Čekija. Praha - Puslapis 5 - Europa

QUOTE(Arturas15 @ 2010 08 17, 22:13)

Siūlau paskaityti mano (na, nuo kuklumo turbūt nemirsiu

) fotoreportažą adresu
http://www.supermama...howtopic=629158

Gal rasite bent kiek naudingos informacijos. Ir nesvarstykite, ar verta. Būtinai važiuokite

<{POST_SNAPBACK}>

Oi, Jūsų jau perskaitytas

Superinis, pasisėmiau info, tik mums gal ne visiškai tinkamas, nes mes būtinai norime kalnų ir gamtos

Aš jau šiek tiek dėliojuosi tokį maršrutą ARDŠPADŲ KALNAI – LIBERECAS – SYCHROVO PILIS – PEC POD SNIEŽKO – ČEKIŠKOJI ŠVEICARIJA. Tik dar kažkur noriu Prahą įkišti, greičiausiai trubūt į patį galą, nes jau esu joje buvus ir ypatingo įspūdžio ji man nepadarė, bet galvoju, gal dabar padarytų

Ką manot apie šį maršrutą?

Papildyta:

QUOTE(Siguliukas @ 2010 08 18, 07:25)

vakar jau dėliojausi išlaidas ir visą maršruto eiliškumą, tai vakare bandysiu irgi surašyti
*būtinai ir tavo paskaitysiu
**o aš jau kitą kartą pagalvosiu ar verta į šią šalį užsukti, nebent dėl pigaus alaus,kurį vis dar skaniai geriam

P.S.Artūrai, iki Adršpracho kelias ir nuomonė apie važiavimą per Lenkiją identiškas

<{POST_SNAPBACK}>

Labai įdomu būtų su Jūsų maršrutu susipažint

Tiesa, nakvynes iš anksto užsakinėjat? Ar kaip su jomis darot?

Gal moderatorė nepyks

KELIONĖ EKSPROMTU:

Į kelionę leidomės beveik nepasiruošę. Paskutinę dieną nusipirkom automobilinį navigacijos pakrovėją. SM suspėjau tik lankytinų miestų pavadinimus nusirašyti (kai kur pamiršau pasižymėti kodėl ten verta važiuoti), bei pasiėmėm VIVATUR parodoje gautą „Map of Cultural and Natural Attractions“ Jis toks pieštinis, tačiau su pagrindinėmis (visomis vertomis) pilimis.
Automobilis: 1994m VW Passat, kelionėje nepavedė.
Kuras: benzinas, dujos.Kai kur su dujom vargom
Keliautojai: 2 suaugę
Nakvynės: iš anksto nerezervuoti kempingai, miegojimas palapinėje. Kai kur kempingai sakydami kainą neįskaičiuoja vietinio „turisto“ mokesčio. Kai kur palapinės kaina priklauso nuo jos dydžio.
Pasiimta valiuta: 200 eurų, 40 zlotų

