QUOTE(rasa32 @ 2014 07 02, 16:23)
Labai norėčiau išgirsti atsiliepimų apie plaukimą Vilnele maršrutais ''Mickūnai naujosios Vilnios senojo malūno užtvanka ''4,5 val. arba '' Uosininkai Mickūnai Viktariškės'' 4 val.
To ekstremalaus per Vilnių nenorim imti dėl vaikų,o kaip šitie?ar įdomūs,nenuobodūs?
Turbūt jau išplaukėt, bet jei ne, tai atsakysiu. Rašiau apie atkarpą nuo Mickūnų prieš kelis metus. Mums patiko, buvo toks ramus plaukimas, pasitaikė tik vienas nuvirtęs medis pro kurį nepavyko praplaukti ir teko prasinešti baidarę. Radom gražią vietą piknikui. Vaikui gal ir nieko bus - mes matėm karvių, ožkų, yra tiltelių pro kuriais smagu praplaukti. Nors visgi tas eksremalus maršrutas man patiko žymiai labiau ir nebuvo jis jau toks ekstremalus, nors su vaiku gal ir neplaukčiau juo. Labai gražu užversti galvą ir grožėtis Pučkoriais plaukiant tuo ekstremaliu maršrutu.
O dabar kilo klausimas kur visos išplaukę, kad niekas neberašo?
Šią vasarą vos pora puslapių atsiliepimų! Mes pernai derinomės prie draugų tai taip ir likom ant kranto. Šiemet apskambinom draugus ir prasidėjo: "mes jau susiplanavę", "Mums per karšta" ir t.t. "Dėjom" ant visų ir išplaukėm su vyru dviese Širvinta, nes nebesinorėjo vėl likti ant kranto. Na ką galiu pasakyti... Plaukėm 20 km nuo Vindeikių iki Liukonių, norėjom plaukti nuo Liukonių, bet nuomotojai atkalbėjo, nes sakė, kad reikės daugiau nešti baidarę, nei plaukti. Paklausėm. Kai plaukėm praradau laiko nuovoką ir kažkaip greit atplaukėm (per 4 su puse valandos su trimis sustojimais pasimaudyti) ir atrodė, kad galėtume dar bent 10 km nuplaukti, bet gerai, kad tuo kelionė ir baigės, nes man vakare rankas skaudėjo labai labai, o ir dabar dar šiek tiek jaučiu.
Patiko, kad buvo nemažai vietų kur buvo galima pasimaudyti. Matėm pilkajį garnį ir dvi stirnas
Patiko nuomotojai (baidariauk.lt), nes tiko kaina, operatyviai suderinom maršrutą, maloniai bendravo, beto tikrai nesitikėjau, kad paskambinus tokiu geru oru penktadienio vakarą dar gausim baidarę sekmadieniui (plaukimo be draugų privalumas
). Dar patiko, kad po plaukimo leido pasinaudoti stovyklaviete, kur mes smagiai išsikepėm šašlykus.
Nepatiko, kad buvo tiesiog žiauriai daug tų skaudžiai kandančių musių ir nors turėjom purškalą nuo vabzdžių, vistiek parsivežėm įkandimų. Vakare man net zvimbė ausyse nuo tų vabzdžių.
Na ir esminis dalykas, upės vaizdai šiek tiek nuvylė. Bet čia matyt todėl, kad pirmoji upė kuria plaukiau buvo Ūla ir man dabar visur norisi tokių gražių atodangų ir panašių vaizdų kaip plaukiant Ūla. Blogai kai pradedi plaukti tokia gražia upe ir po to šiek tiek nusimini plaukdamas kitomis.
Gal kas pasakys kur dar taip gražu kaip plaukiant Ūla? Ir dar, upėje tikrai reikėjo dirbti - t.y. irkluoti, nes upė buvo beveik visiškai rami, tik keliose vietose pasitaikė rėvų. Taigi mes širdy ekstremalai ir grožio medžiotojai, bet kadangi sunku prikalbint draugus, o visgi truputį baisu apvirsti, tenka atsisakyti pačių ekstremaliausių upių.