[quote=anciux,2005 12 21, 21:28]
>Mes kartu esam apie metus. Kartu dar negyvenam, bet jau einam link to. Kai tik >susipazinom ruke kasdien, bet po truputi kalbinau mazint dozes, pavyko. Butu >idealu, kad isvis mestu, bet zinau, kad tai tiesiog neimanoma, o apie >specialistus isvis nekalbu. Jam tai gyvenimo budas, ruko jau gal desimt metu ir >vis ta pacia zole. Aisku, reik dziaugtis, kad tik zole, o ne ka rimciau. Bet labai >skaudu ziuret i apsirukiusi mylima zmogu, tarsi tai butu kazkas kitas, o ne jis. >Tai dabar esam susitare, kai as esu su juo, jis neruko. Jei esam ilga laika kartu, >irgi bando nerukyt, bet jeigu jau neistveria, tai kai as jau miegu, ar dar kitaip, >nes to proceso tikrai nenoriu matyt. Gaunasi kaip zaidimas, bet zinokit padeda, >kartais isvis pamirstu apie tai. Esu dekinga jam uz pastangas, tikrai stengiasi to >neparodyt, aisku ne visada ten jam pasiseka

Bet prisiminus kiek ruke >anksciau ir kiek dabar, tai pazanga padaryta didele. Nenoriu del to as jo palikti, >per stipriai ji myliu
nu as tai manau,kad cia tikrai nera priezastis skyryboms,tuo labiau kad jau sumazino dozes,mano vyras irgi ruke net 14metu.bet ateina laikas,pasikeicia poziuris i daug ka,atsiranda kitos vertybes,kiti atsipalaidavimo budai,seima,kiti draugai ir t.t. Sekmes ANCIUX

svarbu kad myletumet vienas kita