kiek iš jo reiks paimti ir ar užteks, juk nežada nieks laužų kūrent ir grunto šildyt.
Nereikėtų analogiškai planuoti ir atitirpinimo operacijų su saulės kolektoriais - geriau iš kart įrengti tokį kontūrą, kad apšalimas būtų negalimas.
QUOTE(Vilienė @ 2013 01 29, 11:58)
Įšalas yra trūkstamos galios rezultatas, reikia galvoti įrengiant kolektorių kiek iš jo reiks paimti ir ar užteks, juk nežada nieks laužų kūrent ir grunto šildyt.
Nereikėtų analogiškai planuoti ir atitirpinimo operacijų su saulės kolektoriais - geriau iš kart įrengti tokį kontūrą, kad apšalimas būtų negalimas.
Nereikėtų analogiškai planuoti ir atitirpinimo operacijų su saulės kolektoriais - geriau iš kart įrengti tokį kontūrą, kad apšalimas būtų negalimas.
Iš principo sutinku, bet niekas neapdraustas nuo klaidų, o jos čia galimos. Suklysi ant per trumpo kolektoriaus, truks galios, apsiskačiuosi ant per ilgo, permokėsi įrengdamas. Nors gal pigiau permokėt už geoterminį kolektorių, nei dar papildomai mokėti apsidraudimui už saulės kolektorių. Bet vis tik, teisingai apskaičiuoti reikiamą kolektoriaus ilgį yra sudėtingą, nes galima suklysti, tiek ant šilumos poreikio, tiek ant žemės gebėjimo atiduoti šilumą, o investicija į saulės kolektorių garantuotai neš naudą vasarą, be to, net žemės kolektoriaus ilgiui esant pakankamam, saulės kolektoriai leis didinti ŠS COP`ą. Aišku galingumai juokingi, bet pats principas turi veikti, o Giedruolė jį ir išnaudoja.
Beje, atrodo PN forume buvo įmesta nuoroda į mokslinį darbą, kuriame buvo keliama hipotezė, kad panašiu principu galima vasarą žemėje suakumuliuoti labai didelį šilumos kiekį, kad jo gali užtekti net pastato šildymui žiemą. Man toks teiginys, kai gruntiniai vandenys yra pakankamai negiliai kelia tam tikrų abejonių, bet maža kas.
QUOTE(mintas @ 2013 01 29, 13:15)
Iš principo sutinku, bet niekas neapdraustas nuo klaidų, o jos čia galimos. Suklysi ant per trumpo kolektoriaus, truks galios, apsiskačiuosi ant per ilgo, permokėsi įrengdamas. Nors gal pigiau permokėt už geoterminį kolektorių, nei dar papildomai mokėti apsidraudimui už saulės kolektorių. Bet vis tik, teisingai apskaičiuoti reikiamą kolektoriaus ilgį yra sudėtingą, nes galima suklysti, tiek ant šilumos poreikio, tiek ant žemės gebėjimo atiduoti šilumą, o investicija į saulės kolektorių garantuotai neš naudą vasarą, be to, net žemės kolektoriaus ilgiui esant pakankamam, saulės kolektoriai leis didinti ŠS COP`ą. Aišku galingumai juokingi, bet pats principas turi veikti, o Giedruolė jį ir išnaudoja.
Beje, atrodo PN forume buvo įmesta nuoroda į mokslinį darbą, kuriame buvo keliama hipotezė, kad panašiu principu galima vasarą žemėje suakumuliuoti labai didelį šilumos kiekį, kad jo gali užtekti net pastato šildymui žiemą. Man toks teiginys, kai gruntiniai vandenys yra pakankamai negiliai kelia tam tikrų abejonių, bet maža kas.
Beje, atrodo PN forume buvo įmesta nuoroda į mokslinį darbą, kuriame buvo keliama hipotezė, kad panašiu principu galima vasarą žemėje suakumuliuoti labai didelį šilumos kiekį, kad jo gali užtekti net pastato šildymui žiemą. Man toks teiginys, kai gruntiniai vandenys yra pakankamai negiliai kelia tam tikrų abejonių, bet maža kas.
