man reik pagalbos

Droka, visiskai nesutinku su tavo nuomone. Psichologas, tai ne kokia kaiminka ar siaip pasalinis zmogus, kuriu isikisimas galetu buti ivardintas, kaip trecio asmens. Tai zmones, profesionalai, padedantys zmonesm susitvarkyti su problemomis, o ne sprendziantys uz juos. Saunuole dowile, kad nenuleidi ranku, linkiu susirasti puiku psichologa, kuris padetu jusu seimai.
Zveryne, Kestucio g. esu buvusi pas viena psichologe (jei bus idomu parasysiu pas kokia i a/z ), bet man matyt nepasiseke, nes mes nesupratom viena kitos - as norejau apskritai susivokti savo apgailetinoje situacijoje, o ji norejo man padeti susigrazinti vaikina. Pasekmes buvo liudnos, nes ji neizvelge mano kritines bukles. Gerai, kad gerai baigesi.

Jaučiu didelį stygių informacijos apie psichologus forume.Tikrumoje jis yra dar didesnis kiekvienas žmogus individualus ir jei eisite tik pas garsius psichologus į garsius centrus,tokius,kaip Kęstučio gatvėje ,nieko gero nebus.Siūlyčiau pirmiause susigaudyti,ko jūs norite iš specialisto,tada nueiti valdiškai į savo polikliniką,gal įvyks stebūklas ir būtent ten rasit jums reikalingą,jei ne bent jau pinigai nebus į balą išmesti,o jei ne tas žmogus,jūs turite teisę taip ir pasakyti ,be to paprašyti,kad šis rekomenduotų specialistą kuris galės jums padėti.O dar geriau paprašykite kelių privačiai dirbančiu su tokiomis problemomis specialistų koordinačių.Vilniuje dirbančių psichologų,psichoterapeutų žinau pakankamai daug,bet universalių tikrai nedaug ,pas juos pakliūti labai sunku ir jei jau apsiėma tai retas kuris eiliniam piliečiui įkandamas(kaina)Realiai psichologinė pagalba ,jei tik to reikia, gali tilpt į 10 ribas,o jei reikia jau gydymo tai tęsesi kiek ilgiau.Todėl ,merginos ir vaikinai,nepatariu laukti tos ribos,kai jau reikia gydymo,geriau nueiti kelis sykius,kai tik pastebėjote,kad nesusitvarkote.Neveltui daugelis firmų net ir Lietuvoje stengiasi turėti savo psichologą,.. :hmBe to rekomenduoju nesibaidyti psichoterapeutų-tai tas pats psichologas tik dar su gydytojo diplomu ir aišku viskuo,kas yra už to.Beje gali būti ir psichologas- psichoterapeutas -jis vaistų paskirti negali,bet tai aukštos klasės specialistas,kuris naudoja gydomasias metodikas. Šiaip psichologai sako,kad problemų nebuvimas yra didelė problema,svarbu,kaip žmogus geba jas spręsti.Tikiuosi,kad bent kažkam padėjau

O gal galit patarti kur Klaipėdoje rasti gerą psichologą ar psichoterapeutą

Žinau, kad keli neblogi specialistai dirba privačiai "Sendvario" vaistinėje. Dar priklauso nuo to, ko tikiesi ir kokia yra problema. Be to, ir psichoterapeutai visi kažkiek specializuojasi savo srityje. Vieni dirba su priklausomybėm, kiti dar kitais dalykais labiau domisi. Aišku, jei problema nėra labai sudėtinga, o norisi tik pasikalbėti, tai tikrai padės.

Tai reikia psichologo,ar psichoterapeuto?

pagalbos reikia mano vyrui,yra nepaprastai nervingas, greit susinervina ir kuo toliau tuo sunkiau jam pačiam,dirba vadojaujamą darbą tai pavargsta emociškai,sako sužinok kur kreiptis nueisiu,blogiausia kad ir grįžęs namo negali problemų pamiršti,tai prie gero neprives ir šeimai nuo to negeriau,tai va ir nežinau kokios pagalbos jam reikia tai ir ieškau informacijos

Kaip suprantu,problemėlė,ne pirma diena.Pasiklausiu kolegu tikrai patars,jei maniškiai Vilniuje nežinos,tai žinos klaipediečiai.Tik galiu tai padaryti ne anksčiau pirmadienio,nenorečiau trugdyti namie.Mano supratimu -vyrui reikia tiesiog išmokti atsipalaiduoti,taigi turetų užtekti psichologo,jei manai kitaip pranešk iki pirmadienio.Jei pavyks suzinoti tik pavarde parasysiu forume,jei ir asmeninius duomenis rašysiu į dežute.Beje jei tikrai problema tokia,kokia aprašai tai nemažai gali padeti ir pati.Gal vertetu pas specialistus nueiti kartu,kad pamokytu,pagalvok.Jei yra kokios rimtesnės problemos,kurių nenori viešinti taip pat gali rašyti į dėžutę

