Per mažai sekso iš žmonos

Logiška, ir apskaitos prietaisas patvirtins kad aktai buvo .

Pasitaise taip,kad darbus pasidalinom perpus.

sita skaitau legaliu zmonos prievartavimu

O tavo zmona zino, kad Tau truksta?
Nes tai galima isspresti ir seimoje...juk esat suauge zmones...nebutinai ieskotis meiluzes( nes bent as is moteriskos puses- toki dieda spirciau lauk...)Nuosirdus pokalbis tarp manes ir vyro padejo isspresti sia problema....
Papildyta:

noreciau anstolio vietoje pabuti

Sveiki,

mane stebina šis emocijų uraganas. Buvo paprastas klausimas ir buvo praprastas prašymas pasidalinti patirtim. Kodėl iškarto daryti iš šios daugeliui šeimų būdingos problemos komediją?

Kodėl mes nesijuokiam iš moters, kuri pagimdžius kaip apsėsta rūpinasi kūdikiu į nieką nekreipdama dėmesio? Net jei taip elgiasi neprodingai ir gerokai persistengdama? Gal tiesiog ją valdo didžiuliais kiekiais išskiriami hormonai. Ir nieko tame blogo niekas nemato. Sako - ji motina, jai taip duota gamtos. Ir kodėl ji turi susilaikyti ir valdyti save, kaip tai daro "žmogus", o ne gyvūnas.

Tai dabar atsakykit, kodėl visuomenė elgiasi su vyrais visiškai priešingai? Kodėl vyrų elgesys įtakotos jo hormonų yra niekinamas ir žeminamas? Laikomas gyvulišku ir panašiai.

Norėdami, kad mus suprastu, ar bent toleruotu, turime elgtis tolerantiškai ir su pagarba kitam žmogui, net jei jo pozicija prieštarauja mūsiškei.

Tęsiant temą, ne Radaro gyvenimą aptarinėjant, gimus vaikui labai suprastėja seksualinis šeimos gyvenimas, ir tai kelia didelę frustraciją vyrui. Ir nereikia bėgti ir slėptis nuo tos problemos. Ji yra ir dažnai sugriauną šeimą. Ir kažkodėl man atrodo, kad labiausiai nuo to kenčia moteris ir vaikai. Nesvarbu ką ten kalba apie alimentus ar apie kitas bėdas - moterims skyrybos yra labai sunkus dvasinis ir materialinis išbandymas. Bent jau mūsų visuomenėje.

Norėčiau pradėti iš toliau. Pakalbėkim trumpai apie pačią šeimos koncepciją. Ne apie emocijas ir jausmus, ne apie meilę ir aistrą. Apie pačią šeimos prasmę ir taisykles, kurios ir sudaro šeimos instituciją.

Pirmas, viešai sutartas ir įteisintas, elementas - seksualinė ištikimybė. Tai reiškia, kad abu partneriai įsipareigoja neturėti santykių su kitais žmonėmis ir tenkinti vienas kito seksualinius poreikius. Kodėl ir kaip atsirado šita taisyklė - kita tema.

Taigi abu žmonės įgauną pareigą būti ištikimi ir prievole vienas kitą seksualiai tenkinti. Lazda su dviem galais. Moteris gauna jos trokštamą saugumą, vyras - gausų seksą.

Tai vienas svarbiausių šeimos sudarymo ir tvirtumo veiksnys. Nes kam vyrui atiduoti savo seksualinę laisvę? Kokia šios aukos (vyrams tai auka) prasmė? Priversti moterį irgi laikytis ištikimybės?

Kitas svarbus aspektas - kodėl vyrai turi išlaikyti šeimą? Kokias teises duoda vyrui ši prievolė? Iš esmės teisiškai vyras turi pasirūpinti savo vaiku, bet ne moterim, kuri turėtu ne tik savimi pasirūpinti, bet ir kartu su vyru rūpintis vaikais.

Tai man reikia suprasti kodėl, jei susitarėte šeimoje, kad vyras turi, nesvarbu kokia kaina pasirūpinti finansais, tai moteris, nesvarbu kokia kaina, turi rūpintis vaiku.