Pirma diena

4.00 skamba žadintuvas. Galvos nekyla, nes be abejo iš vakaro anksti užmigti nesisekė. 4.30 kava ir pusryčiai. 5.00 pajudame iš Vilniaus. Kelias link Lazdijų tuščias, net keista. Lazdijuose papildome kuro atsargas ir dar spėję išgirsti naująją dainą apie „Americano“ lekiam tolyn. Kelias jau įprastas iki Varšuvos. Ją pravažiuojame irgi gana greitai, nepaisant kelio darbų, kurie tik geresniam labui. Toliau Piotrkow Trybunalski, Wroclaw, Walbrzych, sieną kertam ties Golinsk. Dar Lenkijoje tikėjomės užsipilti dujų, deja... Net kirtus sieną degalinės nebuvo nei kvapo, nei kuro, nei vinjetės, nei normalaus žemėlapio... Pasitikime navigacija vedančia į Teplice nad Metuji. Kažkodėl mūsų navigacija „greičiausias“ maršrutas suvokia kaip „trumpiausias“ ir pradeda vesti vieškeliais kuriuose nei greičio, nei važiavimo kokybės. Pykstamės su ja. Ir vis labiau noriu popierinio žemėlapio.Navigacija atveda į pirmą kempingą „Camp Kamenec“. Savininkas neblogai kalba rusiškai kol neprireikia sakyti skaičius, tada jau padeda skaičiavimo mašinėlė. Nakvynė 250kronų, kol jas perverčia į eurus, kaina belieka 240kronų-tik 1 litas bet vistiek. Alus + 40gr degtinės – 1 euras.Statome palapinę ir kuo greičiau į gulimą padėtį, nes pakeliui stojom tik trumpam papildyti kuro-kūnai jau siūbuoja be vėjelio. LT sumuštinukai, arbatėlė ir liūlia. Naktį dar čekai palinksmina gražiu gitaros skambesiu ir dainomis...
Antra diena
Karštas dušas kūnui ir sielai atgaiva. Tik jau čia užkniso čekų taupumas. Čiaupai kaip kažkuriame Maximos WC, nuspaudi ir iš lėto kyla, tada vanduo nustoja bėgti. Tai trunka 5 sekundes. Teko pavargti kol nusiprausiau. Kadangi vietinės valiutos neturėjom, leidomės iki miestelio. Pasiekę informacijos centrą išsikeičiame 100 eurų (24kronos-1 euras). Kaip pasirodo visai geras kursas ir be jokių komisinių. Bei nusiperkame Adršprach žemėlapiuką – 25 kronos. Važiuojame iki parko. Parkavimas 70 kronų. Įėjimas į parką 60 kronų (kainas duosiu 1 suaugusiam žmogui) Taigi jau čia pasibjaurėjam kainomis už aikšteles. Parkas pats nuostabus, vertas dviejų dienų, bent jau mums – gamtos mėgėjams. Gaila, kad dėl populiarumo gausu žmonių ir vietomis tenka „pasistumdyti“ šonais, laukti kol padarysi savo foto.
Pietūs tai bandom judėti į dar vieną objektą. Bevažiuojant į Bozkovske Dolomitove Jeskyne (urvus) pradeda lyti. Stipriai. Nieko sau aktyvus poilsis. Vos randame. Pliaupia jau. Mašiną pastatom beveik bet kur. Bėgam nes jau 16.30, bijom kad nebedirbs. Neklystam, paskutinė grupė jau suformuota. Paverkus diedukas atsileidžia ir uždeda „distancinius“ vertėjus ant kaklo ir leidžiamės žemyn. Įėjimas 90 kronų + 30 kronų fotografavimas. Kadangi vyras mažiau matė, tai daugiau urvų nefotografavom. Po pernai matytos Veličkos druskų kasyklos man turbūt visi urvai bus prasti, bet šis geresnis už Koneprusų urvus. 