Aš planavau tokią schemą saulės ir horizontalaus geoterminio kolektoriaus apjungimui. Viską šildo ir vandenį ruošia šilumos siurblys. Bet vasarą glikolis iš siurblio keliauja į požeminį kolektorių per ant plokščio stogo gulinčią juodą šlangą. Tokiu būdu be didelių investicijų vandens ruošimui vasarą būtų naudojama saulės energija ir pašildomas kolektorius.
Kitas variantas tą šaltį išnaudoti namo vėsinimui, bet investicija kur kas didesnė, be to vėsinti reikia dažniausia tik keletą savaičių.
QUOTE(DEU @ 2013 01 29, 13:33)
per ant plokščio stogo gulinčią juodą šlangą.
Sakyčiau labai gera mintis
, tik vienas bet. Tokios šlangos kainuoja nemažai, tai gal geriau panašią pinigų sumą išleisti ne ant šlangos įsigyjimo, bet ant efektyviau veikiančio savadarbio saulės kolektoriaus? Iš kitos pusės, net ir vakuminiai ne taip jau stipriai brangiau kainuoja, o su jais net ir žiemos metu galima tikėtis šiokios tokios naudos, bet mąstyti, koks saulės kolektorius labiau apsimoka, reikės, kai ateis laikas jį įsigyti, dabar tik bandom aptarti saulės kolektoriaus ir geoterminio simbiozę.
QUOTE(DEU @ 2013 01 29, 13:33)
Aš planavau tokią schemą saulės ir horizontalaus geoterminio kolektoriaus apjungimui. Viską šildo ir vandenį ruošia šilumos siurblys. Bet vasarą glikolis iš siurblio keliauja į požeminį kolektorių per ant plokščio stogo gulinčią juodą šlangą. Tokiu būdu be didelių investicijų vandens ruošimui vasarą būtų naudojama saulės energija ir pašildomas kolektorius.
Kitas variantas tą šaltį išnaudoti namo vėsinimui, bet investicija kur kas didesnė, be to vėsinti reikia dažniausia tik keletą savaičių.
Kitas variantas tą šaltį išnaudoti namo vėsinimui, bet investicija kur kas didesnė, be to vėsinti reikia dažniausia tik keletą savaičių.
ar nepablus siurblys gaves koki +70C is tos juodos zarnos sauleta karsta vasaros diena ?
QUOTE(madwifi @ 2013 01 29, 18:15)
ar nepablus siurblys gaves koki +70C is tos juodos zarnos sauleta karsta vasaros diena ?
Supratau, kad nuo stogo DEU siūlo vandenį leisti į žemę, o į siurblį imti iš žemės. Tokiu atveju temperatūra "susinormalizuotų"
.
QUOTE(mintas @ 2013 01 29, 18:24)
Supratau, kad nuo stogo DEU siūlo vandenį leisti į žemę, o į siurblį imti iš žemės. Tokiu atveju temperatūra "susinormalizuotų" .
.kol suvaiksciotu per 100m kilpa nieko is tos saules silumos neliktu, visa pertekliu atiduotu i grunta.
aha specialiai susiradau pirmo pasitaikiusio SS tech. duomenis vaillant, tai akurat - max inlet T = +20C
Sveiki 
Gal kas gali imest i AZ kontaktus firmu kurie stato saules kolektorius? Butu gerai jau isbandytas firmas,reikia konsultacijos 
.Ir ar reikia leidimo is kaiminu kad leistu ant stogo statyt saules kolektorius? Gyvenam 2 aukstu name(butai),musu antras aukstas tai kolektorei butu ant musu stogo puses
Gal kas gali imest i AZ kontaktus firmu kurie stato saules kolektorius? Butu gerai jau isbandytas firmas,reikia konsultacijos .Ir ar reikia leidimo is kaiminu kad leistu ant stogo statyt saules kolektorius? Gyvenam 2 aukstu name(butai),musu antras aukstas tai kolektorei butu ant musu stogo puses
Kaip manote, ar 2 cm apšiltinimo glikolio vamzdžiams pakaks, ar būna storesnių?
