Per mažai sekso iš žmonos

Atleiskit, bet aš - ne dauguma. Savo interesus ginu, giniau ir ginsu, ne tik prieš skirybas, bet ir prieš sudarant santuoką. Šiuo atveju esu žymiai geresnėje pozicijoje, nei, kad buvęs ar esamas sutuoktinis. Ir tik nuo mano "kiauliškumo" priklauso, kaip ir kiek aš galiu būti sąžininga savo sutuoktinio atžvilgiu (bėje jis tai puikiai žino, yra informuotas).

Oj, tik nereikia mūsų gąsdinti, ne visos moteriškės ant tiek vištos, kad nesugebėtų apginti savo interesų (savo ir savo vaikų).

O advokatu reikia rūpintis prieš sudarant santuoką.

Na tai puiku, linkiu visoms moterims tokiomis būti. Kaip dar nesuprantant, kad aš už moterų lygiavertiškumą, o ne jų pačių savanorišką regresiją užsidarius namuose.

Bet, ginti interesus ir turėti teises - du skirktingi dalykai. Katoju, pas mus statutinė teisė, o ne precedentinė. Todėl pamirškite amerikonų ir anglų per TV matomą teisę.

Mano pozicija - vyras ir moteris turi būti abu būti savarankiški materialiai ir dėl to abi pusės būtų kartu tik dėl kitų priežasčių.

Tik tada kyla toks paradoksas: jei abu materialiai savarankiški, finansinės galimybės jų neverčia būti vienas kitam priklausomu, kam tada reikalingas vyras? Kokius "ultimatus" ji gali kelti (kaip, kad jūs minėjote), tikėdamasis, kad į jas bus gauta reakcija kokios yra tikimas?
Seksas?
- Jį galima gauti susimokant (kad ir) už paslaugas
- Galima jį turėti reguliarų su meilužiu
- Jo aplamai gali nebūti
Vaikai?
- Abipusis išlaikymas
- Pasimatymų grafikas
- Kiti galimi variantai

Kuom galima "pašantažuoti", kad išsireikalauti "praskėstų kojų" pozicijos?

Tai čia man paradoksas - tavo nuomone, vyras tai finansinis donoras? Moterims reikalingas tik kad ją finansuotu?

Atsiprašau - jei tamstai, savo sutartų teisių reikalavimas vadinasi šantažu. Kagi. Negaliu tęsti.

Kodėl tada moterys "šantažuoja" vyrą ašaromis ir vaikais, kai tas nedaro kaip jos nori? Tai čia tipo gerai?

Mano pozicija - nei viena pusė negali šantažuoti. Abi turi vienodas, arba atskirai sutartas teises ir pareigas, kurių turi laikyti. Dažnai remiamasi tradicijomis, kai vienas ar kitas klausimas neaptartas. Tačiau dažniausiai labai vienpusiškai.

Gali būti, kad nesuprantu apie ką čia kalbi, ty trūksta platesnės pozicijos ir aplinkybių.

Jei gali - prašyk kokią vietą šeimoje turi:

- Seksas
- Finansai
- Rūpestis bendrais namų reikalais
- Ištikimybė

Nes aš noriu kalbėti apie sąžiningą modelį, o ne apie kuriai tik vienai pusei naudingą.

1. Atleiskite, bet apie vyrą - finansinį donorą prakalbau ne aš. Neįdėkite man pirminių teiginių į mano lūpas. Čia jūs "atsistojote į Kekso pozą" su reikalavimu "arba / arba".
2. Sutartiniai reikalavimai, tai kas? Santuokinė ištikimybė? Galbūt. O prie ko čia lytynių santykių kiekybė? Apie tai, lyg ir sudarant santuoką nebuvo kalbama. Nei viena iš pusių neįsipareigojo, kad lytynių aktų kiekis per savaitę bus n kiekio. Ar buvo aptariama? Kitas klausimas: ar lytynių santykių reikalavimas (kaip kad jūs teigiate) iš savo žmonos neužtraukia B sankcijų, nes tai yra prievarta (psichologinė, fizinė, bet tai yra prievartavimas, tik pas mus visa tai kažkaip slepiama po "santuokinėmis pareigomis").
3. O kaip galima pašantažuoti "ašaromis"? Vyrą? Kaip dažnai? Vaikais dar suprantu (aka "nesimatymu", bet čia jau daugiau po santuokos nutraukimo daugiau galimas variantas), bet ir tai tik po tam tikrų faktų įsigaliojimo.
4. Remiamasi abipusiu susitarimu ir kompromisų suradimu. Bent jau mano "kvaila" galva".