45min ir mes laisvi, lietus aprimo. Ieškom nakvynės. Pakeliui degalinėje už 138 kronas įsigijame žemėlapį, smulkų,kad būtų su kempingas (deja vėliau pastebim ne visi kempingai dar veikia)bei nurodyti gamtos ir kultūros objektai. Važiuojame iki Turnov, nes kitą dieną užkariausime Čekijos rojų. Randame 4**** kempingą „Camp Sedmihorky“. Nakvynė palapinėj 300 kronų, atsiskaitome KORTELE. Namelių jau nebėra laisvų. Mūsų nustebimui personalas teiraujasi, kodėl kai tik turistai iš Lietuvos, tai jie iš Vilniaus „ten ką daugiau miestų nėra?“ Kempingas dYdelis. Virtuvė didelė. Tiesa už dušą reikėjo papildomai 20 kronų mokėti. Puikus buvo WiFi ryšys, tai galėjome artimiesiems pasiųsti el. Žinutes, bei sužinoti kas tėvynėje gero. Vakare sutemus ir vėl pradėjus lyti sulaukiame ugnies šou bei riterių turnyro, kai for free, tai neblogai.
Trečia diena
Vėl apsiniaukę. Sumuštiniai, termosas arbatos dienai. Judam į rojų, kurį lietus vertė pragaru. Pirma pilis – Zamek Hruba Skala. Parkingas mokamas-velniop važiuojam tolėliau. Paliekam auto prie parko, per kurį eidami papuolame į nuostabius smiltainio labirintus. Pasiekiame pilį. 25 kronos maža ekskursija, ne špilis paversta viešbučiu ir kaip tik ruošiamasi vestuvių pobūviui. Ekskursija čekų kalba, bet paskui pasiimam trumpą EN aprašymą. Pilis nebloga, užlipus į bokštą matome apylinke, gaila,kad apsiniaukę. Vaikštant po pilies kiemą stiprus griaustinis paragina vynioti meškeres. Pilie prieigose dar nusiperkam vietinį skanėstą. 40 kronų Jį pardavęs vyrukas paatvirauja, kad tai daugiau visgi marketingas. http://en.wikipedia..../wiki/TrdelnĆk
Sekantis objektas – Hrad Trosky pilies griuvėsiai. Aplamai mudviems griuvėsiai labiau patiko nei išpindelintos pilys. Kiek ten autentiškos telikę. ???? Ši pilis pribloškia aukščiu sienų storiu bei vaizdais iš bokšto. Kvepia viduramžiu. Užslinkę debesys suteikia mistikos. Įėjimas 50 kronų, pamatęs diedukas mūsų nustebimą (nes žinom,kad tai TIK griuvėsiai be ekspozicijos) padaro 5 kronų nuolaidą. Prie pilies randame ir vanagėlių, zuikių, ančių.
Na ir dar viena pilis šiai dienai – Hrad Valdšteijn. Čia už aikštelę jau sumokam 30 kronų, pasigailim aikštelę prižiūrinčio asmens. Iki pilies pėdinam jau pažliugusiu miško takeliu 1,5km, eiti sunku, ir pikta darosi nes dangus kaip aprengta dideliu debesiu. Gerai kad nors pilis kompensuoja vargą lipant į kalną. Įėjimas 40 kronų. Tai romantiška nedidelė pilaitė, gal net daugiau dvaras. Koplyčioj vyksta klasikinės muzikos koncertas – nemokamai. Nuostabi lauko terasa, romantiškas kampelis, milijardo salė dabar glaudžianti regiono pilių maketus.
