Scrapbooking 22 tema

#325
QUOTE(Scrap8 @ 2010 06 02, 07:47)
 

Papildyta:
OJE: parašyk ką žinai apie krekždutes mirksiukas.gif sakai kad ir mitologijoj bei tatūruotėse netgi turi savo reikšmę. Nepanaudojau simboliškai bet visgi norisi žinoti 4u.gif


Tai kad visi zino tas reiksmes, tatu pasaulyje- kregzde juk jureiviu zenklas, o mitologijoj vilites, tikejimo, laisves, gryzimo i namus. Is siaip sakoma, kad nacionalinis paukstis pas latvius yra kregzde- o pas lietuvius gandras. Ir kaimuose tikima, kad nevalia isdauzyti kregzdziu lizdu.
O tavajam LO tinka, sunui,kaip pirmoji tavo kregzde ax.gif
Atsakyti
#326
QUOTE
tatu pasaulyje- kregzde juk jureiviu zenklas,

to nzn ax.gif
Atsakyti
#327
Kiek grožybių prisižiūrėjau, kol perverčiau visus puslapius. Aš irgi gundausi įsirašyti į "skrebintojų" gretas, bet vis nesiryžtu. Vis atrodo, kad daug ko neturiu, o tiek visko reikia.
Mačiau internete scrapbookingo konkursą, gal kam pravers, sudalyvausite.
Atsakyti
#328
QUOTE(*Bonita* @ 2010 06 03, 05:33)
Kiek grožybių prisižiūrėjau, kol perverčiau visus puslapius. Aš irgi gundausi įsirašyti į "skrebintojų" gretas, bet vis nesiryžtu. Vis atrodo, kad daug ko neturiu, o tiek visko reikia.
Mačiau internete scrapbookingo konkursą, gal kam pravers, sudalyvausite.

drasiau 4u.gif visos mes cia pradejom nuo pirmo skrebuko ir neturint priemoniu. Pamegink paskrebinti ka nors su namudinem priemonem.
Atsakyti
#329
QUOTE(Irunia @ 2010 06 02, 13:21)
Tiesa, dar vienas pastebėjimas - darot tikrai ne dėl savo vaikų, o dėl savęs. Nes suaugusiems jiems to gali visai ir nereikėti mirksiukas.gif  Čia iš asmeninės patirties. Tiesiog teko kraustyti mirusio giminaičio "turtus". Jam tikrai daug ką reiškė ir žiebtuvėlių kolekcija, ir kitokios smulkmenos. Mums tai - tiesiog dar viena prikrauta dėžė, su kuria nežinai ką daryti. Lyg ir gaila išmest, bet kur dėti nežinai.
Vėl išlindo mano mergeliška bumbėjimo prigimtis lotuliukas.gif

Irunia, tu nevisai teisi... Man skrebukai yra ne kolekcionavimas, tas kas kita nei žiebtuvėlių kaupimas. Jeigu skrebinčiau tik dėl savęs, nerašyčiau ant skrebukų aprašymų, kur mes su vaiku buvom, ką vaikas darė, kada ką pamėgo, išmoko ir t.t. Nerašyčiau ir savo asmeninių istorijų, kurias paslepiu nuo kitų akių, bet kurios visgi yra skrebukuose. Man tų istorijų nereikia, nes jos mano širdyje ir jų neįstengiu užmiršti. Istorijas ant skrebukų rašau savo dukrytei. Nes visgi netgi turėdama puikią atmintį, senatvėje galiu nebeprisiminti detalių ir emocijų atspalvių. Arba... tiesiog negaliu žinoti, kiek dar gyvensiu ir ar spėsiu dukrai papasakoti visas mūsų šeimos istorijas ir istorijas iš jos vaikystės.

Mano patirtis kitokia - netekau abiejų tėvų vaikystėje, tad užaugusi neturėjau ko paklausinėti apie savo vaikystę, išdaigas ir t.t. Nežinau, kokie mano tėvai buvo jauni, kai buvo vienas kitą įsimylėję, ką jie mėgo, kaip susipažino... Beveik nieko nežinau, o žinoti LABAI norėčiau.

Todėl, Irunia, aš skrebinu savo malonumui, bet aprašymus rašau ir nuotraukas spausdinu visgi savo dukrytei. smile.gif Ir apskritai, skrebu pradėjau domėtis tik gimus vaikui, nes parūpo pasidaryt įdomesnį fotoalbumą. O kai atradau skrebą, apsidžiaugiau, nes jis man padėjo realizuoti save, juk tai pieštukai-popieriukai - prekės iš kanceliarijos skyriaus, kuriam visada buvau neabejinga. biggrin.gif Kaip ir dauguma čia susirinkusių. biggrin.gif
Atsakyti
#330
a Lua- labai sentimentaliai parasei viska, vos neapsizliumbiau ax.gif
Atsakyti
#331
Priverte susimastyt mane.
Atsakyti
#332
Šiandien aš nesementaliai nusiteikus, tad nekomentuosiu daug. smile.gif

a Lua, linkiu kad dukrytei tai būtų įdomu, kad su malonumu laikys ir dar savo vaikams paliks.
Smagu, kad turit aistrą, kuri pakelia nuotaiką, padeda savirealizuotis.