Mano pozicija yra tokia:
- Bendri interesai
- Ištikimybė
- Seksas
- Finansai

Klausykit, Pauliau, už ką negalit atleist savo žmonai? Už tai, kad ji yra motina? Kad nenori sekso tiek, kiek jūs?
Ir iki šiol jūs jai negalit to atleisti?...
Aš, matyt, kažko nesuprantu, arba suprantu ne taip...

1. Vadink kaip nori tą poziciją, bet už kiekvieną teisę gauni pareigą. Todėl grubiai tariant - nori, kad vyras būtų finansų šaltinis - būk miela nesiskūsk, kad jis namuose ilsisi, o ne tau padeda. Nepatink - keisk situaciją ir būk lygi ar bent proporcingai reilakauk.

Taip (mano manymu) - seksualinių poreikių tenkinimas (tiek vyrams, tiek moterims) yra santuokos pareiga. Juk negali sakyti - žinai brangioji, man šiandien galvą skauda ir esu pavargęs, tai už paskolą nemokėsiu, nėra nuotaikos.


2. Labai labai gaila, kad prieš santuoka žmonės nesusėda ir nesusitaria kas yra šeima, kokios pareigos ir teisės joje yra, ar vienodai supranta sąvokas ir turi vienodus lūkesčius.

Dar galėtu ir raštu susirašyti, kad kai kils konfliktas galėtų prisiminti kas buvo sutarta.

Tiek bėdų išvengtumėm, manau per puse skryrybų sumažintumėm.

Dar sykį kartoju, pati santuoka yra prievarta. Ji neleidžia daryti labai daug norimų dalykų ir dar daugiau verčia jų daryti. Taip, tai prievarta visu 100 procentų. Tik tai yra pasirenkama, savanoriškai. Ir už tai ganama daug privalumų.

3 puikiai galima - kaip kad vaikai, jie verkia, kad graudintu ir taip pasiektų ko nori. Taip ir moterys apsimata nuskriaustomis ir bando gauti ko nori per emocijas, o ne argumentais.

4. Na tai ir pati sakai "bendrais susitarimasi" - idealiai mano pozicija. Tačiau savabiausias dalykas, susitarėt kokį klausimą vieną kartą ir laikotės precedento, o ne kiekvieną kartą persitariate.

Jau pasakojau - už tai, kad rūpinosi išimtinai motynyste, ir visai pamiršo mane. Buvau ir esu labai neblogas tėtis ir vaikui skiriu daug dėmesio. Ir po sunkios darbo dienos ir dar namuose gerokai padirbėjęs vis vien norėdavau būti su savo žmona. O jinai tiesiai sakė, kai jau prirėmiau bendrauti ta tema - man nesinori, ačiū, kad esi kantrus ir daug darai, man tiesiog nesinori. Kai paklausiau ką ji mano apie neištikimybę - ji sakė "žinai, suprantu, kad elgiuosi nesąžiningai, kaip šuo ant šieno, bet man taip gerai ir nežinau ką tau psiūlyti". Bet iš esmės vengė šios temos kaip tik įmanydama prisigalvodama visokiausiu būdų tik apie tai nekalbėti.

Taigi, už šią nesąžingą ir vienapusišką jos poziciją, kuri niekaip nebuvo kompensuojama, ir visada buvo dengiamasi - aš motina ir prie manęs nelysk. Ir negaliu jai atleisti.

Dabar jos pozicija kiek pakitus, bet realiai aš pakitęs, išmokau kitaip gyventi. Ir juokas ima, kai ji klausia, kur visa ta romantika ir meilė dingo.

O kokios kompensacijos tu tikėjaisi?
Ir kodėl nesąžininga pozicija, jei ji paskė, kad nelįsk, jai sekso visai nesinori.
Na, kad moitina, tai savaime suprantama- tai juk tiesa.
Ar nesąžininga tai, kad ji abejinga galimai tavo neištikimybei (nepasidavė spaudimui)?
Kaip suprantu, tu ant jos pyksti, kad ji neišpildė tavo lūkesčių...
Man atrodo, kad problema ir yra tuose nelabai realiuose lūkesčiuose...