Vakarėja, laikas vėl nakvynės paieškoms. Kitą dieną planuojam paklaidžioti po Čekijos Šveicariją... Važiuojam pro Liberec. Lyja. Pastebime vis daugiau policijos, o mes vis dar neturim vinjetės, bet ta baimė dingo pamačius siaubą ant vieno viaduko. Artėjant prie pamatėm policijos užblokuotus šalutinius kelius, priekyje ant viaduko daug automobilių ir dar daugiau žmonių prie „garso izoliacinės“ tvorelės. Stojam ir mes. Girdim malūnsparnio sraigtą..... Miestelis po mumis paskendęs, vyksta žmonių gelbėjimo darbai, namai iki antro aukšto langų vandenyje, automobilių kai kur tik stogai matosi, vanduo neša viską kas įmanoma.... Klaiku. Iš mašinos nelipu. Vyras padaro nuotraukų. Man dingsta apetitas. Ir kur mes važiuojam? Judam toliau. Dar vienas viadukas situacija tokia pati. Žemėlapyje pastebiu, kad mūsų maršrutas eina palei upes...Kyla baimė, kad galime įstrigti arba nepasiekti tikslo. Vyras nusiteikęs optimistiškiau. Važiuojam. Deja pasiekus Chribska randam uždarytus kelius, kempingo nepasiekiam. Važiuojam link Krasna Lipa-tas pat. Miestelis vandeny. Parko infocentras uždarytas. Policija kelius užblokavus, nepraleidžia. Ieškom pensiono-kaina 500-700 kronų vienam asmeniui. OMG Grįžtam atgalios į pakeliui matytą kempingą. Apie Jedlovou. Kylam į kalną. Lietus priplovęs daug akmenų, važiuojam atsargiai. Laisvų kambarių nėra. Nakvynė: 130 kronų . Vėl statom palapinę, paleidžia lyti, vokietis mandagiai pasiūlo pagalbą. Jėgų vos lieka vakarienės gaminimui, nes baro virtuvė jau nebedirba. Imam PC ir einam baran užkariauti Gambrinus. WiFi pagalba informuojam namiškiu apie esamą situaciją, siunčiam foto. Baisu. Viliamės, jog nustos lyti, taip rodo orų prognozė. Norim į kalnus.
Ketvirta diena
Visą naktį lijo. Miegojau prastai. Nerimavau. Po matytų vaizdų atsirado fobija nakvynėms prie upės.Kažko greit „švinta“ palapinėj. Žiū. Gi dangus prasivėrė, žydrynė pagaliau matosi. Kraunam šmutkes, pusryčiaujam ir pirmyn per kitą pusę į parką. Pakeliui nusiperkam vinjetę. Viskas vyksta čekiška rusų/vokiečių kalba. Gaunam vinjetę 250 kronų (10dienų) vyras dar pavargsta biški kol priklijuoja, varom dabar jau drąsiai. Važiuojam per Česka Kamenice link Hrensko. Kamenicky Šenov sustojame (vėl nemokamai prie gyventojo) ir einam pažiūrėti Panska Skala. Tai čekiškasis Giant‘s Causeway. Nuostabus darinys ir toli nereikia važiuoti. Pakeliui matome kaip žmonės tvarko potvynio padarinius: vietoj gėlių darželių-smėlio kopos. Vietoj sienos – „vitrina“ atvira, kaip kur tik vienpusis eismas dėl paplauto kelio. Per 1-2 valandas pasiekiame Janov. Iki Hrensko visai nedaug ir te tau „rupūs miltai“ EISMAS DRAUDŽIAMAS. Stojam viešbučio kieme-visai jau vienodai,kad mes ne svečiai. Jau antrą parą įstrigę vietiniai