Dabar pasvarstykime kokie yra kiti šeimos sanklodos būdai.

Kiek ir kokiomis proporcijomis nusprendžiama pasidalinti šeimos pareigom?

Pabandykit atsakyti, kam vyrui iš viso reikia šeimos, jei jis turi parnešti namo krūvą pinigų, tvarkytis namuos, prižiūrėti vaiką, negauti sekso, būti ujamas ir panašiai?

Kokia tokios būsenos prasmė? Kam jam to reikia?


O grįžtant prie klausimo. Mano pačio šeimoje po vaiko gimimo buvo dviejų metų štilis (kartas per 2 mėn), kol žmona maitino.

Ir galiu pritarti radarui, iki šiol už tai jai negaliu atleisti. Tai visam laikui pakeitė mano požiūrį ir manau sumažino mano jausmus ir aistrą. Savotiškai ir meilės nebeliko tokia, kokia buvo.

Nors buvau beveik pavyzdingas tėtis, keldavausi naktimis, tvarkydavau namus ir rūpindavausi vaiku.

Vėliau nors viskas pradėjo grįžinėti į normalias vagas - aš pasikeičiau, nebėra ji man svajoniu moteris, nes išmokau joje matyti pagrinde tik motiną.

Taigi pykstu ant savęs, kad buvau ištikimas, nes vietoj gėrio, sukūriau savyje pyktį. Kaip moteris, manau, sukurtu pyktį ant vyro, kuris ja nesirūpino gimus kūdykiui.

Taigi mano patarimai:

- Atsiradus vaikams, rūpinkitės šeima, bet jei trūksta sekso - susirastit jo šone,
- Aiškiai pasakykite ko norite iš moters ir kodėl
- Būkite daugiau namuos, nekalkite pinigų, parodykite ką reiškia gauti dėmesio, bet ne finansinio stabilumo, labai greitai moteriškės susipras prioritetuose.
- Rūpinkitės savimi, daugiau dėmesio skirkit sau, lyg aktyviai ieškodami naujos moters, sportuokite, rūpinkitės apranga, šypsokitės ir būkite žavūs.


Norėčiau kuo daugiau argumentų.

Nepažįstu nei vienos šeimos, kur vyras vienas bet kokia kaina turi pasirūpinti šeimos finansais....šiais laikais moterys dirba ir prie šeimos išlaikymo prisideda beveik tiek pat kiek ir vyrai tad iš vyro taip pat laukia pagalbos auginant vaikus ar tvarkant namus...

Asmeniškai aš prie šitų rekomendacijų pridėčiau dar ir:
- Taip pat rekomenduoju susirasti gerą advokatą, kad skyrybų procesas vyktų greičiau.

Jums viskas gerai?

o siaube ypac patiko paskutinis punktas o gal zmona nori rupintis savimi ir skirti sau demesio, o ner kada, niekas jei nepadeda, nes vyras labai uzsiemes savimi tai is kur jai dar bus noras seksui jei turi toki vyra

pries rasant argumentus, noretusi is pradziu pagrindimo/paaiskinimo tavo poziciju.
Del istikimybes taip, bet va antra apie prievole vienas kita seksualiai tenkinti... is kur tokia istraukei ( ir ar is kur toks isitikines esi, kad is savo puses tai ivykdei)?


parodyk prasau realu vyra, kuris pilnai nuo a iki z islaiko seima (p.s. i seimos savoka jeigu buvo vestuves, deja teisiskai ieina ir zmona).


pabandyk prasau atsakyti, kam moteriai reikalinga ( ne, ne seima), bet vyras, jeigu jisai turi pareiga tik islaikyti vaika (tam kuo puikiausiai tinka ir alimentai), o moteris turi issilaikyti pati, is savo puses pasirupinti vaiku, tenkinti vyro seksualinius igeidzius ir dar itariu rupintis visa buitimi, nes pagal tamsta vyro role seimoje apsiriboje finansiniu pasirupinimu vaiku

Dėl kvapo?