Pala, tai jei ji tikisi mano pagalbos ir finansinio saugumo, aš sakau - ups, nerealistiškai nori. Kažkaip keista.

Ta grįžk prie temos ir pasakyk, kaip ši situacija reikia spręsti? Kur dėti vyrui frustraciją, kas jis neturi ko visai teisėtai tikisi?

Jei vienintelis patarimas - kentėk šventa kančia ir tuo džiaukis! Tada aš sakau, kentėkit vyro savivalę ir nepagalbą, auginkit vaikus vienos - tokia tauri kančia. Tik kažkodėl šimtai komentarų iš moterų - vyrai kiaulės, jie tą privalo ir aną privalo ir labai daug turi stengtis. O kodėl moterim privaloma tik kai ko jos nori?

O tu apversk situaciją ir sukeisk vyrą su moterim vietomis.
Ir pasakyk, kaip jai spręsti situaciją?
jei:
1. Moteris dirba tiek pat valandų, kiek vyras, nors gal ir ždirba mažiau.
2. Kur jai dėti savo frustraciją, kai vyras yra pervargęs, ir jam nereikia aistringos romantikos, be to jis vis pyksta ant žmonos, kad ji kažkokia ne tokia, kokios jis tikisi.
3. Ar patirimai bus tie patys, kuriuos surašei vyrams pirmoje savo žinutėje šioje temoje?

Mano manymu, visos problemos prasideda tada, kai žmonės nebesusikalba. Ir sprendimo aš tikrai nežinau.

gal todel, kad pats rasei

va cia manau ir yra esminis skirtumas. Viena, kai tai yra nuolatinis zmogaus gyvenimas ir jisai be to negali, nes tai jam i krauja iaugo. Ir visai kas kita, kai tai pradedama naudoti savanaudiskiems tikslams pasiekti/patenkinti. Tai daryti ne todel, kad tau to reikia, o tam kad parodytumei kitam zmogui, kad bet kada gali ji pakeisti, vos tik jisai nebepatenkina tamstos "teisetu" lukesciu


tai gal ir pradekime nuo to, ka Radaras padare, kad galetu tenkinti savo zmonos norus? (jau buvo issiaiskinta, kad nelabai, tik i savigrauza ir aukos vaidmeni inikes buvo.)
Pas moteriskes matai yra kiek kitaip, nei pas vyrus siuo atveju - jos gali visada, bet ar nori cia kitas klausimas. Ir dazniausiai tam, kad noretu myletis, turi buti patenkinti tam tikri kiti poreikiai - daugiausiai emociniai. Moteris turi jaustis mylima, svarbia, geidziama, kad ja rupinamasi ir t.t.


kodel frigidiskumas? Tai naturali busena, kuria salygoja tam tikri veiksniai. Butu frigidiskumas, tai butu problema buvusi ir anksciau. Arba tavo atveju, zmona nebutu pradejusi noreti daugiau, kai baige zindyti.


jeigu tau nemazina, tai nereiskia, kad kitiems nemazina. + kaip minejai zmona zinde- o tai jau ir hormanai pradeda veikti, pries kuriuos nelabai pamaistausi.


zinok visai nesvarbu kad tu taip rasai. Bent savo pazistamu tarpe nu nerandu tokiu.
Vyraujantis variantas yra, kad zmona finansiskai inesa 20 - 40% i biudzeta ir panasiai apie 90% inasas ne pinigais ( t.y. rupestis vaikais ir namais).
Na jeigu imtume keliu metu laikotarpi, kol po pirmo vaiko neisejau dirbti ( pries tai neturejau darbo stazo), tai ir butu isejusi tokia proporcija, bet jinai pasikeite tik man pradejus dirbti. Ir pries iseinant i dekreta su antru vaiku, musu atlyginimai su vyru skyresi apie 15%.


tai kad nematau niekur as to "tradicinio" modelio, kad vyras aprupina zmona ir vaikus finansiskai. Nors gal reiketu issiaiskinti ka tu laikai aprupinimu?
MB algos uztektu musu egzistavimui -be atostogu, be lavinamos veiklos vaikams, su padevetais drabuziais, su pigiu vaistu ir maisto pirkimu. Bet as to nelaikau finansiniu aprupinimu, nes nera patenkinami net baziniai seimos nariu poreikiai.


jeigu man uztenka karta i ketvirti, o del vyro geroves myliuosi karta ar du i menesi, tai cia jau rupinimasis ar ne?