paaiškina kad vienintelis tiltas į Hrensko užpiltas ir uždarytas. Kada atidarys niekas nesako. Jie į infocentrą, mudu iki tilto (2km) pažioplinėt. Įveikus tik pusę kelio pasivijo policijos ekipažas ir įsakmiai liepė grįžti į Janov, net paprašius TIK pažiūrėti, neleido. Pasakė, kad tiek tiltas, tiek parkas uždaryti 1-2 dienom. Parkas pilnas vandens, matyt ir visokių kitokių gamtos šiukšlių. Taigi nukabinę nosis ėjom atgal. Vyras skaičiavo kiek visgi automobilių nepaisydami kelio ženklo pravažiavo, tačiau ir juos grąžino. Kas gi toliau? Lyg ir smagiausia dalis nuplaukia. Likti dar 1-2 dienom ir laukti nesiryžtame. Ką gi leidžiamės žemyn nuo to kalno ir kuo greičiau. Dar bandėm rasti aplinkkelį į kalnus-niekaip. Pasiduodam. Kažkas nenori mūsų ten įleisti ir tegu. Pravažiuojame Decin, sužavi architektūra. Stojam Teplice pažiopsoti į fontanus. Iš mokėjimo aparato suprantam, kad civilizacijoj esam sekmadienį ir net pačiam centre mokėti nereikia. Ilgai netrunkam važiuojam toliau ir ieškom apsistoti kuo arčiau Karlovy Vary. Viename posūkyje užmatome jog už 1km griuvėsiai, be abejo sukame iš kelio. Horni Hrad-tai pilis pakerėjusi mus. Vyras beveik pasiliko metams ten dirbti atstatant pilį. Nuostabus kiekis autentiškos, kiekvienas kampas kvepia viduramžiais... Riterių salė, virtuvė, vyno rūsys kokių 15 laipsnių viduje, paradiniai laiptai, kieme besitreniruojantys kaspinų sukėjai (na tie pajacai viduramžių) . Rekonstruotas vos vieno flango stogas. Pilis be grindų, visur „ale“ ąsla. Bet jau dabar ten vyksta vietos menininkų tapybos bei foto parodos. Eksponuojamos senos metaliniais viršeliais knygos. Apsaugos jokios. Na be abejo jos už stiklo, bet niekas neina iš paskos ir neskaičiuoja tavo žingsnių. Po pilį vedžiojo angliškas popierinis gidas, kuriame daug išsamios informacijos. Fotografuok kiek patinka-neapmokestino. Pilis noriai priima bet kokią pagalbą jos atstatymui. Lipam į bokštą, kurio pamatas yra didelė uola, ant kurios, pasak legendos, dar rastume paskutinio pilies gynėjo kraujo. Einame į botanikos sodą. Na mylinčios rankos ten reikia, bet viskas po truputį. Bet malonu,kad visgi net griūnančią pušį dar gelbėja sutvirtindami o ne išpjaudami, kas pas mus ypač įprasta. Įėjimas į pilį 60 kronų, į botanikos sodą dar 30 kronų. Po šios pilies praktiškai esame sotūs ir apkerėti vietos dvasių. Judam iki Kyselka, ten yra 2 kempingai. Abu brangoki pasirodė, be virtuvių. Bet vienoj net ir restorano vietinio nebuvo. Tai liekame kempinge „Na Špici“. Tingime statyti palapinę, savininkas neturi 2-čių namelių užtai mažiną kainą ir imam 4-tį už 400kronų, mokam eurais. Greitai įsikuriame ir pasigėrime šeimininko medžioklės trofėjais bare. Tiesa, dušas čia irgi atskirai 20 kronų.

