Per mažai sekso iš žmonos

O tu apversk situaciją ir sukeisk vyrą su moterim vietomis.
Ir pasakyk, kaip jai spręsti situaciją?
jei:
1. Moteris dirba tiek pat valandų, kiek vyras, nors gal ir ždirba mažiau.
2. Kur jai dėti savo frustraciją, kai vyras yra pervargęs, ir jam nereikia aistringos romantikos, be to jis vis pyksta ant žmonos, kad ji kažkokia ne tokia, kokios jis tikisi.
3. Ar patirimai bus tie patys, kuriuos surašei vyrams pirmoje savo žinutėje šioje temoje?

Mano manymu, visos problemos prasideda tada, kai žmonės nebesusikalba. Ir sprendimo aš tikrai nežinau.

Mylėk save ir visi tave mylės. Todėl ir patariu visiems - dėk pastangas į save, tada kita tavo pusė visai kitomis akimis į tave žiūrės. Ir čia abiem pusėm vienodai svarbu.

gal todel, kad pats rasei

va cia manau ir yra esminis skirtumas. Viena, kai tai yra nuolatinis zmogaus gyvenimas ir jisai be to negali, nes tai jam i krauja iaugo. Ir visai kas kita, kai tai pradedama naudoti savanaudiskiems tikslams pasiekti/patenkinti. Tai daryti ne todel, kad tau to reikia, o tam kad parodytumei kitam zmogui, kad bet kada gali ji pakeisti, vos tik jisai nebepatenkina tamstos "teisetu" lukesciu
tai gal ir pradekime nuo to, ka Radaras padare, kad galetu tenkinti savo zmonos norus? (jau buvo issiaiskinta, kad nelabai, tik i savigrauza ir aukos vaidmeni inikes buvo.)
Pas moteriskes matai yra kiek kitaip, nei pas vyrus siuo atveju - jos gali visada, bet ar nori cia kitas klausimas. Ir dazniausiai tam, kad noretu myletis, turi buti patenkinti tam tikri kiti poreikiai - daugiausiai emociniai. Moteris turi jaustis mylima, svarbia, geidziama, kad ja rupinamasi ir t.t.
kodel frigidiskumas? Tai naturali busena, kuria salygoja tam tikri veiksniai. Butu frigidiskumas, tai butu problema buvusi ir anksciau.  Arba tavo atveju, zmona nebutu pradejusi noreti daugiau, kai baige zindyti.
jeigu tau nemazina, tai nereiskia, kad kitiems nemazina. + kaip minejai zmona zinde- o tai jau ir hormanai pradeda veikti, pries kuriuos nelabai pamaistausi.
zinok visai nesvarbu kad tu taip rasai. Bent savo pazistamu tarpe nu nerandu tokiu.
Vyraujantis variantas yra, kad zmona finansiskai inesa 20 - 40% i biudzeta ir panasiai apie 90% inasas ne pinigais ( t.y. rupestis vaikais ir namais).
Na jeigu imtume  keliu metu laikotarpi, kol po pirmo vaiko neisejau dirbti ( pries tai neturejau darbo stazo), tai ir butu isejusi tokia proporcija, bet jinai pasikeite tik man pradejus dirbti. Ir pries iseinant i dekreta su antru vaiku, musu atlyginimai su vyru skyresi apie 15%.
tai kad nematau niekur as to "tradicinio" modelio, kad vyras aprupina zmona ir vaikus finansiskai. Nors gal reiketu issiaiskinti ka tu laikai aprupinimu?
MB algos uztektu musu egzistavimui -be atostogu, be lavinamos veiklos vaikams, su padevetais drabuziais, su pigiu vaistu ir maisto pirkimu. Bet as to nelaikau finansiniu aprupinimu, nes nera patenkinami net baziniai seimos nariu poreikiai.
jeigu man uztenka karta i ketvirti, o del vyro geroves myliuosi karta ar du i menesi, tai cia jau rupinimasis ar ne?

Tau suveikė?
Bet vistiek jai negali atleist. Vadinasi veikia kažkaip ne taip.

1k
Papildyta:
Aš dar nepakankamai save mylių, per daug apie šeimos poreikius galvoju.

O tai kodėl turėčiau atleisti ir pamiršti? 2 metus sukandęs dantis gyvenau ir tipo tai reikia pamiršti?

Kas tas skaičius k (koeficientas kažkoks)?

Bet tai kaip tu įsivaizduoji pasitaisiusią padėtį šeimoj?
Tipo, žmona glaustosi, masažą padaryt siūlosi... O tu išdidžiai priešiniesi, nes 2 metus ji tave prakankino... Tegu visą tai tęsiasi dar ilgiau, dabar jai keršiji...
Tikiuosi, kad ne taip tu galvoji.
Gal geriau priimti tą gyvenimo etapą, kaip tokį, kurio metu buvo svarbesni kit prioritetai. O dabar, paaugus vaikui, vėl po truputį atrasti vienam kito artumą, bei juo pasimėgauti...

O tai kodėl turėčiau atleisti ir pamiršti? 2 metus sukandęs dantis gyvenau ir tipo tai reikia pamiršti?

2. O tu patartum taip savo draugei, jie ją vyras būtų 2 metus palikęs ir dabar grįžo ir vėl bendrauti nori?

Tik kad vyrai daug daugiau stengiasi ir yra žymiai ambicingesni.

Draugėms aš nieko nepatarinėju, pačios turi galvas.
Bet jei pas mane po 2 metų grįžtų vyras, ir norėtų bendrauti, o aš tuo metu būčiau vieniša, o ir vyras vis dar mielas- tai ko gero bendraučiau...
Bet ar tos situacijos yra vienodos, juk tavuoju atveju (kaip ir Radaro), jūsų sntykiai su žmona nebuvo nutrūkę, jus abu rūpinotės savo kūdikiu, jus siejo šiek tiek kiti dalykai... Ar aš klystu?

Draugėms aš nieko nepatarinėju, pačios turi galvas.
Bet jei pas mane po 2 metų grįžtų vyras, ir norėtų bendrauti, o aš tuo metu būčiau vieniša, o ir vyras vis dar mielas- tai ko gero bendraučiau...

Nu tai ir tavo draugė galbūt su vyru toliau vaikais rūpinosi, bet vis vien jie nebuvo pora.

O nepagalvoji kodėl taip yra? Gal dėl to, kad vyrai gali visą save atiduoti darbui, dirbti su viršvalandžiais ir siekti užsibrėžto tikslo,  o moterys pasibaigus darbo laikui bėga į darželius susirinkti vaikų, daryti jiems ir savo vyrams vakarienę, tvarkyti per tą laiką jau nusiaubtus mažųjų namus...o jei dar vaikai serga...moterys nesiskundžia darbdaviui, kiek laiko per naktį nešiojo verkiantį ligoniuką, kokia ji pavargusi ir kad nors ir sėdi darbe, širdimi ji pas namuose, kur jos laukia sergantis vaikas...

Na gerai, koks tavo manymu galimas tolesnių santykių variantas?