Nezinau ar jus zinot, bet visada bet kokioje grupeje (o ir seima yra savotiska grupe) vyksta konfliktai pradzioje. Kaimo bobele ir ta zino, kad jauniems reikia "susislifuoti", taip jie pasiskirsto vaidmenimis.
Kai nieko nevyksta (jokiu konfliktu), vadinasi niekas neina i prieki. Konfliktai seimoje visada bus ir tai nera blogai, geriau tik atvirksciai, bet svarbu,kokio jie stiprumo, kas laimi ir kaip jie baigiasi.
Yra sakoma, kad moteris yra kaklas, leiskit jam jaustis galva, bet sugebekit ir pasukioti ta kakla ten kur reikia.
Nepamirsiu, kai mes su vyru susipykom kad jis nepadeda man buityje (jis po darbo, as nescia dekretinese). Jauciausi labai gerai, bet matai man reikejo demesio ozkai, jis dirbo dviejuose darbuose. Susipykom, isvariau i saliona miegoti, jis po valandeles ateina ir sako: ar galima pas jus i svecius. Na zinoma visi pykciai baigesi, kaip tvarkiau as namus taip ir tvarkiau kol sveikata leido.
Jus dar tik kuriate savo lizdeli, pas jus viskas tik formuojasi. Netikiu tomis seimomis, kurios po 20 metu isgyvenusios vaiksto rankutemis susikibe, nes savo akimis maciau su dar kitomis pusemis, netikiu ta vaidyba. Ar viskas gerai, gerai, o paziurek, vaikai uzaugo ir skiriasi nei is sio, nei is to.
Nereikia spektakliu, viskas naturalu, konfliktai stimuliuoja. Na uzejo mano vyrui super tinginiukas, pakylu, supyksta, bet po kiek laiko ziurek ir atlieka ko prasiau. Nors tai as daugiau po padu, jis valdingesnis. Tegu taip mano, juk jam nuo to tik geriau.

Tu visiskai teisi, bet nevisoms taip paprasta, kaip tau atrodo.As kentejau 10 metu, dariau viska, nes atrode, kad visi taip gyvena, kad taip reikia....dabar gydausi depresija ir jau vaistais, plius turiu lankyti psichoterapijas, bet del kalbos barjero negaliu...vat tau ir taikykis ir buk ozkele nuolaidzioji, tu ji supranti, jis pavarges....O JIE MUS SUPRANTA, AR BENT PABANDO???????

Tikrai nenorejau ne kuo skaudinti, tik parasiau, kaip turetu buti. Nera lengva ir man, tur but kaip ir daugeliui.
Ar tu Lietuvoj gyveni? Ar turi su kuo pasisneketi be psichologo? Ar turi kuo pasitiketi?

[quote=aukseklaipeda,2006 09 08, 10:57]
Tikrai nenorejau ne kuo skaudinti, tik parasiau, kaip turetu buti. Nera lengva ir man, tur but kaip ir daugeliui.mes santuokoje 17 metu, paauglys sunus.
Palik vyra dabar visiskai ramybeje ir atsakyk sau nuosirdziai i siuos klausimus:

1. Ka dar artimo turi, isbraukus vyra, su kuo galetum smagiai praleisti laika be jo?
2 Ar yra zmoniu, kuriais pasitiki, skaitai savo draugais, o vyras ten visiskai nefiguruoja?
3. Kada paskutini karta suzibejai?
4. Kada paskutini karta issisokai, issidukai?
5. Kuo be seimos, ar darbo dar domiesi. Ar megai iki santuokos, ar tesi tai? (hobis ir pan.)
6. Ar sieki kokio nors tikslo, busi uztikrinta,ar isgyvensi jei vyro viena diena neliks. (Tikrai nelinkiu skirybu ir apie tai visai negalvoju).
7. Esate moteris, dukra, mama, zmona, ar dalinate save i lygias dalis?
8. Kas labiau teikia malonuma, seksas, ar tvarkingi namai, svarus skalbiniai ir paruosta vakariene?
9. Kada gavai demesio is kito vyro?

Santuoka tai isipareigojimas, bet ne kalejmas, kartais vyra reikia visiskai paleisti, tam, kad jis pats noretu grizti pas tave.
Sekmes, nenusimink ir nenukabink nosies, pajusk savo verte. Nedaryk saves ligoniu, nesi tokia. Jei nepatinka tavo atsakymai i siuos klausimus, kas neleidzia keistis?

Aukseklaipeda, už rankučių susikibus vaikščioti, mylėti ir ilgėtis galima ne tik po 20, bet ir po 30 metų. O konfliktai konfliktams nelygūs. Sutinku, kad visose šeimose ir susipykstama, ir susigerinama . Bet juk toks gyvenimas. Mes moterys norime, kad vyrai mums besąlygiškai paklustų. O juk ir pačios ne visada ir ne viską norime ir darome. Reikia suprasti kitą žmogų.
Dowile, pirmus santuokos metus mums irgi buvo sunku, nenorėjom nusileisti, paklusti, kažką derinti. Norėjom kiekvienas išlikti valdančiu. maniau, nusispjausiu ir tiek. Bet patikėk, šiandien už nugaros mums - ilgi ir gražiai nugyventi metai, vaikai užauginti. kantrybės jums. Gal pavargot abu - juk namuose mažas lelius, pakalbėkit dažniau abu, apkabinkit vienas kitą, nebijokit pasakyt, ką vienas kitam jaučiat. Nepaleiskit