Penkta diena
Ryte judam link Karlovy Vary. Pakeliui kaimuose varvinam seilę į senų pastatų medinius raižinius. Karlovy Vary naglai prie mokamos aikštelės vartų paliekam savo auto nemokamai. Jei čekai gali, galim ir mes. Nugriebiam nemokamą žemėlapį ir drožiam per visus terminiu šaltinius. Vidurį „trąšos“ visgi nutariam įsigyti tą specialų puodelį su snapeliu (sumoku 100 kronų) ir jau eidami atgal gurkšnojam vandenuką ir gydomės. Tik man gerklę pradėjo skaudėt ir taip lengvai galva nuo jo svaigo. Paragaujame ir paskui perkame vietinius vaflius lauktuvėms. Dar nulekiam į Marianske Lazne. Reikėjo tik vieną šių miestų pasirinkti. Per daug vandens buvo.
Šiaip ar taip abu parduoti rusų turistams. Net skelbimai apie parduodamus būstus rusiškai.
Sukam aplink Pilzeną ir link Prahos. Tikslas apsistoti kuo arčiau. Netoli Prahos sukam iš kelio, ir dar pasiduodam vienų griuvėsių pagundai. Pasiekiame Točnik pilaitę. Ilgai lipam į kalną, iki pilies vartų veda medinis tiltas. Apačioje pastebime apsauginę tvorą su metaliniais strypais-pasirodo teritoriją saugo meškutė. Deja pirmadienis ir niekas neleidžia vidun. PYP kad juos kur galas. Ritamės nuo kalno. Pažiopsom į vietinę naminių gyvūnėlių kaimenę ir iki Karlšteino. Kol beldžiuos į recepciją, lietuviškas balsas paaiškina,kad tuoj diedukas ateis. Nustembu. 5 dienos niekas taip nekalbėjo, nei vieno lietuvio. Sąlygos nelabai tenkina, tai dar bandom važiuot iki kito kempingo. Deja žemėlapis prastai pabraižytas ir visi kempingai lieka kitos pusėj upės. Kas važiuosite čia, tai verta apsigyventi privačiuose namuose. Kaina vos nepanaši. Mudu grįžom į tą patį kempingą. Kaina: 240 kronų. Virtuvės nebuvo. Dušai tolokai. Valgėm vietos restorane. Vištienos kepsnys ir bulvytės fri, BE daržovių kainavo 90 kronų. Kad jie kur nusprogtų. Ilgai vakarojom su tais lietuviais, kurie per Čekiją važiavo čioperiais be navigacijos ar smulkesnio žemėlapio-vadovavosi tik kelio ženklais. Vat jų pasakojimas irgi įdomus būtų.
Šešta diena
Kava.Diena jau matosi bus karšta. Lipam iki pilies. Iš anksto buvom nusiteikę į vidų neiti. Iš ties tai net ir iki jos važiuot nebesiųlyčiau, jei neisite į Koneprusų urvus. Tiek kiek matėm mes, rodo jie ir internete. Čia įsiutino kainos: 150 kronų jei ekskursija čekų kalba, jei esi užsienietis jie tave JAU diskriminuoja ir ima 250 kronų. Bet jei nori tikrą grožį pamatyt, rezervuok iš anksto SPEC ekskursiją į kryžių, atrodo, koplyčią. Tada kainuos 300 kronų + 30 kronų asmeniui UŽ rezervavimą. PYP Pažiūrėjom į šulinį, apsimetėm kvailiukais ir... Ups nufotkinom jį (nors kaip ir pilies vidinės ekspozicijos – negalima, tai už ką tokie pinigai mokami?ten ką valstybinio saugumo objektas? tyliu) ir pėdinom žemyn. Nuvažiavom į Konepruske Jeskyne-dar vienas nusivylimas. Įėjimas 120 kronų+50 kronų užstatas už lietuvišką informaciją apie urvą.Parkavimas 30 kronų. Kodėl čia nusivylėme? Ištrauka iš vertėjo: „urvas buvo atrastas vykdant sprogdinimo darbus“ Juos vykdė šalia VIS DAR tebeveikiantis karjeras/kasykla.... Tai kas ten sveiko gali likti jei jie VIS DAR sprogdina??? Tipo didžiausias stalagmitas/ktitas (neskiriu dar) sutrūkinėjo dėl „rekristalizacijos“. BULLSHIT. Nesamonė. Ir taip su visu urvu. Viskas sutrūkinėję. Kažkaip įtariu Punva Cave prie Bruno geresnė turėtų būt.O čia apgailėtina. Informacijos mažai duota tam gide-paskojo tikrai daugiau visko. Nespėjom apžiūrėti visi ten kokio objekto, pyst, pyst lempas išjungė tipo varom toliau. Gerai,kad čekiškai nesupratau, bet jau gido intonacija buvo nuobodi: tipo „va čia tas, dar va ten anas...“ Išvada: „pažiūrėkit į tai kas BUVO unikalu“. Važiuojam į Prahą nes čia vemt verst pradeda.