Pasistengsiu atsakyti, tik prašau, man neįdomu kaip jūs mane vertinate, man labai įdomu, kodėl jums atrodo, kad mano pozicija yra neteisinga ir kokiais argumentais tai pariamete.

Taigi iš pradžių.

VILKA

"Nepažįstu nei vienos šeimos, kur vyras vienas bet kokia kaina turi pasirūpinti šeimos finansais....šiais laikais moterys dirba ir prie šeimos išlaikymo prisideda beveik tiek pat kiek ir vyrai tad iš vyro taip pat laukia pagalbos auginant vaikus ar tvarkant namus... "

Aš išreiškiau tik kraštutinį modelį, kaip priešpriešą visiškam vyro nedalyvavime šeimos reikaluos ar net tik šeimos išteklių naudojime. Tai yra tradicinis idealizuotas požiūris, ir tai šiam laiške teorinis modelis (nors pažįstu daug tokių šeimų asmeniškai, kur visi finansai keliauja iš vyro pusės, mano šeimoje yra kokie 95% iš manęs, o kiti - atsitiktinės žmonos pajamos, kurios leidžiamos yra grynai jos kišianpinigiai ameniniams dalykams: kavai, su draugėm kur nueiti, rankinei nusipirkti ir pan).

Šitą kraštutinį modelį pateikiau, kaip neigiamybe, o ne kaip sektiną pavyzdį. Aš esu už kuo lygesnius santykius. Aš noriu, kad mano žmona keltu sau uždavinius būti finansiškai ir socialiai lygi man. O tuo tarpu - pusė namų ruošos ir vaiko priežiūros darbų tektu man. (Su sąlyga, kad turėčiau tolygias teises į vaiko su vaiko priežiūra susijusius sprendimus, nes, deja, šią teisę įsikibusi ir uzurpavusi mano žmona).

Taigi reziumuojant - santykiai šeimoje turi būti sąžiningi abipusiškai, turi vienodai rūpintis finansais ir namais. Jei viena iš pusių nori kitokio pasidalinimo - turi įvykti derybos ir būti priimtas susitarimas. Tačiau vyrai neprivalo savaime gerbti moters pasirinkimo būti tik namų šeimininkėmis. Bet tuo pačiu, jokiu būdu negali jų versti tokiomis būti.


NAKVIŠA

"Asmeniškai aš prie šitų rekomendacijų pridėčiau dar ir:
- Taip pat rekomenduoju susirasti gerą advokatą, kad skyrybų procesas vyktų greičiau."

Kaip ir minėjau - kalba eina apie moters nenorą rūpintis (pagrįstą darbais, o ne žodžiais) savimi ir santykiais su vyru.

Ir dar syki kartoju, kad neteko matyti, kad moteris ženkliai nenukentėtu materialiai po skirybų. Juk minėjau, kad pas mus ne anglo-saksų teisė, ir vyras su moterimi yra lygiaverčiai ir tik tradicinis požiūris kam tenka vaikai, juos kažkiek skiria.

Dauguma išsiskyrusių mano draugų yra žymiai gerenėje pozicijoje, nei jų buvusios žmonos. Tiek dvasiškai, tiek ir materialiai.

Todėl gąsdinti skirybomis - nereikia, jų ženkliai labiau bijo moterys.

Bet kuriuo atvėju, pasirūpinti geru advokatu, kuris padėtu ir informuotu apie galimas teisines subtilybes - rekomenduoju visiems.


JURAGA

"Jums viskas gerai?"

Nesupratau klausimo?

Bet tarkim taip, tas jausmas panašus, kurį sukelia bet koks ilgą laiką trukęs kito žmogaus poreikių ignoravimas. Kad aiškiau būtų , pasakysiu iš moters pozicijų keleta pvz:

- Dėmesio nekreipimas
- Pagalbos su vaiku stoka
- Finansinė neligybė
- Psichologinis smurtas
- Akivaizdus vaikų nemylėjimas
- Neištikimybė
- Girtavimas
- Finansinio saugumo nedavimas

Visi šie dalykai palieka ilgalaikius moralinius ir emocinius randus. Tokie pat randai yra ir vyrų pusėje.


LIUSII

"o siaube ypac patiko paskutinis punktas o gal zmona nori rupintis savimi ir skirti sau demesio, o ner kada, niekas jei nepadeda, nes vyras labai uzsiemes savimi tai is kur jai dar bus noras seksui jei turi toki vyra"

Kaip jau laiške anksčiau rašiau - kalba ir eina, kad moteris nenori savimi rūpintis. O rūpinimasis savimi yra, kai žmogus tam skiria savo dėmesį ir dėl to aukoja kitus dalykus. Aš juk pirmam punkte rašiau - vyras turi rūpintis vaikais, rūpinimasis savimi neturi nieko bendra su nesirūpnimu vaikais.

O kodėl kai moteris rūpinasi savimi - visi tai sveikina, bet kai vyras - peikia?
Kodėl?


BEKASE

"Del istikimybes taip, bet va antra apie prievole vienas kita seksualiai tenkinti... is kur tokia istraukei ( ir ar is kur toks isitikines esi, kad is savo puses tai ivykdei)?"

Seksualinis eksliuzivumas suponuoja pareigą rūpintis šiuo dalykų vienas kito labubui.

Tiek aš, tiek manau Radaras, laikomės pozicijų - noras turėti seksualiai aktyvią žmoną. Ne, kad ji vien tenkintu mūsų norus, bet kad ir mes galėtumėm tenkinti jų.

Visa bėda - moters frigydiškumas (dėl įvairiausių priežasčių). Ty jos natūralaus (tik dėl jos pačios) seksualinis troškimas.

Kadangi žinau kokia aktyvi prieš vaiko atsiradimą buvo mano žmona - tai man neatrodo, kad jai tai nebūdinga.

Tik nepradėkite apie buitinių darbų pasidalinimą - aš nuo nėštumo ir pirmaisiais vaiko metais namams skyriau labai daug dėmesio ir jai pagalbos. Ir naktimis nemieodavau ir grindis plaudavau ir valgyt darydavau. Taigi kas yra nuovargis - žinau, ir žinau, kad tai noro mylėtis nemažina.

"parodyk prasau realu vyra, kuris pilnai nuo a iki z islaiko seima (p.s. i seimos savoka jeigu buvo vestuves, deja teisiskai ieina ir zmona)."

Jau rašiau, kad dažniausiai būna maždaug 90% ribose, kaip kad vyras tikrai namuose padeda daugiau nei 10%.

Žmona ir vyras - yra lygiateisiai savo pareigomis ir teisėmis. Ir rūpintis vaikais, ir rūpntis savimi ar vienas kitu. Kartoju - lygiateisiai.

"pabandyk prasau atsakyti, kam moteriai reikalinga ( ne, ne seima), bet vyras, jeigu jisai turi pareiga tik islaikyti vaika (tam kuo puikiausiai tinka ir alimentai), o moteris turi issilaikyti pati, is savo puses pasirupinti vaiku, tenkinti vyro seksualinius igeidzius ir dar itariu rupintis visa buitimi, nes pagal tamsta vyro role seimoje apsiriboje finansiniu pasirupinimu vaiku"

Kaip jau rašiau, nesumeskit dviejų skirtingų modelių į vieną krūvą. Yra tradicinis - vyras aprūpina moterį ir vaikuis finansais, o moteris rūpinasi vaikais ir vyru.

Arba abi pusės rūpinasi kolegialiai.

Tai du skirtingi modeliai, todėl moteriai neturi būti kaip, kad tu rašai, kaip ir vyrui neturi būti, kad jis ir finansais rūpinasi ir dar lygiai taip namuose pluša.

Tam ši diskusija ir buvo - negalima nesąžiningai išnaudoti nei moters, nei vyro.

Bet dar pridėsiu - vyras ir moteris taip pat turi rūpintis vienas kito seksualiniais poreikiais.