Užkliuvo visoms tie žiebtuvėliai. Čia sakiau, kaip pavyzdį. Daiktai, kurie daug ką reiškė žmogui, kurio nebėra - tau yra našta, kurią turi kuo skubiau iškraustyti ir atlaisvinti patalpas. Tai mano karti patirtis. Kiekvienas ją turim.
Kraustydamos viską su mama ašarodamos davėm sau žodį - palikti kuo mažiau naštos savo mylimiems žmonėms.
Draugės mama menininkė mirė žiemą nuo vėžio... Ji iki šiol neatkrausto visų patalpų - siūlai, medžiagos, nuotraukos, laiškai. Visko tiek daug, taip slegia morališkai. Nuotraukos, kurios nieko nereiškia tau. Juose net žmonių nepažįsti. Nemanau, kad draugę džiugintų tos nuotraukos jei jos būtų skrebukų pavidalu.

Gal taip sunku nes mirtys buvo staigios. Gal dėl to, kad kraustyti reikėjo greitai. Negalėjau sau leisti apžiūrėti kiekvieno daiktelio, o vietos sandėliavimui irgi neturiu.

Tad aklai sakyti, kad skrebukai vėliau kažkam nebus tik balastas irgi negalit.

Blin, nesigavo trumpai...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Irunia: 03 birželio 2010 - 21:32
#333
Merginos, o gal geriau paskrebinam? mirksiukas.gif

Parodyčiau savo Zuikio skrebus, bet per tamsu fotkinti.

Mano mažė jau turi 2 savo skrebukus, kuriuos primygtinai reikalauja įdėt į albumą. lotuliukas.gif Anksčiau aš duodavau jai lapą ir gėlyčių, kad ji būtų užsiėmus ir leistų man ramiai paksrebint. Ji sau dėliodavo tas gėlytes ant lapo ir nuotraukų, paskui mes kartu viską tvarkingai sudėdavom į vietas.

Bet va nuo praeitos savaitės ji nebenori ardyti savo darbų lotuliukas.gif Kaip man atgaut savo SB priemones??? Teks dalintis su Aja ir greitu laiku pradėt fotkint ir jos skrebus. lotuliukas.gif
Atsakyti
#334
QUOTE
Merginos, o gal geriau paskrebinam? mirksiukas.gif 

schmoll.gif geriau man diskutuot negu šiuo momentu nuotraukas redaguot tongue.gif
Pasiilgau tų senų laikų kada čia užvirdavo diskusijos, skirtingos nuomonės protest.gif ...kžkp čia pasidarė ramu angel.gif , todėl mum reikia Irunijos 4u.gif
QUOTE
Tad aklai sakyti, kad skrebukai vėliau kažkam nebus tik balastas irgi negalit.

drinks_cheers.gif negalim, bet kitavertus..yra didelė galimybė kad mūsų sukūrti skrebų albumai atžalom bus labai vertinamas ir brangus palikimas--to paneigti irgi aklai negali mirksiukas.gif
QUOTE
Mano mažė jau turi 2 savo skrebukus, kuriuos primygtinai reikalauja įdėt į albumą. lotuliukas.gif Anksčiau aš duodavau jai lapą ir gėlyčių, kad ji būtų užsiėmus ir leistų man ramiai paksrebint. Ji sau dėliodavo tas gėlytes ant lapo ir nuotraukų, paskui mes kartu viską tvarkingai sudėdavom į vietas.

Teks tau jai įkūrti savą SB galeriją biggrin.gif Įdomu pamatyti ką ji ten sumeistravo smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Scrap8: 04 birželio 2010 - 05:53
#335
Viena žinoma , profesionali fotografė man pasakė - nuotraukos gyvena tik kai jas mato kiti: ne kompe papkėse, ne dėžėse toli užslėptos - o visiems prieinamos ... t.y. kabo ant sienų, stovi rėmeliuose ant baldų.
Darydama skrebukus aš jas gaivinu mirksiukas.gif pirmiausiai sau, po to dukrytei ir žinoma kitiems ... Nes visi kas žino mano pomėgį - prašo parodyti paskutinius darbus.

O dėl atsiminimų. Apie močiutės praeitį sužinojau tik po jos mirties praėjus 3 metams. Pritrenkianti istorija, kuri verta užrašyti ir palikti kitiems ... o galėjau jos ir nesužinoti. Istorija į daugelį klausimų man davė aiškius atsakymus. Po gaisro močiutės palikimas tik vienintelė nuotrauka ... o mielai pasikapstyčiau jos sendaikčiuose ... verysad.gif
Atsakyti
#336
Na ir as pasisakysiu lotuliukas.gif
Jei viska kursime gyvenime galvodami, kad galbut susidarys tokios aplinkybes kad musu kuryba taps nieko verta, net neverta pradeti.
Kaip tik reikia dirbti su mintimis, kad musu darbai kazkam teiks dziaugsma, sukels sypsena, vien tuo, kad pacios dziaugiames tuo ka darome, jau yra pakankamai daug, kad butu verta tai daryti drinks_cheers.gif

A Lua tavo pasisakymas tikrai vercia susimastyti, man kazkaip irgi teksta sunku ipaisyti, pati gailiuosi kad daug pirmu kartu mazosios neuzrasiau, neuzfikssavau, dabar paciai jau sunku prisiminti, nors atrodo viskas taip neseniai buvo verysad.gif
Todel verta rasyti, skrebuke ar ne, bent jau po 10 ar 20 metu paciai man, ar dukrytei bus smagu paskaitineti ir pavartyti.
Ir lauksim tavo mazosios darbeliu, labai idomu paziureti kaip gi jai ten sekasi thumbup.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Glidė: 04 birželio 2010 - 11:24