Prahoj nusižiūrim didžiausią kempingų „kompleksą „TROJA“. Navigacija vėl užgrybauja dėl vykstančių kelio darbų, bet galų gale atsiduriame privačių namų kvartale ir ten kokie 6-7 kaimynai savo kieme priima svečius. Greit visus apibėgam. Ir apsistojam pas azijiečius, kurių beje oi kaip daug. Nakvynė 330 kronų su dušu ir virtuve. Recepcijoj ir tramvajaus (stojančio už 5min kelio) bilietukus pirkom. Pasistatom palapinę ir prigulam pagaliau pokaičio. TAIP anksti dar nebuvom kempinge 17.00. Snūstelim. Girdim. „Atitrauk palapinę“. Gi lietuviai. Vėl pavakarojam. Patariam ką gali pakeliui pamatyt, ne maršrutas dar derinamas. Dar subėgiojam iki „Žabka“ supermarketo. Ir paklausinėję lietuvių, nutariam apsistoti dviem naktim.
Septinta diena
Oras geras. 8.50 mes jau laukiam tramvajaus. 20minučių ir jau prie Karolio tilto. Bėgam pas Joną Nepomuką sugalvoti noro. Einam į pilies „kvartalą“. Niekur vidun nėjom-vėl užsieniečių diskriminacija. Karališkieji sodai džiugino akis bei vynuogynai. Užsukame į oranžeriją (20 kronų ) Pasukame link senamiesčio...tiesiog ganom akis. Apeinam senamiestį. Praalkę bandom:vyras vietinę picą aš guliašą. Jis pavalgo gardžiau. Sumokam 285 kronų .Varom atgal. Be abejo įsėdam į tramvajų važiuojantį jau į stovėjimo parką. Bėgam į kitą nes laikas tiksi. Ir kaip anie lietuviai išlipame savo sustojime kaip tik laiku.Vėl snūstelim. Vėl girdim lietuvius. Vėl stato palapinę šalia. Vakarojam su PC. Įdomu, kas namuose dedasi. Tramvajau bilietas 20min-18 kronų. Iki centro užtenka.
Aštunta diena
Supakuojam palapinę, bet mašiną dar paliekam kieme. 4 valandas praleidžiame Prahos zoologijos sode. Gaila, bet nemažai gyvūnų miega. Gaila, nors ir karšta. Kai kurių visai nėra. Nusiviliame. Bilietas 150 kronų . Pareidami apžiūrime per tvorą Trojos pilį. Važiuojam vėl paklaidžiodami į Kutna Hora. Už kaulus sumokam po 50 kronų. Ką matom įamžinam, bet patys nedrįstam jų fone nusifotografuoti. Unikalu, bet man nesveika. „Į ekspoziciją netilpę kaulai, palaidoti“ Koja koplyčioj galva kape? Brrrr.
Laikas namo. Hradec Kralove priduodame tuščius alaus butelius ir apsiperkame..alkoholio.Kertam sieną.Ieškom kempingo, nes jau vakaras. Važiuojam remontuojamais keliais pro Klodzko. Pasiekiam Nysa. Kempingas 21zlotas. Liaudis įtartina. Virtuvės nėr. Restoranai užsidarę. Kempingas didelis-iki dušų nedėjo. Mielai būtume važiavę toliau-nebuvo jėgų. Statom palapinę, nors tingimo neišpasakytai. Pagyvenęs lenkas užkalbina vokiškai. Pasirodo vietinis jaunimas tokiuose kempinguose „šėlsta“ kaip mes prie ežerų. Matom-miego nebus. Sutemę. Pavalgom paskutinius konservus palapinėj. Atsigeriam arbatos iš termoso. Ir bandom vienas kitą migdyti. Vos ne vos pavyksta. Nors aš miegu kaip zuikis.
Devinta diena
5.00 keliamės ir kuo greičiau namo. Iki Varšuvos nuskrendam per 4,5 valandos, miestą pasiekiame 10.30 vietos laiku, tai dar be kamščių ją pravažiuojam. Pakelėje už Varšuvos bandom dairytis suolelių/stalelių atsisėst pavalgyt-nepavyksta. Vėl tepu sumuštinius automobilyje ir važiuojam. Nuo Grajevo sunkėja važiavimas-daug fūrų. Nuo Augustov sėdu už vairo aš. Minu gazą nejučia iki dugno-kaltinu dujas, bet laiku pristabdau-pasieny daug policijos....Apie 17 kertam sieną. Kadangi važiuojam visą dieną BE kondicionieriaus, rūbai limpa. Ties Alytum stojam maudytis. Atgaiva. Užsiperkam maistelio dar sau ir namo.
Deja pakeliui lipu iš mašinos ir drebančiom rankom fotografuoju Varėnos miškus arba tai kas iš jų liko....

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis